Dukterį prievartavo tėvas, bet valstybės institucijos į tai niekaip nereagavo

„Vieną dieną mano dukra, kuriai tada buvo treji metukai, vis dar vaikiška kalba pradėjo pasakoti, ką tėtis jai daro. Kad jai skauda ten … žemiau“, – sunkiai rinkdama žodžius, pradėjo pasakojimą moteris. – Noriu papasakoti apie savo situaciją. Galiausiai nusprendžiau tai, nes noriu sužinoti, kur link mūsų valstybė eina ir kaip galiu joje apsaugoti savo dukterį , rašoma portale mammamuntetiem.lv

Vis dėlto nusprendė pasilikti kūdikį ir sukurti šeimą

Anot Sandros (moters vardas pakeistas), dabar jos dukrelei jau aštuoneri metai. Moteris jau kelerius metus negyvena su jos tėvu. Kai ištekėjo už jo,  buvo jauna ir į viską žiūrėjo pro rožinius akinius. Tai yra buvo neįmanomai įsimylėjusi. „Jis nenorėjo vaikų, iškart perspėjo: jei tapsiu nėščia, turėsiu atlikti abortą. Kai pastojau, vis dėlto nusprendėme pasilikti kūdikį ir sukurti šeimą“, – pasakoja Sandra. Anot jos, pasiėmė banko kreditą ir nusipirko butą. Ramiai augino dukrą  namuose ir gyveno kaip septintame danguje. Ir tada prasidėjo nesantaika. „Dabar suprantu, kad vyras paprasčiausiai nebuvo pasirengęs šeimai“, – tvirtino pašnekovė.

Todėl, kai jauna mama nustojo gauti valstybės paramą vaiko išlaikymui ir dar negalėjo dirbti, nes kūdikis dar buvo visai mažas, vyras nepajėgė vienas išlaikyti šeimos. Susidarė skolos dėl laiku neišmokamos paskolos, už komunalinius mokesčius. Moteris pradėjo dirbti ne visą darbo dieną. Vaiką prižiūrėjo mama, kuriai nebuvo lengva.

Rudenį atėjo eilė į darželį, bet dukra pradėjo dažnai sirgti. Vyras kaltino, kad  žmona nesėdi su vaiku ir blogai juo rūpinasi. Bet jis nesiūlė būdo, kaip nors pakeisti šią situaciją.

„Išsiskyrėme, kai dukrai buvo dveji metukai, nes jis išdrįso pakelti prieš mane ranką. Tai buvo labai rimta psichologinė trauma dukteriai. Tačiau jos tėvas turėjo principą – kiekvieną savaitgalį jis norėjo pasiimti dukrą. O tai, kad vaikas serga ir geriau jo niekur nevesti, jo niekaip nesustabdė. Galų gale moteris parašė prašymą teismui ir susitarė, kad buvęs vyras kas antrą savaitgalį pasiims dukrą, jei ji nesirgs.

Nebuvo apklausiama dėl dukters patirto seksualinio išnaudojimo

„Vieną dieną mano dukra, kuriai tada buvo treji metukai, vis dar vaikiška kalba pradėjo pasakoti, ką tėtis jai daro. Kad jai skauda ten … apačioje. Kad tėtis guli šalia ir masturbuojasi jos akivaizdoje. Parašiau pareiškimą atitinkamoms institucijoms, kurie nedelsdami paskyrė psichologą ir patarė man parašyti pareiškimą policijai“, – sakė Sandra.

Anot jos, dukra viską pasakojo  psichologei ir jos  pasakyti žodžiai buvo užrašyti popieriuje. Bet nuo tos akimirkos prasidėjo košmaras, kuris tęsiasi jau ketverius metus. Policija nenorėjo pradėti baudžiamojo proceso, nes jos vyras fiziškai neprasiskverbė į mergaitę (nebuvo pažeista mergystės plėvė).

Bet kai teismas išsiuntė  policijai psichologės išvadą – tada ir buvo pradėtas baudžiamasis procesas. Sandrą nustebino, kad ji nebuvo apklausiama dėl dukters patirto seksualinio išnaudojimo, nors nuo to įvykio nebuvo praėję daug laiko. Byla buvo nutraukta dėl įrodymų trūkumo.

Po to tėvas kreipėsi į teismą su prašymu atkurti jo dukters teises (kol vyko baudžiamasis procesas, jam metams buvo apribotos tėvystės teisės). Bylinėjosi daugiau nei dvejus metus. Buvo atlikta ne viena ekspertizė. Teismo metu mergaitės tėvas sukėlė isteriją (ekspertai tai matė, bet dokumentuose neužfiksavo). „Dukra su ašaromis paprašė neduoti jos tėvui, kad jis blogas ir ji nenori jo matyti. Todėl buvo rekomenduojama laikinai apriboti pasimatymus. Galų gale mergaitės tėvas pradėjo kreiptis į skirtingas institucijas ir ten įrodinėti, kad esu bloga mama. Tai jis daro tik norėdamas man pakenkti, nors tuo metu jis net nežinojo, kiek mūsų dukrai metų“, – pasakojo moteris.

Anot jos, pagal valstybės, kurioje gyvena, įstatymus tėvas turi teisę susitikti su vaiku, net jei jis to nenori. Kadangi jis yra tėvas, o vaikas neturi teisės nesusitikti su tėvu. „Ir kas bus atsakingas už tai, kai šis „tėvas“ padarys vaikui stiprią emocinę traumą? Savo istorija norėjau tiesiog iškelti problemą ir pasidalinti savo patirtimi su tais, kuriems tai gali būti naudinga“, – tvirtino Sandra.