Tada man buvo 23 metai. Ką tiktai baigiau institutą, gavau įdomų darbą, turėjau draugų, bet nejaučiau gyvenimo pilnatvės ir gana. Praėjus kiek laiko supratau tikrąją moters misiją šioje žemėje – ji atsiskleidžia tik šeimoje, tapus mama ir auginant vaikus.
Savaitgalį norėjau aplankyti savo tėvus. Įlipau į autobusą, o ten visos vietos jau užimtos, išskyrus vieną – greta nepažįstamo vyro. Įsikalbėjome… Niekada nebūčiau pagalvojusi, kad šis nepažįstamasis greitai supažindins mane su būsimuoju vyru.
Po kiek laiko susituokėme. Dar praėjus kiek laiko gimė dukrelė. Gyvenome ir džiaugėmės. Tik savo buto vis dar neturėjome. O čia Aukščiausiasis pasiuntė mums dar vieną vaikelį, bet, prisipažinsiu, tuo metu man labiau rūpėjo buto klausimas!
Tai dabar mane apima siaubas pagalvojus, kodėl tada mums su vyru svarbiau buvo materialinė gerovė, o širdis tylėjo suakmenėjusi. Tačiau dėl šio praradimo, apverkto dar gimdymo namuose, nerandu ramybės iki šiol.
Kaip šiandien prisimenu, tai buvo 1984 metai, liepos 5-oji. Viską prisimenu: ir padėvėtas ligoninės šlepetes, ir užskalbtus gelsvai baltus medvilninius marškinius. Ir kaip stovėjome mes eilėje, išilgai sienos, klausydamos klaikius riksmus, sklindančius iš operacinės, kur moterys savanoriškai atidavė savo negimusius kūdikius Golgotai. Bet atliekant abortą, yra akimirka, kai negimusio kūdikio siela klykdama išeina iš moters kūno ir tada gali kramtyti lūpas iki kraujo, šauktis mamos pagalbos – tą akimirką nebelieka nieko, tik netekties gumulas įstringa gerklėje. Ir mirties kvapo dvelksmas… Atrodo, kad visas tavo gyvenimas dabar pakibo ant plaukelio. Ir supranti, kad išsiskyrei su savo negimusiu vaikeliu amžiams. Lieka tik siaubas galvoje ir viena mintis: greičiau viskas baigtųsi!
Tik po to supratau, kad manyje buvo įvykdyta nekalto kūdikio mirties bausmė. O jis taip norėjo gyventi! Мano kūnas jam tapo mirties vieta. Dievas sukūrė mus, moteris, žmogaus stebuklingo gimimo šventykla, o mes pavertėme savo kūną pragaro mėsmale.
Po „egzekucijos“ įsliūkinau į šviesią, švarią, nutviekstą saulės spindulių palatą. Viduje jaučiau vien tuštumą ir atrodė, kad tai visam laikui… Suvokusi, kad padariau nepataisomą dalyką, ėmiau raudoti įsikniaubusi į pagalvę. Nemoku apsakyti, kaip ėmiau gailėtis savo noru praradusi kūdikį, bet nieko jau nebuvo galima pakeisti!
Gulėjau akis įsmeigusi į lubas ir atsirado pojūtis, tarsi būtų žemė beriama ant karsto. Tada supratau, kad nebus žemėje tos vietos, kur galėtų atrasti pastogę mano kūdikio siela, kur ji galėtų paverkti. Tačiau nebus mano nugalabyto kūdikio širdelėje ramybės, kadangi jam neteks patirti motinos meilės. Ir mano kūdikėlis bus niekam nereikalingas, amžinas našlaitis. Prireikus, mes galime ramiai nustumti savo sąžinę į giliausią kertę, apsimesti, kad nieko neįvyko. Tačiau reta moteris žino, kad nužudyto vaiko siela amžiams įsiskverbia į motinos sielą ir dėl to negali ramiai gyventi ir viską pamiršti. Nepaisant to, ji supranta tai ar ne.
Kitą dieną mane išrašė. Pakeliui nupirkau tortą ir labiausiai mėgstamą žaisliuką laukiančiai namuose savo ketverių metų dukrytei. Juk jai suėjo keturi meteliai. Važiavau namo ir galvojau: „Vakar nugalabijau tavo sesytę arba broliuką, o tau vežu tortą ir žaislą. Negi nebūtų užtekę šio torto abiem, negi nebūtumėte pasidaliję tuo žaislu? Ir pajutau begalinę kaltę prieš savo negimusį kūdikėlį, atėmusi iš jo Aukščiausiojo suteiktą dovaną – gyvenimą. Jaučiausi kalta prieš savo dukrelę, lengva ranka atėmusi iš jos sesytę ar broliuką. Tai didžiausias praradimas mano gyvenime! Atleisk man, negimusi dukrele ar sūneli, atleisk už tai, kad atėmiau tavo gyvybę ir dabar kaip tas angelėlis stebėsi mane iš dangaus.
Jūratė
Testimony By Lauren Lynch. How to get your ex back fast!
I was hurt and heart broken when a very big problem occurred in my marriage seven months ago, between me and my husband . so terrible that he took the case to court for a divorce. he said that he never wanted to stay with me again,and that he didn’t love me anymore. So he packed out of the house and made me and my children passed through severe pain. I tried all my possible means to get him back,after much begging,but all to no avail.and he confirmed it that he has made his decision,and he never wanted to see me again. So on one evening,as i was coming back from work,i met an old friend of mine who asked of my husband .So i explained every thing to him,so he told me that the only way i can get my husband back,is to visit a spell caster,because it has really worked for him too. So i never believed in spell,but i had no other choice,than to follow his advice. Then he gave me the Email address of the spell caster whom he visited. DR ODION (drodion60@yandex.com) So the next morning,i sent a mail to the address he gave to me,and the spell caster assured me that i will get my husband back the next day. What an amazing statement!! I never believed,so he spoke with me, and told me everything that i need to do. Then the next morning, So surprisingly, my husband who didn’t call me for the past 7 months, gave me a call to inform me that he was coming back. So Amazing!! So that was how he came back that same day,with lots of love and joy,and he apologized for his mistake,and for the pain he caused me and my children. Then from that day,our relationship was now stronger than how it were before,by the help of a spell caster. So i will advice you out there if you have any problem contact DR ODION, i give you 100% guarantee that he will help you.. Email him at: (drodion60@yandex.com) or whatssapp him +2349060503921.