Dabar Anastasijai Denisovai  23 metai. Ji – studentė.  „Tereikia man išvažiuoti iš savo Novoberiozovsko (Samaros sritis) porai dienų su reikalais, kaip pradedu ilgėtis savo ožkų. Aš jas net sapnuoju! O dar aš atvežu joms dovanų iš miesto – morkų ir bananų“ , – juokiasi studentė

Sūrių gamybos verslą pristatė jaunųjų verslininkų projektų konkursui

Kai Nastiai buvo 14 metų, jos tėvai nusprendė persikelti gyventi iš miesto į kaimą.  Norėdami kasdien turėti šviežio pieno, nusipirko pora ožkų. Paskui dar kelias… Gyvūnai aktyviai dauginosi ir praėjus kiek laiko  galvijų padaugėjo iki aštuoniasdešimties. Pienas ėmė plaukti upėmis ir Nastios tėvas nusprendė imti gaminti sūrį iš ožkų pieno. Tačiau tėvo pagamintus kietus ir dažnai per daug sūdytus sūrius mažai kas pirko. Ir to verslo ėmėsi Nastia. Tada merginai buvo 17 metų.

Anastasija taip pasinėrė į sūrių gamybos verslą, kad net nusprendė pristatyti jį  jaunųjų verslininkų verslo projektų konkursui , kur laimėjo 300 tūkst. rublių (4111,00 Eurų). Už tuos pinigus nusipirko Su šiais pinigais nusipirkau 60 litrų talpos sūrių viryklą, sūrio brandinimo kamerą, būtinas formas ir prieskonius Taip pat beveik nepakeliamas dvidešimt litrų talpos katilus, užtat gamyba tapo supaprastinta ir pagreitinta. Mergina parduoda perteklinį sūrį internetu ir kai kuriomis Samaros parduotuvėmis. Dabar jos asortimente – daugiau kaip dvidešimt rūšių sūrių.

Nastia ne vieną kartą laimėjo intelektinį žaidimą „Pradedantis fermeris“, kurį organizavo Žemės ūkio ministerija ir Rusijos kaimo jaunimo sąjunga. Tai suteikė jai galimybę gauti didelę valstybės dotaciją – 2,8 mln. rublių (38369,30 Eurų) prieš porą mėnesių. Su šiais pinigais ketinama nusipirkti traktorių, didesnės apimties sūrio gaminimo prietaisą ir dešimt geriausių karvių prie turimų dviejų tiems, kurie jau buvo savo ūkyje. Žinoma, jei viskam užteks pinigų.

Stebėtina, bet dar visai neseniai Anastasijai Denisovai prognozavo menininkės karjerą. Ji ir dabar, kai yra galimybė, tapo paveikslus ir dalyvauja parodose. Bet tai tik jos pomėgis.

O dabar ji jau baigia Samaros valstybinės žemės ūkio akademijos ketvirtą kursą. Bet įstojo ten ne iš karto baigusi mokyklą, nes ilgai negalėjo apsispręsti su profesija. Be to, ir ožkos „neleido“ mokytis.

  • Раpasakok, nuo ko viskas prasidėjo?
  • Kai persikėlėme gyventi iš miesto į savo namą kaimo vietovėje. Tada mano tėvai nusprendė pradėti auginti ožkas, kadangi mama labai mėgsta ožkos pieną. Jis yra daug naudingesnis ir daug geriau įsisavinamas, nei karvės. Iš pradžių nusipirkome dvi ožkas, o paskui dar kelias. Iš pradžių pieno buvo mažai, o paskui vis daugiau ir daugiau. Ir ožkelių – daugiau, todėl ir nusprendėme pradėti spausti sūrius.
  • Ar turėjai bent kokių įgūdžių?
  • Mes, miesto gyventojai neturėjome jokios patirties. Aš, pavyzdžiui, mokiausi meno specialybės, todėl buvau labai toli nuo tų dalykų. Ir ožką pirmą kartą pamačiau, kai ją nupirkę parvežė namo. Man tai buvo labai neįprasta.
  • Tada kaip išmokai prižiūrėti ožkas ir gaminti sūrius?
  • Pradžioje mokiausi pati – ieškojau atitinkamos literatūros internete. Paskui nusprendžiau, kad profesionalių žinių nesugebėsiu įgyti savarankiškai ir įstojau į žemės ūkio akademiją, zootechnikės specialybę. Tai kaip tik ta profesija, kur mokoma, kaip teisingai laikyti naminius gyvulius, kaip juos šerti, kad duotų daug pieno. Aš iki šiol mokausi, derindama mokslus su verslu. Sūrius pradėjome gaminti namuose ir duodavome paragauti pažįstamiems, kuriems labai patiko ir palankiai atsiliepė. Taip ir pradėjome realizuoti sūrius, o paskui ir visa ožkų banda užaugo.
  • Kaip ilgainiui keitėsi sūrių asortimentas?
  •  Viskas prasidėjo nuo kietų sūrių, bet man nelabai patinka drėgni sūriai. Be to, jie labai paprastai ir lengvai pagaminami – vos ne per trisdešimt minučių ar valandą. Ir sūris paruoštas. Pradėjau žiūrėti programas apie Italijos sūrių gamyklas ir sužinojau apie „Caccotta“ sūrį. Susiradau receptą, kaip jis gaminamas. Tai buvo visas Italijos sūrių gamyklos vaizdo įrašas – kažkas keliavo ir užrašė virimo procesą. Aš nusipirkau reikalingus prieskonius, raugą ir pamėginau padaryti. Pirmą kartą sūris pavyko, o po to – ne. Po to pati patobulinau receptą, konsultavosi su specialistais. Pradžioje mano asortimentą sudarė trijų rūšių sūriai, dabar – daugiau kai dvidešimt rūšių: minkšti ir pusiau kieti sūriai.
  • Ar yra kokie nors sūriai, kuriuos norėtum pagaminti artimiausiu metu?
  • Man visada labai patiko „Maasdam“ sūris. Galiu valgyti jį kilogramais. Galvoju pradėti jį gaminti ir tuo pačiu papildyti savo produkcijos asortimentą. Nelengva jį pagaminti, nes sunku išgauti dideles skyles. Jiems reikia pridėti specialių raugų, o gaminantis sūrį turi atlikti gana subtilų darbą. Aš dar nepasiekiau to lygio.
  • Рristatyk tris populiariausius savo produktus ir kiek jie kainuoja?
  • Vienas populiariausių yra kačiotos sūris, kuris brandinamas nuo savaitės iki dviejų mėnesių. Jis neužsiguli, nes turi didelę paklausą tarp pirkėjų. Šis sūris gaminamas iš karvių pieno ir kainuoja 800 rublių už kilogramą (10.96 Eurai).

Kitas ne mažiau populiarus – naujas sūris „Provolone“, kuris irgi greitai įgijo populiarumą tarp klientų. Taip pat italų sūris. Tai beveik toks pat, kaip ir „Mozzarella“. Tik pagal savo formą atrodo kaip medinis blokas. Tačiau jei „Mozzarella“ yra laikomas sūrymuose, to po to jis išdžiovinamas ir susidaro plutelė. Šis sūris brandinamas pagal svorį ir parduodamas kilogramais, kurio vieno kaina – 700 rublių (9.59 Eurų).

Dar vienas yra „Belper Knoll“ sūris. Tai ožkų pieno sūris, tačiau jis gali būti pagamintas ir  iš karvės pieno. Tai malta sūrio masė su česnakais ir druska, rutulio formos ir apibarstytas juodaisiais pipirais. Šioje būsenoje ji subręsta nuo mėnesio iki metų. Vienas kamuolys –  80-60 gramų, kainuoja 160 rublių.(2.19 Eurų).

  • Kas tave palaiko moraliai?
  • Ką bedaryčiau, mane visada palaiko šeima. Dabar tėvai man padeda ir dar yra vienas darbuotojas, kuris išmano  apie ūkį… Tai yra mano atrama, kuri mane laiko ir neleidžia kristi. Tas jaunas žmogus  palaiko mane daugiau kaip šešerius metus – visur ir visada. Taip pat remia ir mano gimtoji žemės ūkio akademija, kurios vadovai ir mokytojai pataria man ir padeda suprasti nesuprantamus klausimus. Jiems padedant, man pavyko įveikti daug sunkumų.
  • Раpasakok savo ateities planus…
  • Galvoju, kad po penkerių metų pasieksiu šešis su puse tonų sūrių gamybos apimties per ketvirtį. Tai bus didelis laimėjimas man. Esu gyvulininkystės specialistė, todėl atlikau įvairius skaičiavimus. Dabar aš auginu 30 ožkų, o po penkerių metų bus 129 melžiamos ir 300 mažų ožkų. Per penkerius metus bus 31 naujų karvių, o iš viso – 60. Didelis padidėjimas. Taip pat planuoju statyti ūkį. Jau pradėjau statybos projektą. Aš jau turiu dešimties hektarų sklypą, bet tik toli. Jame nėra gyvenamųjų namų mažiausiai dviejų kilometrų spinduliu, užtat tobula vieta ūkiui. Tiesa, sunkiai pasiekiama. Be to, bus sunku ir brangu išvedžioti elektrą.
  • Kaip, laikui bėgant, pasikeitė tavo verslo mąstymas?
  • Sunku atsakyti. Pirmiausiai labai daug dirbu ir reikia dirbti dar daugiau. Klientams patinka tai, kaip aš su jais bendrauju, ir kad mano gaminamų produktų kokybė gerėja. Be to, dalyvauju įvairiuose konkursuose ir stengiuosi mokytis visur. Pavyzdžiui, televizijos laidose „Jūs esate verslininkas“ ir „Verslo klasė“.  Nuolat stebiu  ir peržiūriu man naudingus ir reikalingus vaizdo įrašus, taip pat skaitau straipsnius. Visa tai didina mano žinias ir leidžia  galvoti, kaip padaryti teisingai ir kokia kryptimi judėti.

PARAŠYKITE SAVO NUOMONĘ

Prašome įvesti savo komentarą!
Įveskite čia savo vardą