sniegopilys.lt
Už įvairius seksualinius nusikaltimus JAV nuteista daugiau kaip 500 tūkst. žmonių. Įstatymas draudžia išleistiems iš įkalinimo vietų lygtinai ar anksčiau laiko, gyventi arčiau nei 300 metrų nuo vaikų lankomų vietų: mokyklų, autobusų stotelių, vaikų žaidimo aikštelių. Daugumai buvusių seksualinių nusikaltėlių sunku „sumokėti skolą“ visuomenei, susirasti darbą ar būstą. Jų vengia ir juos niekina. 120 iš jų pasisekė – gyvena St. Petersburge, Floridoje treilerių parke, kur praeina reabilitacijos programą „Florida Justice Transitions“. Buvusių seksualinių nusikaltėlių pribloškiančios istorijos pasakojamos Švedijos – Danijos sukurtoje dokumentinėje kino juostoje „Pervert park“ („Iškrypėlių parkas“), rašo thedailybeast.com.
Dėl išgyventos vaikystėje patirties su aukle, atsirado fetišas
„Aš užaugau šeimoje, kur smurtas ir seksualinis išnaudojimas buvo įprastas reiškinys, – pasakoja vienas šio parko gyventojas Williamas Fuery‘as. – Kai man buvo 6 metai, turėjome auklę, kuri nuolat seksualiai priekabiavo prie manęs ir keleriais metais vyresnio brolio. Ji mus nurengdavo, pakaitomis imdavo penį į burną ir čiulpdavo. Paskui nusimaudavo kelnaites ir peniu braukydavo per savo lyties organus. Masturbuodavo mus, trindavosi prie mūsų veidų su savo vagina. Ko tik nebuvo. Tėvams mes nieko nepasakojome. Labai bijojome. Vieną kartą auklė atnešė mums didelę lėlę. Beveik žmogaus ūgio. Prapjovė angą ten, kur turi būti vagina ir pamokė mano brolį, kaip reikia su ja atlikti lytinį aktą“.
Anot vyro, vieną kartą motina netikėtai įėjo į kambarį ir užklupo brolį, santykiaujantį su lėle. Stvėrė už pakarpos, uždėjo ant jo penio „Tabasco“ padažą ir išvijo į lauką. „Niekada nepamiršiu, kaip jis rėkė nesavu balsu. Net neįsivaizduoju, koks turėjo būti skausmas. Motina net nepaklausė, kas jį išmokė to. Tiesiog nubaudė ir viskas. Mes niekada nekalbėjome apie tai“, – sako Williamas.
Jo tvirtinimu, per 15-ąjį gimtadienį tėvas pažadino, sudėjo daiktus į kuprinę, spyrė į užpakalį ir išgrūdo iš namų. Tai buvo paskutinis kartas, kai jis ką nors matė iš savo artimų žmonių.
15 metų paauglys, su kuprine ant pečių, stabdė pakeleivingas mašinas ir galvojo, ką daryti toliau. Vieno sunkvežimio vairuotojas sustojo. Priglaudė jį savo namuose, maitino, leido į mokyklą, bet turėjo tenkinti savo geradario seksualines užmačias.
Williamas užaugo Čikagos priemiestyje, kur ir susipažino su Suzanne. Ir iš karto įsimylėjo vienas kitą. Tada jam buvo 16 metų, o jai 15-ka, kai pastojo. Susituokė. Buvo septintame danguje iš džiaugsmo, kad turės savo vaiką, nors pats dar buvo visai vaikas. Iki tol domėjosi tik mašinų remontu ir ką pavalgyti per pietus. „Tai buvo pats džiaugsmingiausias ir laimingiausias mano gyvenimo periodas, – tęsia pasakojimą Willas. – Juk turėjome vaiką – dalį savęs. Mes buvome laimingi“.
Kai vaikui jau buvo vieneri metai, važiavo savo mašina pas žmonos artimuosius į Čikagą švęsti Kalėdų. Bevažiuojant mašina sugedo. Teko sustoti. Antra valanda nakties. Vaikelis miegojo ant mamos kelių. Nusprendė, kad neverta jo žadinti, todėl išėjo vienas ieškoti pagalbos. Tais laikais nebuvo mobiliųjų telefonų, teko ieškoti iš kur paskambinti. „Grįždamas pamačiau, kad į mano mašiną įsirėžė sunkvežimis. Žmona ir sūnelis žuvo vietoje. Juos užmušė girtas vairuotojas, kuris miegojo su viskio buteliu, pasidėjęs tarp kelių. Jį nubaudė 500 dolerių bauda ir atėmė vairuotojo pažymėjimą pusmečiui“, – susigraudinęs pasakoja Willas Fuery‘as.
„Aš augau namuose, kur nebuvo meilės ir niekas manimi nesirūpino, – tęsia Fuery‘as. – Ir kai pagaliau susiradau sau brangų ir artimą žmogų, greitai atėmė jį iš manęs“.
Anot jo, po to atitrūko nuo gyvenimo dvidešimčiai metų: stipriai vartojo alkoholį, narkotikus, ne kartą mėgino pasitraukti iš gyvenimo. Jam tada buvo į viską nusispjauti.
Paskui Williamas Fuery‘as sutiko Stephanie. „Kai mes susipažinome, ji turėjo paauglę dukterį. Greitai supratau, kad nereikėjo vesti tos moters, bet man tada atrodė, kad taip bus teisinga“, – sako jis.
Vyras aiškina, kad dėl išgyventos vaikystėje patirties su aukle, jam atsirado fetišas – potraukis moteriškoms kelnaitėms. Iš pradžių tai buvo mamos kelnaitės. „Kartą tėvas užklupo mane priglaudusį prie skruosto mamos kelnaites. Tada kaip reikiant gavau į kailį. Bet buvo ir labai gėda, kad užsiimu tokiais niekingais dalykais“.
Bet kai Stephanie atrado jų santuokinėje lovoje svetimas moteriškas kelnaites, Williamas pamelavo, kad buvo neištikimas, kad tik nereikėtų pasakyti tiesos ir prisipažinti.
Vieną kartą jų namuose liko nakvoti žmonos dukters draugės, o jų mamos išėjo į kavinę. Buvo antra valanda nakties, o Willas, užsidaręs miegamajame, rūkė marihuaną, žiūrėjo pornografijos filmą ir masturbavosi. Netikėtai į kambarį įėjo viena mergaičių ir paklausė, ar žino, kada grįš mama?
„Kita dieną papasakojau jos motinai, kaip viskas iš tikrųjų buvo. Mane apkaltino, kad aš liečiau ją. Nors pati mergaitė tvirtino, kad aš to nedariau. Man buvo skirta 5 metų bausmė lygtinai. Bet kadangi šlapimo tyrimai parodė, kad vartoju „žolę“, todėl jie galėjo mane bet kada pasodinti už grotų“, – pateikė Williamas savo įvykių versiją.
Vyras taip pat neslepia, kad tą patį rytą, kai žmona išėjo į darbą, jos 12 metų duktė įėjo į miegamąjį ir pasakė:
- Žiūrėk, Willi, aš apsimoviau mamos kelnaites.
„Ir man „nuplėšė stogą“. Nusismaukiau kelnes ir pradėjau masturbuotis, jai matant. Taip užsidirbau savo antrą nuosprendį“, – sako jis.
Vyras ir neneigė savo kaltės. „12 metų mergaitė neturi to matyti. Aš – suaugęs žmogus, turėjau kontroliuoti situaciją, o ne naudotis ja“, – teigė Fuery‘as.
Iš keršto moterims išprievartavo mažametę mergaitę
Dokumentinė kino juosta „Pervert Park“ pavadinta neatsitiktinai. Tokią „pravardę“ sugalvojo vietiniai gyventojai dėl šiame parke gyvenančių buvusių seksualinių nusikaltėlių.
Kitas šio programos dalyvis Patrickas Naughtonas irgi nemažai metų praleido kalėjime, bet išleistas anksčiau laiko ir taip pat apgyvendintas „iškrypėlių parke“.
„Man labai greitai viskas nusibosta. Man tai rimta problema. Kai man tampa nuobodu, prašausi pats nemalonumų. Štai ir už grotų atsidūriau dėl savo nesveikų užsiėmimų. Ypač buvau įsitraukęs į pornografiją. Nuo tada, kai paradau nekaltybę, ir iki pat suėmimo, su visomis merginomis, su kuriomis aš draugavau, pirmiausiai permiegodavau. Ir įsikaliau į galvą, kad be sekso man daugiau niekas neegzistuoja. Kol pagaliau sutikau merginą, kurią įsimylėjau, bet ji mane atstūmė, – pasakoja Patrickas. – Prisimenu labai buvau piktas ir įsižeidžiau. Tą naktį neturėjau kuo užsiimti. Pasiskolinau kaimyno mašiną ir leidausi greitkeliu, tiesiai į Meksikos pusę. Važiavau dvi ar tris valandas, galvojau, gal atrasiu kur „raudonųjų žibintų“ kvartalą. Galvojau, susirasiu kokią prostitutę. Ir vis labiau niršau“.
Galų gale pamatė tą mergaitę. Ji ėjo su savo pusbroliu. Patrickas stvėrė ją, įgrūdo į mašiną ir nuvažiavo. To pusbrolio namas buvo visai šalia. Vaikinas nuskuodė namo ir netrukus išbėgo kartu su tėvu ar dėde. Jie sušoko į mašiną ir ėmė vytis pagrobusį mergaitę. Labai ilgai vijosi. Bet Patrickui pavyko atsiplėšti. „Tada aš ją ir išprievartavau“, – sako vyras.
Anot „Florida Justice Transitions“ valdytojo Jimo Brodericko, ši organizacija buvo sukurta norint padėti reabilituotis ne tik buvusiems kaliniams, bet apskritai asocialiems asmenims, ir tapti naudingais visuomenei. Visi šios organizacijos darbuotojai – buvę kaliniai, kurie patys praėjo tą programą ir dabar padeda kitiems.
Tipiškas šio programos dalyvis ateina čia tiesiai iš kalėjimo ir išlieka visą lygtinio paleidimo laiką. Nors ši programa skirta perauklėjimui dviem metams, bet jo gyventojams iki gyvos galvos lieka spaudas „ seksualinis nusikaltėlis“, nes jų duomenys įtraukti į šalies seksualinių nusikaltėlių registrą. Nuteistieji, bet lygtinai paleisti iš įkalinimo vietų, turi ne tik dėvėti elektronines apyrankes ar antkojus, bet ir prisistatyti į policiją du kartus per metus, pranešti, kur gyvena, dirba, o jei mokosi, tai kur, mašinos numerį.
Aplinkinių reakcija paprastai būna tokia: „Koks skirtumas ką jis padarė. Jis nusikaltėlis ir tegul padvesia“.
„Kasdien man tenka lenkti nugarą 8 valandas už 9 dolerius per valandą. Jie nenori daug mokėti už sunkų darbą. Bet kas daugiau mane priims į darbą? – skundžiasi Patrickas nepatogiomis gyvenimo sąlygomis. – Gyvenu taip pat, kaip gyvenau kalėjime“.
Vyras sako, kad ką paprašo, tą ir padaro. Jam svarbiausia išgyventi. Nes puikiai žino, kad jei jis sau nepadės, tai niekas kitas jam nepadės.
„Aš išprievartavau 5 metų mergaitę, – prisipažįsta Patrickas Naughtonas. – Tai, ką padariau, yra nepateisinama. Bet tai buvo ir kerštas už tą merginą, kuri mane atstūmė ir suteikė skausmo. Ne, greičiau tai buvo kerštas visoms moterims. Pyktis kaupėsi, stiprėjo ir jis išsiliejo, atsidūrus atitinkamoje situacijoje“.
Praėjus 9 mėnesiams po ankstesnio jo paleidimo į laisvę, vyras neslepia kad ir vėl ėmė žiūrėti vaikų pornografiją. Patrickas sako, kad jo seksualinėse fantazijose niekada netrūko scenų, kur jis naudoja seksualinę prievartą ne tik prieš moteris, bet ir vaikus.
„Tokius kaip aš, tai yra linkusius prievartauti, reikia žymėti, – tvirtina Patrickas. – Visus, kurie įvykdė seksualinius nusikaltimus, o tai yra sunkus nusikaltimas, reikia žymėti. Kad ne tik policija, bet ir kaimynai, kiti žinotų, kokie jie yra iš tikrųjų“. Jo manymu, tai reikia padaryti ne dėl to, kad taip juos nubaustų, pažemintų, o norint padėti jiems ir tuo pačiu užkirsti kelią naujiems nusikaltimams.
Centre, kur reabilitacijos kursą praeina seksualiniai nusikaltėliai, stovi aparatas, susidedantis iš laidų, daviklio ir skaitliuko. Jį prijungia prie penio, o per kompiuterį rodo pornografinius paveikslėlius. Taip pat vaizdus, susijusius su to žmogaus konkrečiai padarytu nusikaltimu. Centro specialistai nustato, priklausomai nuo to, kiek susijaudinimo metu padidėja penis, ar tas žmogus linkęs daryti seksualinius nusikaltimus. Anot specialistų, tai taip pat padeda kontroliuoti jų seksualinį elgesį.
Tėvas nurengė dukrelę, paguldė ant lovos ir išprievartavo
Bene labiausiai stulbinančius ir sudėtingiausius liudijimus filme pateikia kalbinama Tracy Hutchinson.
„Tėtis man pasakė, einam, padėsi man sutvarkyti kambarį. Sakau, gerai. Jaunėlei sesytei pasakiau, kad einu padėti tėčiui. Tada jai buvo tik 4 metukai. Mes išėjome į koridorių, nuėjome į miegamąjį ir jis užrakino duris. Tada tėtis pasakė: „Tu esi mano mylimiausia dukra. Aš tave labai myliu ir noriu parodyti savo meilę“. Jis mane nurengė, paguldė ant lovos ir išprievartavo. Man tada buvo 7 metai , – pasakoja Tracy Hutchinson.
Anot jos, vėliau tą patį su ja darė ir kiti vyrai, su kuriais susitikinėjo jos motina. Bet Tracy prisimena tik du vyrus – savo tėvą ir Gleną, kuris ją taip pat išprievartavo daug kartų. Bet mergaitė suprato, kad jau ir taip yra „sugadinta prekė“, todėl vienu daugiau ar mažiau, jai nebuvo svarbu. „Prisimenu, kaip gulėjau ir verkiau, o Glenas trenkė man per veidą ir pasakė, kad jei tik panorės visi sužinos, kad aš esu gatvės šliundra. Ir daugiau nebesipriešinau ir nieko nebesakiau, – tęsia Tracy.-Bet po to mano kūnas pradėjo reikalauti tų pačių pojūčių. O aš nežinojau, kaip jam galima kitaip suteikti tuos pojūčius, todėl pradėjau daryti tą patį ir su kitais vyrais. Taip padariau ir su savo jaunesniais pusbroliais. Sužinojusi teta, paėmė rykštę ir vanojo ja per nugarą. O paskui pasakė, kad aš sudegsiu pragare. Tada aš mokiausi antroje klasėje“.
Anot pašnekovės, tada ji buvo paimta iš šeimos ir atiduota auklėti globėjams. Mokydamasi antroje – penktoje klasėse, ji pabuvojo penkiose šeimose. „Tada man norėjosi sekso vis daugiau ir su bet kuo. Kai man buvo 11 metų, permiegojau su 16 metų vaikinu. Kai prapuolė mėnesinės, kažkur nuvežė. Pasakė, kad duos vaistų, jog užmigčiau, o jie atliks apžiūrą“.
Pabudus, vėl tekėjo kraujas. Mergaitė pagalvojo, kaip gerai, vėl prasidėjo mėnesinės. „Jie pasakė, kad truputį buvau sunegalavusi, bet dabar viskas gerai“, – teigė ji.
Bet po to Tracy ir vėl santykiavo su visais iš eilės. Per kitą apžiūrą pas ginekologę jai pasakė, kad moteriškos funkcijos atrodo pasibaisėtinai dėl to, ką su ja darė vaikystėje, ir kad ji negalės išnešioti kūdikio.
„Po to aš susipažinau su Richardu, – tęsia pasakojimą moteris. – Tada buvo rugpjūčio mėnuo, o spalio 1 dieną sužinojau, kad esu nėščia. Močiutė ir tetos pasakė, kad neįleis į namus. Jos senamadiškos, sako, kad pirmiausiai reikia sukurti šeimą, o po to gimdyti“.
Tracy nuėjo ir pasakė Richardui, kad jiedu turės vaiką, ir kad jiems reikia susituokti. „Susirašė“ lapkričio 13 dieną, o tų pačių metų gruodžio 6 dieną išsiskyrė.
Moteris tvirtino, kad jis mėgino pervažiuoti ją mašina. Po to sugadino jos mašinos variklį, o ją išmetė iš jos pačios namų – treilerio. Ir tai įvyko per vieną vakarą. Tada ji buvo trečiame ar ketvirtame nėštumo mėnesyje.
O po metų nutiko taip, kad Tracy ištekėjo už Steve‘o.
Sūnus Justinas gimė 1994 metais gegužės mėnesį. „Aš neprisimenu jo pirmųjų žodžių, – sako Tracy pilnomis ašarų akimis. – Aš neprisimenu, kaip jis žengė pirmuosius žingsnius. Aš tada daug gėriau ir vartojau narkotikus. Slapta. O tai blogiausia, nes turi visą laiką kažką slėpti, apsimesti, kad tik niekas neįtartų ir nesuprastų“.
Moteris neslepia, kad kai sūnui suėjo dveji metai, ji ir vėl atnaujino lytinius santykius su savo tėvu.
Bet Tracy mėgo bendrauti ir su vaikinais, ieškojo jų nudistų portaluose. Ir susipažino su vienu tokiu, susirašinėjo su juo du ar tris mėnesius.
„Jis žinojo mano istoriją su tėčiu. Žinojo, kad aš santykiauju su juo. Naujasis draugas porą kartų kalbėjosi ir su mano sūnumi Justinu, kuriam buvo 8 metai. Tada Dominickas, tas vaikinas iš interneto, kai aš jam paskambinau ašarodama, pasakė: „Tracy, mes turime vieną labai gerą variantą. Aš pasirūpinsiu tavimi ir Justinu, atsiųsiu tau pinigų per „Western Union“ arba jei nori, gali čia atvažiuoti“. Bet už tai paprašė, kad aš turėčiau seksą su sūnumi Justinu ir kad Dominickas galėtų tai stebėti iš šalies. „Juk tame nėra nieko blogo“, – pasakė jis. O aš galvojau tik apie tai, kad labai stipriai myliu savo sūnų, žinau, kad ir jis mane myli. Supratau, kad aš negalėsiu to padaryti. O jis vis priminė: „Aš tavimi pasirūpinsiu, jei tu padarytum tai, ko prašiau. Ir viskas bus gerai“.
Tracy iki šiol prisimena vakarą, kai kartu su Justinu sėdėjo kambaryje. Apkabino jį ir pasakė: „Aš tave labai myliu“. O jis atsakė: „Aš žinau, mama“.
„Aš dar niekam ir niekada to nepasakojau, – pasakė Tracy ir ėmė raudoti ne savo balsu. – Juk jis mano vaikas. Ir jis pasitikėjo manimi“.
Justinui buvo 8 metai, kai pradėjo mokytis krikščioniškoje mokykloje. Kartą Tracy, atėjus jo pasiimti, mokytoja pasakė:
– Mes neatiduosime Justino, nes čia jo nėra.
– Kodėl neatiduosite, kur jis?
Pedagogė įsivedė moterį į savo kabinetą ir pasakė:
- Justinas kalbėjo su berniukais apie seksą. Kaip tą daro daugelis 9-10 metų berniukai. Ir jis pasakė, kad jau turėjo lytinių santykių. Kiti berniukai nepatikėjo juo, sakė, kad jis meluoja, viską išsigalvoja. O Justinas pasakė: „Aš turėjau seksą su mama“.
Motina buvo nuteista už savo vaiko tvirkinimą ir seksualinį išnaudojimą
Atvažiavo vaiko teisių sergėtojai ir jį paėmė. Tracy pasirašė visus reikalingus dokumentus. Motina pasakė, kad viską, ką pasakys sūnus, ji pasirašys. Moteris paprašė leisti bent retsykiais pasimatyti su juo.
Paskui berniukas buvo apgyvendintas nepilnamečių internate. Motinai leido jį aplankyti, prižiūrint kitiems. Berniukas tvirtino suaugusiesiems, kad mama nekalta, kad jis pats kaltas dėl visko.
„Aš nenorėjau taip pasielgti su Justinu. Todėl susitikusi pirmiausiai jį tvirtai apkabinau ir pasakiau: „Justinai, aš tave labai myliu. Ir atleisk man, kad tave taip nuskriaudžiau. Už tai, ką tau padariau. Ir ne tik už tai. Už viską ką tau teko dėl manęs iškentėti. Už viską, ką aš dariau su tavimi ne taip“. Iš tikrųjų džiaugiausi, kad viskas baigėsi. Nuo to, nuo ko stengiausi pabėgti, net nežinojau nuo ko noriu pabėgti. Viskas baigėsi. Ir Justinas buvo saugus“, – atvirauja Tracy.
Moteris tvirtina pasakiusi savo sūnui tai, ką norėjo visą gyvenimą išgirsti iš savo tėčio. Visą laiką laukė ir tikėjo, kad tėtis jos atsiprašys, atgailaus, bet tas neįvyko. Kad mama pasakys, jog myli ją. Bet irgi nesulaukė.
Tracy Hutchinson buvo nuteista 11 metų kalėjimo dėl tvirkinamųjų veiksmų ir seksualinės prievartos mažamečio vaiko atžvilgiu.
„Man sakė, kad jei Justino būčiau atsiklausiusi, tai viskas būtų buvę tvarkoje“, – bando teisinti save berniuko motina.
Paklausta, o ar jos tėvas atsiklausė arba bent apsimetė, kad ji sutinka, neprieštarauja turėti su juo lytinių santykių, Tracy mėgino teisinti ir jį:
- Aš buvau tėčio mylimiausia dukra. Ir tai buvo jo būdas parodyti, kaip jis mane myli. Todėl ir patikėjau. Kai kam pavyksta ištrūkti iš šio užburto rato, o aš nepajėgiau. Tikriausiai dėl to, kad tai buvo mano tėtis. Juk jis mane mylėjo. O jei tėtis myli, vadinasi, normalu tai, ką jis daro“.
Moteris neslepia ir to, kad sūnus Justinas, kai jam buvo 13 metų, internete išprievartavo trejų metų berniuką. Justinas buvo nuteistas vienerių metų laisvės atėmimo bausme ir patalpintas į nepilnamečių koloniją.
„Aš esu kalta. Atėmiau savo sūnaus nekaltybę ir tuo pačiu pastūmėjau jį į nusikaltimo kelią. Tada jis to apskritai neturėjo žinoti. O dabar jis yra kalėjime už ginkluotą apiplėšimą. Bet niekas nemėgino jo išgydyti, kaip ir manęs, kaip ir mano tėvo“, – apgailestauja Tracy.
Anot jos, jei tada šalia būtų buvęs žmogus, padėjęs suprasti, kad tikri santykiai yra ne tokie, jei būtų paaiškinę, kad taip elgtis nedera ir neteisinga, tikriausiai būtų to išvengusi. Bet kai ji nesugebėjo atskirti, kas yra gerai, o kas ne ir tai tapo kone įprastu dalyku, kito kelio nežinojo, todėl taip ir elgėsi.
„Justinas parašė valdžios institucijoms prašymą, kad leistų jam su manimi susitikti. Pasakė, kad atleido man ir nori atstatyti mūsų santykius. Dabar turiu ko siekti ir tikėtis, – džiaugiasi Tracy. – Yra ko laukti. Aš mokausi kolegijoje ir pirmą kartą gyvenimą gavau geriausią pažymį. Taip, kad dabar ne taip viskas ir blogai“.
Ieškojo paprastos žmogiškos šilumos, o pateko į policininkų rankas
Gyvybiškai svarbūs pokalbiai apie tai, kaip visuomenė priima šiuos atlikusius bausmę seksualinius nusikaltėlius, vyksta grupinėse terapijos užsiėmimuose, kuriuos praveda psichiatras Donas Sweeney‘as. Bet jis kritikuoja teisingumo sistemos tendenciją provokacijos keliu padaryti iš žmogaus seksualinį nusikaltėlį, kaip kad nutiko 22 metų Jamesui Turneriui – tatuiruotam ir dažyta ryškiai violetine plaukų sruoga vaikinui.
„Mane „išdūrė“ internete, – tvirtina Jamesas. – Atsiliepiau į 30 – metės moters skelbimą, kuri siūlė sekso paslaugas. Tą vakarą aš skambinau pagal kelis skelbimus, bet atsakymą gavau tik iš jos. Mes ėmėme bendrauti, o po to moteris pasakė, kad atvažiuočiau pas ją. Kai atvažiavau, namuose buvo tik 14 metų paauglė. Aš klausiu: „Kur mama?“, o ji man sako: „Gal norėtum su manimi turėti seksą?“. Nors protu ir suvokiau, kad čia kažkas ne taip, kad ji gudrauja, bet sutikau. Nebebuvo kur dingti, juk pats atėjau į jos namus. Ir tada mane suėmė“.
Anot jo, policijos pareigūnų ataskaitoje parašyta, kad tos moters prašė santykiauti ne su ja, o su jos dukterimi. Vaikinas tvirtina tiesiog ieškojęs paprastos žmogiškos šilumos, dėmesio, o policininkai surengė eksperimentą ir išprovokavo jį. Jis nėra nei pedofilas, nei mažamečių tvirkintojas. „Valdžia imasi tokių priemonių, norėdama, kad kuo daugiau seksualinių nusikaltėlių būtų išaiškinta. Juk seksualiniai nusikaltimai vyksta ir šeimose. Skirtumas tas, kad šeimos apie tai nepraneša, tiksliau, tyli seksualiai išnaudojami vaikai šeimose“, – tvirtino vaikinas.
Jamesas Turneris baigė universitetą, turi magistro laipsnį, bet jau spėjo paragauti kalėjimo duonos.
Jo teigimu, prižiūrėtojai elgėsi su nuteistaisiais kaip su gyvuliais, bet susirado ir draugų. Be to, mama rašė kasdien laiškus, o jo mergina aplankydavo kartą per savaitę. Rašė ir jo tėvas, universiteto profesoriai. Draugai taip pat nuo jo nenusisuko. Todėl sako, kad jam labai pasisekė.
„Žvelgiant atgal, akivaizdu, kad jų (policininkų) taktika buvo labai vaikiška“, – įsitikinęs Turneris. Bet byla nukeliavo į teismą.
Prokuroras, kuris turėjo pagal savo funkcijas pateikti kaltinimus teisiamajam, pasakė, kad neturi ką pasakyti ir sprendimą paliko teisėjui, kuris ir paskelbė teismo nuosprendį. Jamesas Turneris buvo nuteistas vienerių metų ir vienos dienos laisvės atėmimo bausme. Ir išsiųstas į koloniją. Po to laukė dar trys probacijos metai. Turneris taip pat neištrins šios dėmės iki gyvenimo pabaigos, nes jo pavardė irgi įtraukta į šalies seksualinių nusikaltėlių registrą.
Grįžęs iš įkalinimo vietos, vaikinas rengėsi tęsti studijas universitete. „Norėčiau tapti profesoriumi, dėstyti universitete, – sako Jamesas. – Taip pat rašyti straipsnius ir knygas. Noriu baigti doktorantūrą. Mano profesorius sako, kad tai įmanoma, bet dabar bus sunkiau tai padaryti“.
Williamas Fuerty‘as praleido įkalinimo vietoje 8 metus. Ir nors tada vyrui jau buvo 40 metų, jis suprato, kad laikas ateiti į protą. „Iškrypėlių parke“ jis dirba ir apsaugos, ir techniniu darbuotoju. Ryte atėjęs į biurą sužino, ar yra kokių nors gedimų. Jei yra pataiso ir vėl grįžta į savo treilerį.
Vyras sako, kad jam čia patinka, nes nereikia mokėti beprotiškų nuompinigių. Žinoma, reikia priprasti čia gyventi. Jau šešeri metai kaip jis laisvėje, bet vis dar negali prisitaikyti prie naujos aplinkos.
„Aš daug ką pakeičiau savo gyvenime. Ėmiau kitaip mąstyti, – pasakoja Williamas Fuery‘as. – Pradėjau kitaip sąveikauti ir su aplinkiniais. Man labai pasisekė su psichoterapeute. Ji pusę metų vargo su manimi. Kone kasdien po pusantros valandos. Ji išmokė mane verkti, nes visiškai to nemokėjau. Tėvai išmušė iš manęs tą norą, nes jei pradėdavau verkti, būdavo tik dar blogiau. Aš neverkiau net kai žuvo mano sūnelis. Bet jau išmokau verkti. Išmokau bendrauti su žmonėmis ir tuo džiaugiuosi“.
Ir čia pat Willas prasitaria, kad kartą prie jo prišoko vyras ir ėmė grasinti ginklu, tvirtindamas, kad jis priekabiauja prie jo dukterų. Fuerty‘as tikino nepažįstantis nei jo, nei jo dukterų. Bet vyras nusprendė, kad „iškrypėlių parko“ gyventojas stebi mergaites iš už kampo, kai jos eina į mokyklą ta gatve. Tačiau Willas tvirtino net nepastebėjęs jų, nes ta gatve praeina daug žmonių.
Fuerty‘as stengėsi viską ramiai paaiškinti tam vyrui. Jie pasėdėjo, išgėrė kavos. „Pasirodo, kad jis visai mielas žmogus. Taip pat išsiaiškinome, kad ir aš ne koks nors pabaisa, kokį jis tikėjosi pamatyti“, – sako pašnekovas. Anot jo, pora kartų tas vyras buvo užėjęs išgerti alaus, o vieną kartą abu papietavo.
„Mes visą laiką skundžiamės teisingumo sugalvota sistema dėl bandomojo laiko, išėjus anksčiau iš įkalinimo vietos. Mes pykstame ant visuomenės, kad ji mūsų visiškai nesupranta, – samprotauja Williamas Fuerty‘as. – Jie daug ko nežino apie mus, nes mes bijome ir vengiame garsiai apie tai kalbėti. Juk mes nusikaltome, padarėme blogo kitiems, todėl ir vertiname save neigiamai. Daugumos iš mūsų labai žema savivertė, privedusi mus prie to, ką mes ir padarėme. O visuomenei mes ne žmonės, o monstrai, iškrypėliai. Manau, kad mes galime pakeisti jų požiūrį tik tuo atveju, jei tapsime atviri. Parodysime gerais darbais, kad ir mes esame žmonės, kaip ir visi kiti“.
JAV seksualinių nusikaltėlių registro duomenimis, per pastaruosius penkerius metus nuteistųjų už seksualinius nusikaltimus padidėjo 23 proc. Vien Floridos valstijoje – 74 proc.
JAV teisingumo departamento duomenimis, pakartotinai įvykdžiusių kriminalinių nusikaltimų siekia 77 proc., iš jų 23 proc. nuteistųjų už smurtinius nusikaltimus. Tuo tarpu pakartotinai įvykdžiusių seksualinius nusikaltimus sudaro 5 proc., o tarp programos „Florida Justice Transitions“ dalyvių siekia mažiau nei 1 proc.
dok. filmo “Pervert park” stopkadrai: viršuje, kairėje Tracy Hutchinson, Jamesas Turneris (dešinėje nuotr., dešinėje pusėje), antroje eilėje – Patrickas Naughtonas (kairėje nuotr., viduryje), apačioje – Williamas Fueryis
Vytautė Jogailaitė
