Visuomeninis judėjimas „MeToo и Time’s Up“ , aktyviai kovojantis prieš genderinę nelygybę ir seksualinį priekabiavimą, skambina pavojų varpais ir dėl vis augančio vaikų seksualinio išnaudojimo ir prievartos. Jų įsitikinimu, pirmiausiai turi būti labai daug kalbama ir aiškinama vaikams, kaip apsisaugoti nuo seksualinio išnaudojimo ir prievartos. Tokie pokalbiai ypač svarbūs turėtų būti berniukams, nes daugeliu atvejų vyrai smurtauja, seksualiai išnaudoja ir prievartauja. Be to, jei auka tampa vyriškos giminės atstovas, tai jam dar sunkiau prabilti, kad yra lytiškai išnaudojamas ir prievartaujamas, ir pasiekti teisingumo. JAV ir Vakarų Europos mokyklose seniai įvestos lytinio švietimo pamokos, per kurias aiškinama, kaip apsisaugoti nuo seksualinio išnaudojimo ir prievartos.
Pirmiausiai reikia mokyti vaikus gerbti ne tik savo, bet ir kito žmogaus kūną
Vaikų lytinio švietimo ekspertė ir 17 metų paauglio motina Amy Lang sako, kad „sutikimo principas“, užmezgant intymius santykius, turi būti įsisavintas kaip galima anksčiau, kaip bendra taisyklė – kasdien valgyti, išvalyti dantis, atlikti gamtinius reikalus. Tada vėliau, susiklosčius netikėtoms ir nenumatytoms aplinkybėms, bus daug lengviau pasakyti tvirtai „ne“, prašant ar net reikalaujant užsiimti seksu.
„Kuo anksčiau pradėsime mokyti to, tuo geriau: tada vaikai pradės suprasti, kad jų kūnai priklauso tik jiems, kad žmogus, prieš paliesdamas kito žmogaus kūną, turi paklausti, ar galima, ir tik įsitikinęs, kad kitas sutinka, gali imtis tolimesnių veiksmų, – paaiškino sekso pedagogės Robin Wallace-Wright. – O jei aiškaus sutikimo nebuvo – tai nei liesti, nei apkabinti, nei bučiuoti negalima“.
Robin Wallace-Wright, turinčios du jau suaugusius vaikus – sūnų ir dukterį, įsitikinimu, vaikus reikia nuo mažumės mokyti, kaip elgtis, susidūrus su seksualiniu išnaudojimu ir prievarta. O jei kuris nors neišgirstų vaiko tvirto „ne“, turi būtinai pasakyti, kad jis praneš apie tai suaugusiam žmogui, kuriuo pasitiki. Net ir tada, jei pradėtų jį bauginti, gąsdinti arba paprašytų „niekam nesakyti“.
Kita lytinio švietimo pedagogė ir 3 metų sūnaus motina Lydia Bowers neabejoja, kad sutikimo koncepcija turi būti vienas pagrindinių lytinio auklėjimo būdų dėl to, kad berniukas netaptų seksualiniu prievartautoju arba seksualinės prievartos auka. „Stebėkite savo sūnaus elgesį ir klauskite savęs: kaip visa tai galėtų atrodyti po 5 metų? O praėjus 10?..“, – sakė lytinio švietimo pedagogė.
Ekspertai laikosi vieningos nuomonės dėl to, kad pirmiausiai reikia mokyti vaikus gerbti ne tik savo, bet ir kito žmogaus kūną. Dar mažų vaikų reikia paklausti ir parodyti, ar jie norėtų, kad juos liestų svetimi žmonės kutendami ar graibštydami jų kūnelius prieš jų valią. Tuo pačiu mokysime vaikus gerbti kitų atsisakymą ir pasakyti „ne“. „Jei jūs kutenate vaiką ir sustosite tik tada, kai jis jau verkia, tai ko mokote jo? Įsivaizduokite, kaip jis elgsis po 15 metų, būdamas seksualiai aktyvus? Geriau pradėjus kutenti, stabtelėkite ir paklauskite, ar jam tai patinka, ar linksma, ar galima toliau tęsti žaidimą? Jei pasakys, kad žaidimas nepatiko – sustokite. Tada vaikas supras, kad galima sutikti, bet galima ir nesutikti žaisti jam nepatinkantį žaidimą. Žodžiu, būtina reikia įsitikinti, kad vaikui malonu ir linksma“, – Lydia Bowers.
Kiekvienas žmogus turi savo asmenybės neliečiamumo ribas
Tuo tarpu Robin Wallace-Wright sako, kad gerbti kito žmogaus kūną galima mokyti vaikus per labiau suprantamą pagarbą kieno nors turtui. Pavyzdžiui, kad prieš paimant kieno nors žaislą, jis visada turi paprašyti leidimo, o jei neleidžia, vadinasi, negalės jį paimti. „Lygiai taip pat paaiškinkite vaikui, kad kiekvienas žmogus turi savo asmenybės neliečiamumo ribas, kurias reikia gerbti. Jei vaikas pradės raustis jūsų krepšyje, ieškodamas telefono ir norėdamas pažaisti su juo be jūsų leidimo, tada mandagiai pasiimkite telefoną ir paaiškinkite, kad pirmiausiai jis turi atsiklausti“, – sakė sekso pedagogė Robin Wallace-Wright.
Anot jos, o jei berniukas tampo mergaitei už kasyčių, o paskui nubėga kvatodamas, galvodamas, kad tai juokinga, suaugęs žmogus turėtų paaiškinti, kad gal jam ir atrodo juokingai, bet kasytės yra mergaitės, todėl pirmiau reikia atsiklausti, ar jai bus malonu, jei jis patampytų už jos kasyčių. O jei ne, tai negalima to daryti.
Socialinės psichologės Kim Kevill teigimu, kuo anksčiau reikia mokyti vaikus laikytis socialinių normų, paaiškinti, kas yra leistina, o kas ne: „Nepakanka pasakyti vaikui, kad negalima muštis: „Tu sudavei kitam berniukui ir jis verkia, kadangi jam skauda. Ar paklausei jo, ar galima jam suduoti? Tai kodėl muši jį? Ar tau patiktų, jai tave imtų mušti?“ Vaikai žino, kad muštis negalima, nes tėtis arba mama taip sakė, bet kad tai yra žmogaus asmenybės ribų pažeidimas, kėsinimasis į jo kūną ir kad niekas daugiau negali jo liesti be atsiklausimo, tik jis pats, ko gero mažai kas paaiškina“, – sakė Kim Kevill.
Kaip elgtis, jei žmogus atsisako leisti paliesti jo kūną? Pagarbiai ir nekaltinant jo. „Jei norintis paliesti kito žmogaus kūną ir nusivilia šiam atsisakius – tai yra normalu. O ką daryti su savo nusivylimu, jau yra jo asmeninė atsakomybė“, – sakė Lydia Bowers.
parengta pagal birdsandbeesandkids.com
We are a bunch of volunteers and starting a brand new scheme
in our community. Your website provided us with valuable information to work on. You’ve done an impressive
job and our whole group shall be grateful to you.
Superb, what a web site it is! This weblog gives useful facts to us, keep it up.
Whoa! This blog looks just like my old one! It’s on a totally different topic but it has pretty much the same layout and design. Wonderful choice of colors!
Very shortly this web site will be famous among all blog users, due to
it’s pleasant content
Hi to every one, the contents present at this website are genuinely awesome for people
knowledge, well, keep up the nice work fellows.