sniegopilys.lt
Nesuprantu, kaip man pavyko patekti į tokią situaciją. Man 35 metai, vedęs, trys vaikai, mano paties gyvenimas pastaraisiais metais buvo gana stabilus, išskyrus aštrias pastarųjų mėnesių finansines problemas. Bet jos manęs net nejaudina, nes viską galima išspręsti, išskyrus vieną: įsimylėjau kitą moterį.
Aš įsimylėjau, nes nebuvau įsimylėjęs nuo jaunystės. Net negalvojau, kad kada nors taip pasisuks.
Net neturėjau minties ieškoti kažko sau , nes nebuvo ir laiko tam – labai daug dirbau. Susipažinome atsitiktinai: nuėjau į konferenciją ir ten sutikau ją. Iš pradžių ji tiesiog patiko, bet labai greitai ši simpatija virto tikra aistra.
Ji taip pat jaučia man labai stiprius jausmus. Nors nuo pat pradžių žinojo apie mano šeimą, todėl nesijaučiu ją apgavęs. Ir tai, kad paliksiu šeimą – nesakiau, nes iš tikrųjų ir nesiruošiau tą daryti.
Bet aš taip pat negaliu su ja ir išsiskirti, ir jaučiu, kad ši meilės istorija mane vis labiau įtraukia gilyn. Vakar ji man parašė, kad neįsivaizduoja savo gyvenimo be manęs. Todėl, net jei ir priimtume sprendimą būti kartu, galvoju, kad tai būtų neilgam. Tai yra, jausmams atvėsus, mes paprasčiausiai neatlaikytume ir išsilakstytume kas kur.
Be to, aš negaliu apgauti ir savo žmonos. Ji man labai artimas žmogus, ji pagimdė man nuostabius vaikus. Per visus bendro gyvenimo metus suprato mane kaip nei vieną kitą ir palaikė mane visose situacijose. Mes turime nuostabius namus, šeimą. Aš tiesiog jaučiuosi bjauriai. Ką turėčiau daryti tokioje situacijoje?
vyras
Situacija yra tikrai labai sunki, kaip visada, kai susiduriama su pasirinkimo klausimu. Juo labiau, kai visa tai vyksta ir labai stiprių jausmų, įsiplieskusios aistros fone. Be to, pasirinkimas bet kuriuo atveju paveikia ir kitus žmones, o tai dar labiau apsunkina situaciją.
Žvelgiant iš kitos pusės, tarsi visa tai yra labai aišku, bet vis tiek niekas draugiškai nepasakys, ką daryti. Mat bet kurį asmeninį pasirinkimą, (ypač svarbiausius, kurie rimtai keičia gyvenimo eigą) kiekvienas priima pats, o ne psichologas, draugas, kaimynas ar internetiniai komentatoriai. Nes tik tą ar kitą sprendimą šiuo klausimu priėmęs žmogus turės reikalų su tokio pasirinkimo pasekmėmis.
Kita vertus, pasirinkimai kartais būna labai sunkūs, todėl tokiais klausimais geriausia nesielgti spontaniškai, greitai ir neapgalvotai. Kad ir kokie stiprūs jausmai būtų.
Kai konsultuodama susiduriu su tokiomis istorijomis, visada išnaudoju progą šiek tiek „sugrįžti“ kuriam laikui ir pamatyti, kas paskatino šią situaciją.
Labai dažnai prieš gimstančią naują meilę šeimoje, tiksliau, kurio nors vieno jų, iš tiesų vyksta gana ilgas sutuoktinių atšalimo ar susvetimėjimo laikotarpis.
Būna ir taip, kad naujas meilės romanas yra ir nesąmoningas sprendimas išgyventi ryškesnes, intensyvesnes emocijas, kurių trūko santuokoje. Ar net galimybė laikinai pabėgti nuo kasdienių ar darbo problemų sprendimo (kurių, kaip rašote, pakako).
Jūs rašote apie aistrą. Tačiau pati aistra yra gana trumpalaikė. Gali būti, kad, ryškiai įsiliepsnojusi, ji gana greitai užges. Ir tada bus pats laikas daug ką sustatyti į savo vietas. Arba, priešingai, suprasite, kad ši moteris yra ta, su kuria norėtumėte susieti savo gyvenimą toliau (ir vėl ateis tam tikras sprendimas).
Kitaip tariant, kol skendite jausmuose, labai sunku priimti rimtus sprendimus. Bet tai bus įmanoma padaryti, kai jūsų emocinė būsena stabilizuosis. Tiesiog duokite sau laiko ir galimybę tai išsiaiškinti.
psichologė Angelė Kazlauskienė
