sniegopilys.lt
Daugeliui atrodo, kad žmogus yra vienintelis gyvas padaras žemėje, kuris mėgaujasi intymiais santykiais, o gyvūnai tiesiog poruojasi, nes prigimtis juos užprogramavo daugintis. Tačiau ne viskas taip paprasta, kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio.
Linkę mėgautis neapvaisinamu seksu ir kiti gyvūnai
Žinia, seksas teikia malonumą. Nors vargu, ar padarytumėte tokią išvadą perskaitę mokslinę literatūrą. Tikriausiai todėl, kad dauguma seksualinį elgesį apibūdinančių tyrimų remiasi evoliucijos teorija, ignoruodami tiesioginius psichinius ir emocinius išgyvenimus. Pasakymas, kad mes užsiimame seksu, nes tai padeda mums pratęsti giminę, nėra blogai, bet kodėl skersomis žiūrima į trumpalaikius intymius santykius ar net vienos nakties seksą? Tai tarsi žiūrėti į paveikslą ir pamatyti tik pusę spalvų spektro.
Taigi, ar žmonės yra vieninteliai sutvėrimai, galintys patirti seksualinį malonumą? Yra gana nemažai mokslinių įrodymų, kad ir gyvūnams nėra svetimas sekso malonus jausmas. Tai gerai žino visi, kas kada nors glostė katę.
2001 metais psichologai Jeffrey‘is Burgdorfas ir Jaakas Panskeppas atliko tyrimą ir išsiaiškino, kad laboratorinės žiurkės mėgsta būti kutenamos. Tokiomis akimirkomis jos skleisdavo žmogaus klausai nesuvokiamus garsus, panašius į linksmą juoką. Svarbiausia, jos aktyviai siekė šio malonumo.
Bet yra gyvūnų, kurie palaiko tokius seksualinius santykius, dėl kurių negali gimti palikuonys. Pavyzdžiui, vienos rūšies šimpanzės, kurios dar vadinamos hipių beždžionėmis, yra žinomos dėl tos pačios lyties santykių. Tačiau linkę mėgautis neapvaisinamu seksu ir kiti gyvūnai.
Primatologai nustatė, kad kai kurių rūšių gyvūnų patelės seksualiai priekabiavo prie patinų, nepaisant to, ar jie yra vaisingi. Kitaip tariant, jie aktyviai užsiima seksu, net jei nėštumas nebuvo įmanomas. Pavyzdžiui, jau būnant nėščiai, poravimosi metu ar iškart po gimdymo. Be to, mokslininkai išsiaiškino, kad seksualinis kontaktas tarp lytiškai subrendusių ir nesubrendusių gyvūnų buvo toks pat dažnas, kaip tarp dviejų suaugusių gyvūnų.
Jei gyvūnai santykiauja daugiau, nei reikia apvaisinti, tai taip pat gali reikšti, kad jie taip elgiasi vien didelio malonumo vedami. Pavyzdžiui, ovuliacijos metu liūto patelė sugeba poruotis šimtą kartų per dieną maždaug savaitę ir kiekvieną kartą su keliais partneriais. Vieno spermatozoido pakaktų pastoti ir susilaukti palikuonių, bet, panašu, liūtė neturi nieko prieš turėti iš karto kelis sekso partnerius. Puma ir leopardas dažnai panašiai poruojasi. Taigi, greičiausiai jiems tai tiesiog patinka ir jie užsiima seksu dėl paties sekso teikiamo malonumo.
Makakos patelių orgazmas panašus į moterų
Kitas, ne mažiau svarbus klausimas – ar gyvūnai patiria orgazmą? Tai ypač aktualu patelėms, nes apvaisinimas nepriklauso nuo jų gebėjimo patirti orgazmą. Italijos tyrėjai Alfonso Troisi ir Monica Carosi 238 valandas stebėjo japonų makakas ir užfiksavo 240 kopuliacijų tarp patinų ir patelių. Trečdalio šių porų metu jie pastebėjo, ką jie vadino patelės orgazminiu atsaku: „Patelė pasuko galvą, atsigręžusi į savo partnerį, išsižiojo, atitraukė vieną koją ir kiek praskėtė ją“.
Kadangi neįmanoma paklausti makakos patelės apie jos patirtus pojūčius, pagrįstai galima manyti, kad šis elgesys yra panašus į tai, kas nutinka moterims, pasiekusioms orgazmą. Tai iš dalies dėl to, jog makakos elgesį kartais lydi fiziologiniai pokyčiai, būdingi žmonėms. Pavyzdžiui, padažnėję širdies susitraukimai ir nevalingi makšties susitraukimai.
Įdomu tai, kad dažniausiai makakos patelės demonstruoja panašią reakciją, kai santykiauja su patinu, kuris beždžionių kaimenės hierarchijoje užima dominuojančią padėtį. Tai rodo, kad egzistuoja ne tik fiziologinis, bet ir socialinis komponentas, o ne vien refleksinis atsakas į seksualinį susijaudinimą.
Oralinis seksas taip pat ne naujiena gyvūnų karalystėje. Šis reiškinys pastebėtas tarp primatų, dėmėtųjų hienų, ožkų ir avių. Gepardų ir liūtų patelės su malonumu laižo ir glosto patinų lytinius organus per poravimąsi. Oralinis seksas taip pat paplitęs tarp kai kurių rūšių šikšnosparnių, kurie, manoma, taip prailgina kopuliaciją ir tuo pačiu padidina apvaisinimo tikimybę.
Užfiksavo 28 oralinio sekso aktus tarp dviejų patinų
Prieš kiek laiko žurnale „Zoo Biology“ buvo paskelbtas Lenkijos mokslų akademijos Laukinės gamtos apsaugos skyriaus mokslininkų atliktas tyrimas, kurie daugiau nei šešerius metus stebėjo lokius ir užfiksavo 28 oralinio sekso aktus tarp dviejų patinų.
Anot tyrėjų, tokį elgesį paskatino tai, jog abu lokiai neteko motinos, kol dar nesibaigė motinos pieno laikotarpis. Tokie veiksmai tęsėsi daugelį metų, net kai jaunikliai užaugo. Greičiausiai dėl to, kad jiems vis dar patiko.
Mokslininkai taip pat išsiaiškino, kad ir žiurkės nori įvairovės gyvenime. Ir ne tik sekso metu.
Anot „Humane Society“ mokslo ir politikos instituto Gyvūnų jautrumo tyrimo direktoriaus Jonathano Balcombe‘o, mokslininkai neturėtų vertinti gyvūnų elgesio vien tik iš evoliucijos pozicijų. Ir pateikė įdomų pavyzdį: žiurkės, šeriamos tuo pačiu maistu, po trijų dienų pradeda teikti pirmenybę nepažįstamam maistui. Paprasčiausias šio modelio paaiškinimas yra tas, kad žiurkės yra linkusios prisitaikyti, bet maisto įvairovė leidžia joms pasisavinti įvairesnes maistines medžiagas. Arba lygiai taip pat tikėtina, kad išvengiama pernelyg didelės priklausomybės, keičiant sekso partnerius.
Bet gal tai per siauras požiūris ir iš tikrųjų žiurkės tiesiog pavargo nuo vienodumo ir nori išbandyti ką nors naujo? Vaizdžiai kalbant, pridėti šiek tiek daugiau pipirų. Panašu, abu paaiškinimai yra teisingi, atsižvelgiant į tai, kurį požiūrį pasirinkote.
Lygiai taip pat seksualinį elgesį gali formuoti evoliucija ir kova dėl išlikimo, bet tuo pačiu abiem atvejais gali būti malonu. Būtent dėl to, kad reprodukciniai gebėjimai yra nepaprastai svarbūs išgyvenimui, evoliucija pavertė reprodukcijos procesą tokiu maloniu, jog gyvūnai nori tai padaryti net tada, kai pastojimas yra nepageidaujamas ar neįmanomas.
Taigi, ir paaiškėja, kodėl sekso džiaugsmai yra prieinami ne tik mums, žmonėms.
parengta pagal wildlife.org
