sniegopilys.lt
Kartais, išgirdus kito žmogaus istoriją, atsisakai patikėti, kad vienas žmogus gali ištverti tiek daug skausmo ir siaubo. Tačiau Evos Evans likimas yra šiurpus įrodymas, koks negailestingas ir sunkus gali būti gyvenimas.
Pateisino smurtą artimoje aplinkoje
Aštuntojo laidos „Berniūkščiai“ sezono dalyvė Eva Evans televizijos kanale „Friday!“, tapo vienu atviriausių laidos personažų. Ji atvyko ten tikėdamasi baigti eskortės „karjerą“, mesti alkoholį ir nelegalius narkotikus bei rasti teisingą gyvenimo kelią. Tačiau už šio sprendimo slypi tikras siaubas: didelė šeima, kurioje vaikai badauja, motina, kuri ją kruvinai mušė dėl duonos gabalėlio, tėvas, kuris tvirkino savo dukterį, ir vyresnis brolis, kuris ją metų metus prievartavo tėvų akyse.
Eva gimė Kaliningrade didelėje šeimoje. Jos tėvai buvo sektos nariai ir savaip interpretavo Dievo įsakymus, o tai taip pat pateisino smurtą artimoje aplinkoje. Jos tėvas buvo atleidžiamas iš vieno darbo po kito dėl girtavimo. Jos mama dirbo televizorių surinkimo gamykloje net ir būdama nėščia – dėl atšiaurių darbo sąlygų patyrė persileidimų. Vieną dieną, iš nevilties, ji išgėrė tablečių, bet buvo išgelbėta.
Vienas pirmųjų Evos prisiminimų buvo… nuolatinis alkis. Visas maistas atitekdavo jos tėvui. Kai žmonės jiems atnešdavo maisto, tėvai su alkoholio buteliuku rankose slapta nueidavo į kitą kambarį ir valgydavo kartu. Vaikai būdavo mušami, kol iš nosies pasipildavo kraujas, prašydami papildomo duonos gabalėlio – ir tai net nebuvo duona, o supelijęs džiūvėsėlis.
Anot Evos, blogiausia, kas jai nutiko, kai buvo maždaug ketverių metų amžiaus. Tuomet jos tėvas pradėjo ją tvirkinti. Ji vos prisimena detales – jos psichika tiesiog užblokavo daugelį siaubingų istorijų. Eva įtaria, kad mama jai pavydėjo dėl tėvo dėmesio ir laikė ją konkurente. Tas pats nutiko ir su jos vyresniąja seserimi, kurią tėvas ne tik tvirkino, bet ir išprievartavo.
„Mano mama žinojo, ką jis man padarė. Ir, matyt, ji mane laikė ne dukra, o konkurente. O seserį, kurią jis išprievartavo, ji laikė konkurente. „Taip ji išliejo šią agresiją ant manęs“, – aiškino Eva.
Mano mama perleido butą mano tėvui, ir jis galėjo prievartauti ir mušti vaikus – bet ką, kad tik jis neišeitų: „Ji buvo pasirengusi mane atiduoti jo kontrolei, kad tik jis neišeitų“, – tvirtino Eva.
Pamanė, kad laukiasi nuo…brolio
Kai Evai buvo aštuoneri, prasidėjo naujas pragaras. Trylikametis vyresnysis brolis pradėjo ją prievartauti. Tai tęsėsi daugiau nei metus. Prievarta vyko tiesiai prieš tėvų nosį, gretimame kambaryje, kol šeima buvo virtuvėje. Vienu metu mergina netgi pamanė, kad laukiasi, ir bandė „iškasti“ tai, kas ten galėjo būti, pakaba, daužydama save į pilvą.
Eva nieko nesakė tėvams, bet prisipažino vyresniajai seseriai, kuri tiesiogine prasme iš jos išmušė prisipažinimą. Sužinojusi, kas vyksta namuose, sesuo kone atsiklaupusi maldavo jos viską papasakoti tėvams. Seserys susitiko su mama, grįžusią iš darbo ir viską smulkiai papasakojo. Tačiau moteris nepatikėjo dukra. Tada ji paskambino tėvui garsiakalbiu ir perdavė dukters žodžius. Tėvas paklausė: „Tai ką aš turiu daryti?“ – ir padėjo ragelį.
Tuo metu Evos brolis sėdėjo prie kompiuterio. Motina jam paaiškino situaciją, ir jis, žinoma, viską neigė. Tada Evą staiga ištiko pykčio protrūkis. Ji atsisuko į jį ir tarė: „Supranti, kad mane išprievartavai, ir dėl tavęs jie manimi nepatikės. Ar tu man tai padarei? Gal gali tiesiog prisipažinti, kad jie bent kartą manimi patikėtų? Aš turiu teisę į tiesą.“ O jis atsakė: „Taip, padariau.“
Eva buvo laiminga – dabar jie ja patikės, jis tai patvirtino. Tačiau mama tiesiog liepė sūnui atsiprašyti. Brolis atsiprašė ir išėjo iš namų. Atrodytų, kad motina turėtų palaikyti dukrą, bet ji puolė paskui sūnų, kad jį nuramintų. Kai tėvas grįžo, Eva tikėjosi teisingumo, tikėdamasi, kad brolis sulauks atpildo. Tačiau kai atsidarė kambario durys, ji pamatė juos sėdinčius kaip „artimus draugus“. „Manau, jis tiesiog didžiavosi, kad pasiekė tai, ko negalėjo pasiekti jo tėvas“, – įsitikinusi mergina.
Susirado palydovės darbą per skelbimus
Mokykloje Eva irgi patyrė patyčias. Priežastis buvo ne tik skurdas, bet ir jos motinos psichikos sutrikimas – kaupimo forma. Ji vertė vaikus knaisiotis šiukšliadėžėse ir ieškoti daiktų, kuriuos ji „pastebėjo“. Jos klasės draugai tai matė ir vadino Evą bename, prasčioke ir panašiai. Patyčios tęsėsi iki pat mokyklos baigimo. Ji kreipėsi į mokytojus ir mokyklos psichologą, bet mergina pagalbos nesulaukė. Niekam tai nerūpėjo. Ji buvo prievartauta namuose, mušama mokykloje, gatvėse taip pat nebuvo ramybės.
Atskiras jos vaikystės etapas – kaimynystės berniukų smurtas. Kai jai buvo apie dešimt metų, keli berniukai pasistatė pastogę dideliame ąžuole tarp kiemų. Vieną dieną Eva ir jos jaunesnysis brolis norėjo ten pabūti. Jiems artėjant, kaimynas Artiomas, kurį ji pažinojo ir todėl pasitikėjo, pažvelgė pro langą ir pašaukė ją aukštyn.
Mergina užlipo. Penki dvylikos ar trylikos metų berniukai sėdėjo ratu. Eva norėjo grįžti žemyn, bet vienas iš jų pasakė: „Ne, palauk. Kadangi mes tau leidome čia užlipti, turi kažką dėl mūsų padaryti.“ Jie nusimovė kelnes ir nusijuokė…
Keturiolikos Eva pradėjo dirbti palydove. Postūmis buvo jos vyresnioji sesuo, kuri grįždavo namo iš pasimatymų su saldainiais ir kvepalais – daiktais, kurių namuose niekada nebuvo. Mergina tai interpretavo savaip: jei turi vyrą, turi pinigų. Susirado palydovės darbą per skelbimus kaip „Eskortas Kaliningradas“. Eva tyrinėjo, ką jie skelbia, ir beveik metus galvojo, kol apsisprendė. Ji bijojo, kad visi sužinos jos mažame miestelyje. Galiausiai ji išvyko į Kaliningradą, toli nuo namų.
„Tiesą sakant, buvo skausminga. Bet bent jau turėjau pinigų maistui“, – prisipažino Eva. Už pirmąjį susitikimą ji gavo tris tūkstančius rublių (apie 20 Eur.) – tuo metu užteko pragyvenimui mėnesiui. Ji pirko saldainius ir viską, ko jai trūko.
Tačiau jos kūnas vis dar buvo vaikiškas, nesubrendęs. Kiekvieną kartą ji patirdavo nepakeliamą skausmą: „Jie manė, kad esu tokia patyrusi. Jie sakydavo: „Oho, tu tokia patyrusi, tokie riksmai!“ Bet aš tiesiog kankinausi ir rėkiau iš skausmo“, – prisiminė Eva.
Kai paauglei buvo penkiolika metų, tėvai sužinojo, ką ji daro. Vieną dieną jos sesuo pastebėjo žinutę iš vieno jos klientų ir papasakojo tėvams. „Jei tai pasitvirtins, aš trenksiu tavo galvą į sieną“, – sušuko tėvas.
Vėliau Eva gavo siaubingai iškrypėlišką pasiūlymą. Mergaitei reikėjo pinigų: be maisto, ji taupė, kad galėtų pabėgti iš namų, todėl sutiko susitikti. Kitą dieną, šeštą valandą, tėvas priėjo prie jos iš už nugaros, paplekšnojo per petį ir tarė: „Šiandien šeštą valandą turi su manimi susitikimą“, ir nusišypsojo.
Nuo tos akimirkos Eva buvo užrakinta savo kambaryje: ji net negalėjo būti viena vonios kambaryje. Tai tęsėsi iki aštuoniolikos metų. Ji negalėjo skambinti vaikų apsaugos tarnyboms, bijodama, kad jie ją ir jos brolius bei seseris gali išvežti į vaikų globos namus. Ji ypač nerimavo dėl savo jaunesniojo brolio, kuriam buvo ketveri metai. „Gerai, aš jau esu patyrusi pragarą, bet nenoriu pakenkti jo psichikai. Dėl jo aš tai ištversiu“, – pasakė sau mergina.
Žino, kad turi padėti žmonėms
Aštuoniolikos Eva sutiko vyrą, kuris žinojo jos situaciją. Jam buvo 45 metai. Ji paprašė jaunesniojo brolio iš spintos paimti dokumentus – ji pati to padaryti negalėjo, mama būtų įtarusi. Eva susikrovė daiktus į šiukšlių maišus ir išėjo. Šis vyras jai tapo „kaip tėvas“. Tačiau istorija pasikartojo. Tas vyras daug gėrė, vijosi ją po butą peiliu ir mušė. Po trejų metų jie išsiskyrė po dar vienų muštynių. Tuo metu Eva jau metus dirbo mėsos perdirbimo įmonėje ir nuomojosi butą.
2023 metais Eva tapo aštuntojo „Berniūkščiai“ sezono dalyve. Laidoje ji tikėjosi psichologo pagalbos, tačiau, anot jos, sulaukė tik paviršutiniško dėmesio.
„Psichologas sėdėjo ir žiūrėjo į savo telefoną. Kai laikas baigėsi, jau turėjo pasirodyti kita mergina. Pasakiau, kad jaučiuosi blogai. Psichologas atsakė, kad visis čia jaučiasi blogai. Eva maldavo, kad ją paleistų, ir grasino nusižudyti. Galiausiai laidoje ji praleido pusantro mėnesio, o po to metus gėrė.
Pastaraisiais metais Eva keitė vyrus kaip pirštines. Mergina sako, kad tai jos būdas „atkeršyti už vyrų sukeltą skausmą“. Tačiau ji nori pokyčių. Eva svajoja tapti kirpėja: „Noriu gražiai kirpti žmones. Esu kūrybingas žmogus.“
Nepaisant visko, ką mergina patyrė ir išgyveno, ji nejaučia kartėlio. „Pasaulis yra gražus, aš esu maloni žmonėms. Tai yra, jie manęs nesupykdys ir nepadarys blogesnės. Tačiau dėl savo praeities žinau, kad turiu padėti žmonėms“, – sakė mergina.
Tačiau šeima jai tebėra tabu tema. Ji slapta apmoka tėvų sąskaitas jų bendru registruotu adresu, bet su jais nebendrauja. Jos santykiai su jaunesniuoju broliu nesusiklostė – jis palaikė šeimą. Vienintelis asmuo, su kuriuo Eva palaikė ryšį, buvo jos vyresnioji sesuo, kuri kažkada padėjo jai atskleisti tiesą. Tačiau prieš kelerius metus ryšys ir su ja nutrūko.
Socialinių tinklų nuotraukos
