sniegopilys.lt
Beveik prieš 30 metų Lindsey ir Joelo tėvai atvežė juos į St. Jude vaikų onkologijos ligoninę, kur sergančios jų atžalos ne tik įveikė onkologines ligas, bet ir tapo geri draugai, o praėjus 25 metams – susituokė. „Į mūsų vaikystę įsibrovė vėžys, bet mes jį nugalėjome“, – sakė Lindsey ir Joelas.
Mergaitei teko išgyventi daug sėkmingų ir nesėkmingų gydymo dienų
10 metų Lindsey Wilkerson ėmė labai prastai jaustis: buvo mieguista, prarado apetitą ir mama ne juokais sunerimo. „Iki šiol prisimenu tos mergaitės išsigandusios mamos akis“, – sakė pirmoji Lindsey gydytoja onkologė dr. Melissa M. Hudson, dirbanti St.Jude vaikų onkologijos ligoninėje. Gydytojai diagnozavo Lindsey limfoblastinę leukemiją – tai piktybinė liga, kitaip dar vadinama kraujo vėžiu. „Mergaitei teko išgyventi daug sėkmingų ir nesėkmingų gydymo dienų – kai liga atsitraukdavo ir vėl sugrįždavo. Bet ji buvo labai stipri maža mergaitė“, – pridūrė dr. Melissa M.Hudson.
Tuo tarpu keturias metais anksčiau 7 metų Joelo Alsupo tėvams gydytojai pranešė, kad jų sūnui osteosarkoma – piktybinis kaulinio audinio navikas. „Tada Joelui buvo septyneri. Pastebėjau, kad jam labai sunku būdavo pritempti ir užsisegti saugos diržą automobilyje. Bet pagalvojau, kad tiesiog taip žaidžia, – pasakojo berniuko tėvas Bobas Alsupas. – Mes žaisdami dažnai permesdavome vienas kitam teniso kamuoliuką ir pastebėjau, kad jis siekia paimti jį tik kaire ranka. Ir tada supratau, kad kažkas ne taip“.
Atlikus rentgeną, gydytojai aptiko didžiulį auglį, kuris jau buvo spėjęs net pažeisti kaulą. Joelas vienerius metus buvo gydomas St.Jude vaikų onkologinėje ligoninėje, o po to gydytojai vis dėlto nusprendė amputuoti jam dešinę ranką. Bet greitai berniukas išmoko viską daryti kairiąja ranka. Net ir žaisti beisbolą, krepšinį ir golfą.
Svajojo sugrįžti į ligoninę, bet ne kaip pacientė, o savanorė
Pirmą kartą Lindsey ir Joelas susitiko 1993 metais renginyje, kur buvo renkamos lėšos ligoninei, kurioje jie ir gydėsi. „Mūsų šeimos buvo pakviestos pasidalinti patirtimi, vaikams sergant onkologinėmis ligomis, – pasakojo Lindsey. – Iki šiol prisimenu, kokį įspūdį man padarė Joelas. Jis buvo labai mielas berniukas, turintis gerą humoro jausmą“.
Po to jaunuolių keliai ne vieną kartą buvo susidūrę, kai jiedu dalyvavo kituose ligoninės renginiuose arba kai tuo pačiu laiku sutapdavo procedūros ir medicinos apžiūros.
Jųdviejų keliai išsiskyrė tik tada, kai abu baigė mokyklas ir įstojo į koledžus. Lindsey studijavo ir įgijo ryšių su visuomene magistro laipsnį, o Joelas ėmėsi televizijos peojektų.
„Vos palikusi St Jude vaikų ligoninę visą laiką svajojau į ją sugrįžti, bet ne kaip pacientė, o savanorė, – pasakojo Lindsey. Juk per visus mokymosi metus koledže, ji dirbo savanore ligoninėje, kur ir pati kažkada gydėsi.
2003 metais mergina grįžo į ligoninę jau į kaip į savo svajonių darbą – Ryšių su pacientais departamentą. Tada Linsey sukūrė ir šeimą, Jos santuoka truko 12 metų, kuri buvo nutraukta 2015 metais. Tada jos dukteriai Audrey buvo dvylika metų, o sūnų Jacobui – aštuoneri.
„Kai tapau mama, pradėjau žiūrėti į mažuosius pacientus, kaip į savo vaikus, – pasakojo LIndsey. – Anksčiau galvojau: „Aš žinau per ką reikia praeiti, juk buvau čia“. Bet kai susilaukiau savo vaikų, tai buvo panašu į žemės drerbėjimą – visiškai pakeitė mano požiūrį“.
Joelas, tarsi būtų susitaręs su Lindsey, taip pat ketino sugrįžti į St.Jude vaikų ligoninę. Dabar jis filmuoja dokumentinį filmą apie ligoninės pacientus ir apie tai, kokie nauji gydymo metodai gali išgelbėti jų gyvybes. „Negaliu įsivaizduoti geresnės dovanos gyvenime. Juk atsirado puiki galimybė grąžinti „skolą“ ligoninės gydytojams, kurie išgelbėjo man gyvybę. Ir tuo pačiu suteikti vilties šeimoms, kurių vaikai dabar yra gydomi šioje ligoninėje. Lindsey vaikai tokio pat amžiaus, kaip ir mes buvome, kai gydėmės. Mums labai svarbu matyti, kad jie yra sveiki ir džiaugiasi gyvenimu. Dabar mes esame dar labiau dėkingi tėvams ir vaikų, sergančių vėžiu, tėvams, kurie nepraranda vilties ir grumiasi su klastinga liga negailėdami jėgų“, – sakė Joelas.
Tai buvo sunki ir ilga, tris dešimtmečius trukusi kelionė
Lindsey atėjus dirbti į St.June vaikų onkologinę ligoninę, tarp jos ir Joelo draugiški santykiai atsinaujino. „Mus suvienijo bendra mūsų sudėtinga situacija ir tai, kaip liga pakeitė mūsų požiūrius į gyvenimą. Mes pradėjome jį labiau vertinti ir branginti. Be to, mūsų abiejų neaplenkė dėkingumo pojūtis ir kad reikia ne tik gauti, bet ir duoti“, – teigė moteris.
Lindsey Wilkerson ir Joelas Alsupas susituokė praėjusių metų rugsėjo 1 dieną, ligoninės teritorijoje, kur dalyvavo 150 svečių. Tarp jų buvo ir sergančių, ir jau įveikusių onkologines ligas. Nuotakos duktė buvo viena iš tų, kuri barstė konfeti – smulkius įvairiaspalvius popieriaus skridinėlius per tuoktuvių ceremoniją. „Matydama, kokia mama laiminga ir aš verkiau laimės ir džiaugsmo ašaromis, nes jai teko labai daug išgyventi ir iškentėti“, – sakė Audrey Wilkerson.Vestuvių ceremoniją pravedė St.Jude bažnyčios vyriausiasis kapelionas Brentas Powellas, kuris pažinojo jaunavedžius daugiau kaip 30 metų. „Jūsų gražiausiomis vaikystės dienomis į jųdviejų gyvenimus įsibrovė nekviestas vėžys ir pakeitė jus: ne tik anksti suaugote, bet ir atkakliai ir kantriai kovojote su liga ir nugalėjote ją, – sveikindamas jaunavedžius kalbėjo kapelionas. – Jūs esate vieni iš mylimiausių man žmonių, kuriuos kada nors esu pažinojęs“.
Sutuoktinio tėvas, kuris taip pat matė, kad iki sūnaus vestuvių dienos, jo gyvenimo kelias nebuvo rožėmis klotas. Tai buvo sunki ir ilga, tris dešimtmečius trukusi kelionė.
„Kažkada esu pasakęs vienam savo draugui, kad, tikėtina, ateis laikas ir pamatysiu, kaip mano sūnus baigia mokyklą, – su ašaromis akyse kalbėjo Joelo tėvas. – Džiaugiuosi, kad mano svajonės išsipildė su kaupu. Džiaugiuosi, kad mano vaikai yra laimingi. Ir štai, praėjus 30 metų, Joelas turi šeimą – Lindsey, Jacobą ir Audrey“.
Joelas prieš 30 metų ir studentas Lindsey prieš 30 metų ir studentė
Nuotr. Joelo ir Lindsey vestuvių akimirkos
Parengta pagal Stjude.org, The New York Times
