Testas: ar mokate atleisti? Pasitikrinkite

Mokėti atleisti kitam, paliekant  kartėlį ir pyktį… Ne kiekvienas tai gali. Vieni ir toliau laikosi įsikabinę įžeidimų ir nuoskaudų, o kiti, atvirkščiai, per lengvai  ir greitai atleidžia. Kaip jūs atleidžiate? Ar greitai pamirštate nuoskaudas, ar laikotės jas? Ar jums lengva persvarstyti santykius su žmogumi, kuris jus įskaudino ir ar tai užtrunka ilgai? Ar pavyksta suprasti, kad tikrai nebejaučiate pykčio žmogui, o gal jūsų atleidimas lieka formalus ir paviršutiniškas?  Psichologės Anne Schwartzweber sudarytas testas leis jums suprasti, kas lemia jūsų gebėjimą atleisti kitiems. O patarimai padės žengti žingsnį išsivaduojant iš praeities nuoskaudų naštos.

 

1. Kažkas užlipo jums ant kojos ir jūs…

Priverstinai nusišypsosite, jei jūsų atsiprašys (4)

Padarėte jam pastabą (2)

Tyliai pasitraukėte (3)

Spyrėte jam (1)

2. Praėjus metams po to, kai partneris/ė jus paliko, gaunate iš jo (jos) kvietimą į vestuves. Kokia jūsų reakcija?

Kad jis/ji yra nenormalūs, tik galvoja, kaip mane įskaudinti… (1)

Tai tikras antausis man! (2)

Džiaugiuosi už jį/ją (3)

Kaip sakoma, vieno sielvartas tapo kito laime…(4)

3. Jūsų kažkada buvęs priešas, nuodijęs jūsų gyvenimą mokykloje, ateina pas jus į pokalbį, kad gautų darbą. Jūs:

Stengsitės, kad jis jaustųsi patogiai (3)

Priminsite jam savo išgyventas nuoskaudas mokykloje (1)

Pasveikinsite jį su džiaugsminga šypsena (2)

Apsidžiaugtumėte pamatę, kad jis išbalo kaip popieriaus lapas (4)

4. Netyčia sutinkate seną draugą, kurio jau penkerius metus nematėte

Gera priežastis paklausti jo, kodėl jis  iki šiol nepasirodė (2)

Svarbiausia, kad susitikimas pagaliau įvyko (3)

Geriau mirti, nei atgaivinti santykius! (1)

Penkeri metai?  Net nepastebėjau, kaip greitai prabėgo laikas! (4)

5. Jūsų antroji pusė atplėšė jums adresuotą laišką. Jūs pasakėte:

„Ar ne gėda knaisiotis po mano kišenes?“ (4)

„Žinoma, tai tik laiškas, bet vis tiek…“ (3)

„Tai yra mano laiškas!“2

„Nežinau, kaip galiu tavimi pasitikėti po to“ (1)

6. Jūsų bedarbis partneris piktinasi jūsų išlaidavimu. Jūs…

Mandagiai, bet tvirtai pastatote jį į savo vietą (2)

Pasiruošę sprogti iš pykčio (1)

Jūs suprantate, kad tai yra pavydo apraiška (4)

Užjaučiate jį (3)

7. Jūsų nuomone, nesunku atleisti yra…

Jei tai nulemia kito žmogaus likimą (3)

Nes pagaliau atverčiate naują puslapį (2)

„Paleidžiate“  jį (1)

Nes perkeliate nuoskaudą ant jo pečių (4)

8. Praeityje jus įskaudinęs žmogus ateina prašyti atleidimo. Jūs jaučiate jam…

Pyktį (1)

Neapykantą(4)

Supratimą (2)

Empatiją (3)

9. Sužinoję apie atsitiktinę buvusio mokytojo mirtį, kuris buvo ant jūsų užsisėdęs, jūs manote:

„Vis dėlto pasaulyje yra teisingumas!“ (4)

„Gaila jos, kad ir ką sakytum…“ (3)

„Aš nepavydžiu jiems ten!“ (2)

„Jai taip ir reikia!“ (1)

10. Ar norėtumėte pasakyti savo pikčiausiam priešui:

„Linkiu tau viso to blogio, kurį man padarei“ (1)

„Atmink, tu daugiau man nieko nepadarysi!“ (2)

„Žinau, kad tu gali būti kitoks“ (3)

„Jei tik žinotum, kaip aš tavęs nekenčiu“ (4)

Dabar belieka suskaičiuoti gautus taškus  ir perskaityti rezultatus

 

Rezultatai:

10–17 taškų

Atrodo, kad jums labai sunku atleisti. Visiems, kurie galėjo kaip nors jus įžeisti, dažnai atsisakote atleisti. Jūs ilgai išlaikote pyktį ir neapykantą, kurią kažkada patyrėte (kurios tuo metu atvirai neišreiškėte). Kai tik prisimenate praeities nuoskaudas, iš karto pajuntate pykčio bangą, bet darote viską, kad jį sutramdytumėte. Juk stengiatės kiek įmanoma labiau kontroliuoti savo emocijas, nes pripažinti savo bejėgiškumą, jūsų nuomone, reikštų pripažinti priešo pergalę ir jo pranašumą.

Patarimas: pasistenkite šiek tiek numalšinti savo pyktį, kad galėtumėte jo atsikratyti ir stenkitės daugiau galvoti apie geresnius dalykus. Taip nuimsite nuo savęs slegiančią naštą ir lengvai judėsite ateities link.

18–24 taškai

Judate nuosekliai, po vieną pereidami visus reikiamus etapus atleidimo kelyje… Jei jus įžeidė, leidžiate sau reaguoti etapais. Pirmiausiai pajuntate stiprią nuoskaudą, o po to išsigydote žaizdas. Arba išliejate savo pyktį, kartais tiesiogiai kreipdamiesi skriaudėją ir pasakote jam viską, ką galvojate apie jo poelgį. Išnykus pykčiui, prie jo nebekimbate: analizuojate situaciją už akių, bandydami suprasti, kas atsitiko ir kas galėjo visa tai sukelti. Tai supratimas, pasiektas šalta galva. Tai suteikia jums jėgų, o jūs, pajutę naujumo ir laisvės troškulį, esate pasirengę užversti šį puslapį, kad galėtumėte pradėti naują. Taigi, jūs gana lengvai atleidžiate, nebesmerkiate kito ir nelaikote jam pykčio.

Patarimas: taip elkitės ir toliau, nes jums tai bus tik į naudą – galimybę tiesiogiai eiti prie svarbiausio žmogaus egzistencijos dalyko.

Nuo 25 iki 31 taško

Atrodo, kad atleisti jums taip paprasta, kaip pakelti ragelį ir paskambinti. Mažos ir didelės bėdos santykiuose su žmonėmis stebėtinai atsimuša į jus: nei pykčio, nei keršto noro, žodžiu, jokių pykčio apraiškų skriaudėjui. Atvirkščiai, esate linkę jam atleisti be jokių sąlygų, surasti jam tūkstantį pasiteisinimų ir prisiimti visą atsakomybę už  jį. Kažkodėl pamirštate išlieti pyktį. Taigi, jūsų atleidimas yra universali gynyba susidūrus su agresija, kuri daro jus nejautrius savo emocijoms. Norisi tikėti, kad tikrai piktų žmonių nėra. Tai leidžia nelaikyti pykčio kitų atžvilgiu. Jaučiate, kad jei su kuo nors susipyksite, jums atsakys tuo pačiu (jūsų skriaudikai jau seniai pastebėjo šią baimę ir ja naudojasi).

Patarimas: rizikuojate susidurti su kitu žmogumi, kad tik neįžeistumėte jo. Ir atleiskite, jei vis dar esate įskaudintas, tačiau visiškai suprasdami, kas vyksta.

Nuo 32 iki 40 balų

Atrodo, kad atleidote, bet verta pasigilinti, ir atsivers visai kiti dalykai… Iš tiesų, atrodo, kad brėžiate ribą, viena vertus, tarp savo žodžių ir veiksmų, kita vertus,  tarp emocijų bei jausmų.

Išoriškai jūs atleidžiate – iš mandagumo, kurį jums įskiepijo dar vaikystėje. Tai dalis jūsų auklėjimo apie padorumą, susijusią su morale, socialinėmis normomis ir, galbūt, tikėjimu. Toks elgesio modelis suteikia jums pranašumą: esate laikomas garbingu žmogumi ir aiškiai suprantančiu, kaip elgtis.

Ir dar… Jūsų elgesyje jaučiamas tam tikras nelankstumas: tai yra viduje kunkuliuoja pyktis, be to, keršto troškulys. Juk užuot atvirai išsakęs savo jausmus, ilgai labai ilgai „rūšiuojate“ juos savo viduje.

Be to, šis nenoriai išreikštas jūsų „atleidimas“ gelbsti nuo daugelio nemalonių dalykų. Pavyzdžiui, nuo poreikio atvirai pasakyti kitam į veidą viską, ką galvojate.

Patarimas: stenkitės kalbėti ir elgtis pagal tai, kaip jaučiatės, o ne „kaip tikimasi“. Be to, leiskite sau maištauti: tai padės  išsivaduoti iš pančių, prikaustančių prie tylaus ir alinančio keršto troškimo…