sniegopilys.lt
Praėjusių metų vasaros pradžioje Charkovo sporto komplekse, kuriame įrengtas ir baseinas, įvyko stulbinantis incidentas. Penkiamečio berniuko motina pareiškė, kad jos sūnų išprievartavo per išangę pedofilas. Anot moters, tai įvyko duše, į kurį berniukas nuėjo po baseino. Artiomo mama Tatjana ( jų vardai pakeisti – red.) tuo metu stovėjo prie įėjimo į dušą ir net neįtarė, ką ten nepažįstamas vyras išdarinėja su jos sūnumi.
Berniukas išėjo iš dušo įsivyniojęs į rankšluostį, o trumpikes laikė rankoje
Padedant stebėjimo kameroms, sporto komplekso vadovybei pavyko išsiaiškinti, kad tuo metu, kai berniukas buvo duše, netrukus įėjo ir suaugęs vyras. Paaiškėjo, kad tai buvęs rajono prokuratūros darbuotojas, prieš kelerius metus atleistas iš teisėsaugos organų. Po to kelis metus dirbo šiame komplekse teisininku.
— Aš to žmogaus anksčiau niekada nemačiau. Kadangi į sporto kompleksą eina ir vaikai, ir suaugusieji, tai ir duše vienu metu gali būti ir tie, ir kiti. Paprastai ten susirenka nemažai žmonių. Bet tą dieną, kai ir įvyko šis siaubingas nusikaltimas, duše buvo Artiomas su kitais berniukais ir tas vyras. Jis sekė vaikus“, — įvykio aplinkybes dėstė penkiamečio Artiomo mama Tatjana fakty.ua žurnalistei Jekaterinai Kopaniovai.
— Jūs matėte jį?
— Žinoma. Juk aš stovėjau prie įėjimo į dušą ir kaip įprastai laukiau savo sūnelio. Įbėgęs į dušą, Artiomas po kelių minučių iššoko pas mane į koridorių ir pasiėmė rankšluostį. Pasakė, kad dar kiek pastovės po karštu dušo vandeniu, nes nori sušilti. Tuo metu prie manęs ir sūnaus priėjo nepažįstamas vyras, kuris, sprendžiant iš visko, ėjo į dušą. Jis ištiesė man kažkokią tūbelę ir pasakė: „Žinote, vaikams geriausiai plauti plaukus vaikišku šampūnu“. Aš jam pasakiau, kad sūnui plaunu plaukus namuose, o čia tik nusimaudo. Pamatęs, kad duodu vaikui rankšluostį, tas vyras pasakė: „Duokite, padėsiu įnešti. Aš irgi ten einu“. Bet tada nieko įtartino nepastebėjau.
Аrtiomas su tuo vyru įėjo į dušą, o aš likau laukti sūnaus koridoriuje. Po kiek laiko iš ten tekinomis išbėgo keli berniukai. Jie atrodė kažko labai išsigandę ir greitai kažkur dingo. O mano sūnus vis neišėjo. Aš pradėjau jį šaukti vardu. Paprastai sūnus, išgirdęs mano balsą, tuojau pat atsiliepdavo. Bet šį kartą jis tylėjo. Aš ėmiau šaukti vis garsiau, bet Artiomas neatsiliepė. Norėjau įeiti, bet mane sulaikė tai, kad dušas – skirtas vyrams. Paskui berniukas galų gale išėjo. Jis buvo įsivyniojęs į chalatą, o trumpikes kažkodėl laikė rankose. Nors treneris neleidžia nusimauti apatinių prausiantis duše. Aš paklausiau sūnaus, kodėl jis nusimovė trumpikes. Jis nieko neatsakė. Jo akys buvo raudonos akys ir kažkoks stiklinis žvilgsnis. Vaikas stovėjo kaip įkaltas. „Dėdė blogas“, — pasakė Artiomas. „Prie ko čia dėdė?“, — klausiu jo. Vyras, pasisiūlęs panešti sūnui rankšluostį, išėjo iš dušo paskui jį. Vyras buvo tik su kelnėmis. Pažiūrėjo į mus, kažkaip kreivai šyptelėjo, priėjo arčiau ir stabtelėjo. Galvoju, kad jis sąmoningai priėjo prie mūsų arčiau, norėdamas girdėti, ką mes kalbame su sūnumi. Bet Artiomas klausinėjamas nieko neatsakė. „Mama, aš noriu valgyti. Eime greičiau iš čia“, – pasakė sūnus ir ėmė mane tempti, įsikibęs už rankos. Kai vėl paklausiau sūnaus, kas nutiko, jis leptelėjo: „Mamyte, aš taip tave myliu! Važiuokime greičiau namo“.
Pakeliui į namus, penkiametis berniukas stipriau prisiglaudė prie mamos, apsiašarojo ir vėl pakartojo: „Mama, tas dėdė blogas“. „Ir tik tada supratau, kad įvyko kažkas baisaus. Nusprendžiau grįžti į sporto kompleksą ir susirasti tą vyrą“, – sakė Tatjana. Artiomas nė už ką nebėjo į pastato vidų, todėl moteris nubėgo viena. Apibūdino tą vyrą administratorei, bet ji pasakė, kad jis ką tiktai išvažiavo automobiliu.
Liepė stovėti ramiai ir pasakė, kad įstatys pagaliuką į užpakalį, kad niekada nesirgtų
Kas įvyko duše, Artiomas papasakojo jau namuose.
— Jis pasakė: „Mane nuskriaudė dėdė“, – ašarodama kalbėjo Artiomo močiutė Jekaterina. — Раsakojo, kada jis su dviem berniukais stovėjo po dušu, tas vyras, padėjęs atnešti rankšluostį, ėmė aiškinti jiems, kad galvą reikia plauti šampūnu, nes baseino chloruotas vanduo. Jis įpylė vienam berniukui šampūno į delną, bet tas kažko išsigando ir pabėgo. Kiti taip pat išsilakstė. Tie berniukai maždaug 8-10 metų. Jie vyresni. O Artiomui tik penkeri, todėl jis sutriko ir nežinojo, ką daryti. Liko vienu du su tuo vyru. Anūkas papasakojo man baisių dalykų. Sakė: „Dėdė išmuilino man galvą šampūnu, kuris stipriai pradėjo graužti akis. Aš pradėjau šaukti, bet jis pasakė: „Nerėk, nes papjausiu tave“. Ir užspaudė man gerklę“. Vaikas pradėjo prašyti: „Dėde, nereikia, paleisk mane“. Bet jis ėmė vaiką maigyti. Iš pradžių skaudžiai čiupinėjo krūtinės spenelius, paskui pilvuką, žemiau… Vaikas verkė, bet tas vyras nepaleido. Paskui apkabino berniuką ir paklausė: „Pasakyk, tu mane myli? Aš tai tave labai stipriai myliu“. Ir ėmė glostyti nugarą. Paskui nutvėrė už užpakaliuko ir pasakė: „Stovėk ramiai. Aš dabar įstatysiu tau vieną pagaliuką, kad tu niekada nesirgtum“. Vaikas sakė nematė, koks ten buvo pagaliukas, bet po to labai skaudėjo užpakaliuką. Dar jis davė karštos arbatos iš termoso. Įpylė tą arbatą tiesiai į berniuko gerklę, bet ji buvo neskani ir vaikas ją išspjovė…
— Jei būčiau žinojusi, kas tuo metu vyksta duše, tikrai būčiau užmušusi jį vietoje savo rankomis, – prisijungė prie pokalbio ir berniuko mama. – Ant sūnaus užpakaliuko liko žymės. Aiškiai matėsi paraudimai ir dar tarsi būtų perbrėžta nagais. Aš verkdama puoliau skambinti treneriui. Išklausęs mane, jis pasakė, kad kuo greičiau kviesčiau policiją ir nuvesčiau vaiką į ligoninę. Atvykę iškviesti policininkai apklausė Artiomą ir nuvežė mus į sporto kompleksą. Pamatęs, kur mes atvažiavome, sūnus ėmė klykti nesavu balsu, nenorėjo lipti iš mašinos.
— Jūs parodėte sūnų gydytojams?
— Taip, nuvežiau jį į vaikų ligoninę, kur mus nusiuntė. Bet aš buvau pasimetusi ir nežinojau, kad iš karto vaiką reikėjo vežti pas proktologą. (Proktologija – tai sritis, padedanti efektyviai nustatyti tiesiosios žarnos bei išeinamosios angos ligas – red.). Mes patekome pas budintį chirurgą, kuris net neapžiūrėjo jo. Užmetė akį ir pasakė: „Kaip ir viskas gerai“. Paskui pridūrė, kad tuo turi užsiimti teismo medicinos ekspertas. Ir net niekur nepažymėjo, su kokiais nusiskundimais mes kreipėmės. Bet mes esame dėkingi treneriui ir sporto komplekso vadovybei , iš kurių sužinojome, kas per vyras buvo kartu su Artiomu duše.
— Man tai buvo šokas, — neslėpė emocijų Artiomo treneris Jurijus. – Aš pažįstu berniuką ir tiksliai galiu pasakyti, kad vaikas to išsigalvoti negali. Mes išsiaiškinome, kad tą dieną baseine buvo tik trys suaugusieji: viena moteris ir du vyrai. Padedant stebėjimo kameroms, įrengtoms koridoriuose, nesunkiai nustatėme, kuris iš jų buvo kartu su Artiomu duše. Mums tas žmogus pažįstamas. Prieš kiek laiko jis dirbo mūsų komplekse juriskonsultu. Su treneriais bendravo retai. Dirbo daugiausiai su popieriais. Negaliu sakyti, kad kolektyvas jo nemėgo. Bet mes tikrai nieko panašaus nepastebėjome ir neįtarėme. Tik vieną kartą buvo atvejis, kai nebuvo karšto vandens ir nusiuntėme vaikus pasišildyti į sauną. Tai buvo prieš tris ar ketverius metus. Bet vaikai pabėgo iš ten sušalę ir nusiminę. Pasakė, kad dėdė išvijo juos. Tas dėdė ir buvo tas juriskonsultas. Jis pasakė, kad dirbo saunoje su kažkokiais dokumentais ir vaikai jam trukdė.
—Anot teisėsaugos pareigūnų, tas žmogus visada elgėsi išdidžiai ir arogantiškai, — раsakojo portalo fakty.ua žurnalistams sporto komplekso direktorius Andrejus. — Anksčiau jis dirbo rajono prokuratūroje. Paskui tapo juriskonsultu. Net ir atleistas iš darbo sporto komplekse, čia ir toliau lankydavosi, plaukiojo baseine. Sakė, kad jaučiasi čia, kaip savo namuose. Mums net mintis nešovė į galvą, kad kada nors galėtų čia įvykti toks nutikimas. Aš iš karto atidaviau tyrėjui visus vaizdo kamerų įrašus, pasiūlėme savo pagalbą. Policijoje pasakė: „Nesikiškite, mes viską patys padarysime“. Bet atvirai pasakius, nepastebėjau, kad jie aktyviai dirbtų. Juk įvykis su penkiamečiu berniuku įvyko dar kovo mėnesį. Manau, kad nuo mūsų slepia kažkokią informaciją.
— Ar tas žmogus, kuris buvo kartu su penkiamečiu berniuku duše, dar lankėsi sporto komplekse?
— Ką jūs, žinoma, kad ne. Įsitikinęs, kad jis daugiau čia niekada nebepasirodys. O jei ir ateitų, niekas jo neįleistų.
Artiomui pasakius, kad kiti vaikai išbėgo iš dušo iš karto po to, kai dėdė pasiūlė jiems išplauti plaukus šampūnu, žurnalistė pasidomėjo, o ką matė kiti vaikai. Tiksliau, susirado vieno berniuko mamą, kuri patvirtino:
— Aš laukiau savo sūnaus vestibiulyje. Kai sūnus išėjo iš dušo, pasakė, kad ant jo galvos mėgino užpilti šampūno kažkoks nepažįstamas dėdė. Žinoma, man labai nepatiko. Mes davėme parodymus policijai.
Kitų berniukų tėvai atsisakė ką nors komentuoti žurnalistams.
— Jie prasitarė man, kad labai bijo viešumo. Nors su jų vaikais tas žmogus kaip tik ir nespėjo nieko padaryti, ką padarė su mano sūnumi. Vieno berniuko mama man pasakė: „Kam apskritai kelti viešumon tuos dalykus? Juk jūsų vaikas gyvas. O tai ir yra svarbiausia“. Negi po to turėjau jai pasakyti, kad sūnus dabar bijo vaikščioti vienas ir naktimis iki šiol pabunda rėkdamas: „Dėde, dėde, neliesk manęs!“ Psichologai, kuriems parodžiau savo vaiką, pasakė, kad suaugęs vyras padarė mano sūnui didžiulę psichologinę traumą, – verkdama kalbėjo Artiomo mama Tatjana.
Įtariamasis tikisi išnešti sveiką kailį
Televizijos laidos „Kalba Ukraina“, rodomą televizijos kanalu „Ukraina“ („Україна“), žurnalistai, kurie važiavo į įvykio vietas ir atliko savo tyrimą, Charkove susirado tą vyrą, kuris buvo kartu duše su penkiamečiu Artiomu. Savo komentaruose ne į kamerą (vis dėlto pavyko įrašyti slapta) jis neigė visus kaltinimus ir neslėpė, kad mieste jis yra pakankamai įtakingas žmogus:
— Mane žino visi ir visur. Supraskite mane teisingai. Daug žmonių, dirbančių prokuratūroje – mano draugai. Niekas ir niekada nepasakys šiame mieste, kad aš – nenormalus žmogus. Mane visi gerbia. Prokuratūros darbuotojai pasakė: „Taip, mes suprantame, žinome, kad jūs – garbingas žmogus, nes mes pažįstame jus 40 metų…“
— Мes visai atsitiktinai sutikome tą žmogų apskrities prokuratūroje, kur atvykome pasikalbėti apie jį, – sakė televizijos kanalo „Ukraina“ žurnalistė Natalija Torževskaja. — Pradžioje jis slėpėsi nuo kamerų. Bet išėjus iš prokuratūros, sutiko kalbėti. Tai, ką jis sakė, jūs jau žinote. Vyras neigė savo kaltę ir buvo visiškai užtikrintas, kad jam nieko už tai nebus. Man jis pasirodė valdingas ir žiaurus žmogus. Pradžioje kreipėsi į savo žmoną „princese“, o paskui staiga sušuko jai: „Užsičiaupk, pasakiau!“. Su jo žmona mes taip pat pabendravome. Moteris juokėsi iš mūsų ketinimų ir pastangų kažką įrodyti. Jie abu užtikrinti, kad ta istorija niekaip nesibaigs. Tyrinėdami šio žmogaus biografiją, mes išsiaiškinome, kad jam išėjus iš prokuratūros, jis ėmė versti advokato praktika. Ir, beje, ne kartą buvo pedofilų gynėju pedofilijos bylose. O prieš kelerius metus viename televizijos kanale jis prisistatė kaip pedofilijos ekspertas.
Atlikdami tyrimą, žurnalistai ne kartą mėgino prisiskambinti tam advokatui, kuris buvo kartu duše su mažamečiu Artimu. Galų gale pavyko pakalbėti su jo žmona, kuri pasakė:
— Dabar vyksta tyrimas. Yra iškeltos dvi baudžiamosios bylos. Viena iš jų – dėl tyrimo medžiagos paviešinimo. Ir kol nebus priimtas sprendimas tiek vienoje, tiek ir kitoje byloje patariame jums: „Nelįskite ten, kur nereikia, nes elgiatės neteisingai. Mes neturime teisės nieko viešinti, kol byla nebaigta. Aš daugiau jums nieko nekalbėsiu. Mes atsisakome ką nors daugiau komentuoti. Ir dėl tos priežasties, kad norime gyventi ir dirbti kaip teisinėje valstybėje. Mes niekam nesiskundžiame. Dabar viskas teisėsaugos pareigūnų rankose. Mūsų su sutuoktiniu nuomonė, kad visa tai vaiko išsigalvojimas.
Norėdami pateikti autentišką informaciją savo skaitytojams, žurnalistai išspausdino įtariamojo pedofilija oficialų atsakymą televizijos laidai „Kalba Ukraina“: „Aš pasipiktinęs šiais man metamais baisiais kaltinimais. Mano reputacijai suduotas didžiulis smūgis. Ji (Artiomo mama – aut.) rašo skundus prokuratūros vadovams. Tai – spaudimas, daromas man. Mano atžvilgiu daromi nusikaltimai: esu šmeižiamas, nepagrįstai kaltinamas. Nėra jokių įrodymų, ką sako to berniuko motina. Aš esu priverstas gintis. Todėl iškėliau klausimą pradėti baudžiamąją bylą pagal Ukrainos Baudžiamojo kodekso 383 straipsnį dėl tyčinio kaltinimo žmogui nusikaltimo padarymu. Aš kreipsiuosi į Ukrainos nacionalinės policijos vadovybę, kad jie nuspręstų pradėti baudžiamąją bylą dėl tyčinio ikiteisminio tyrimo dokumentų atskleidimo be tyrimo prokuroro sutikimo. Ta moteris labai rimtai pažeidžia įstatymus. Ji apdrėbė purvais mano gerą vardą, dėl kurio visą savo gyvenimą dirbu“.
Tuo tarpu Charkovo srities prokuratūros atstovė Vita Dubovik patikino žurnalistus, kad nei šio asmens „geras vardas“, nei jo „įtakinga“ padėtis visuomenėje neturės jokios įtakos tyrimo eigai:
- Jis yra advokatas. Taip, anksčiau jis dirbo prokuratūros institucijose. Tačiau tai neturės jokios įtakos tyrimo eigai. Jei atlikus ekspertizę bus įrodyta, kad jis iš tikrųjų padarė nusikalstamus veiksmus mažamečio atžvilgiu, jis bus teisiamas. Didžiausia tokio nusikaltimo bausmė – iki aštuonerių metų kalėjimo. Dabar svarbiausia – sulaukti tyrimo rezultatų ir išsiaiškinti, kas tiksliai atsitiko su vaiku baseine.
Nuotr. obzor.ru
