Siūlau pabandyti suformuluoti problemą kaip „bendravimo įgūdžių tyrimą“. Norint tai padaryti, įsivaizduokite, kad esate mokslininkas, tiriantis, kaip jauni žmonės susipažįsta dideliame mieste. O apie tai, kaip jie kalba, elgiasi ir net kaip rengiasi, reikia surinkti kuo daugiau pastebėjimų. Archyvo nuotrauka

Kai bandau susipažinti su mergina, nutinka taip. Po pietų ar arčiau vakaro, bet ne vėliau, kai einu gatve ar palei parką, užkalbinu praeinančią panelę. Tą, kuri eina viena ir neskuba, su niekuo nekalba telefonu, tik eina. Prieinu ir sakau: „Labas, ar skubate? Ar turite laiko atsakyti į trumpą klausimą?“.  Ji sako „ne“ ir tuoj pat pagreitina žingsnį. Stengiuosi nenuleisti rankų, būti atkaklus ir vėl bandau savo laimę – prisistatau ir klausiu jos vardo. Jokio atsakymo, tyla, ji eina toliau, o aš suprantu, kad viskas  veltui.

Po tokio atstūmimo nesistengiu su kuo nors susipažinti tą pačią valandą ar dieną. Šie atsisakymai jau daug metų kaupiasi vienas po kito, bijau net pasakyti kiek jų yra – taip pat ir socialiniuose tinkluose. Ten apskritai merginos tiesiog ignoruoja. Pavyzdžiui,  parašau: „Labas rytas su saulėta nuotaika ir nuostabia diena“. Iš karto pamatau pranešimą, kurio būsena yra „žiūrėta“ arba „skaityta“, bet nieko neatsako. Vėl bandai ką nors parašyti – ir atsiduri juodajame sąraše.

 

                                                                                               Donatas, 23 metai

 

Bendrauti dabar pavojinga ir sukčiavimo prasme: daug  įvairiausių nutikimų įvyksta kone kasdien. Ir tai daugiausiai susiję su finansiniais praradimais. Suprantama, o jums šie atsisakymai  kerta per savigarbą ir nervus. Nors, kaip minėjote laiške, kurį mes sutrumpinome,  nesate grubus, priešingai – elgiatės su merginomis mandagiai ir kultūringai, rengiatės tvarkingai, rūpinatės savimi. Dirbate, nerūkote.

Išties šio laiško autorius turi bendrą visų  didmiesčio gyventojų problemą – pirmiausia rasti vietą ir laiką romantiškoms pažintims, o paskui laiko romantiškiems santykiams. Su tokiomis problemomis susiduria  ne tik Vilniaus, bet ir Londono, Niujorko, Paryžiaus, Tokijo ir kitų didžiųjų miestų gyventojai.

Tam yra daug svarių priežasčių – tiek išorinių, susijusių su gyvenimo dideliame mieste ypatumais, tiek individualių, susijusių su žmogaus psichikos reakcija į neįprastas gyvenimo sąlygas. Dideli lūkesčiai iš savęs, daugybė didmiesčio teikiamų galimybių, nuolatinis skubėjimas ir nervinė įtampa daro savo. Žmonės tampa susvetimėję, atsargūs. Sunku ir pačiam žengti žingsnį link žmogaus, ir atsiliepti į kito pasiūlymą.

Siūlau pabandyti suformuluoti problemą kaip „bendravimo įgūdžių tyrimą“. Norint tai padaryti, įsivaizduokite, kad esate mokslininkas, tiriantis, kaip jauni žmonės susipažįsta dideliame mieste. O apie tai, kaip jie kalba, elgiasi ir net kaip rengiasi, reikia surinkti kuo daugiau pastebėjimų. Prisiminkite seną posakį: „Susitinki pagal drabužius, išlydi pagal protą“.

Iš tikrųjų, jūs jau pradėjote rinkti informaciją. Taigi, pastebėjote, kad bandymas užmegzti pažintį gatvėje neduoda norimo rezultato, kaip ir įrašai socialiniuose tinkluose. Taigi galite pabandyti kitur. Tai parodose, filmų peržiūrose, viešose paskaitose – didmiesčiuose gyventojams daug veiklos tiek vakarais, tiek savaitgaliais. Pasistenkite pasirinkti jus dominantį renginį: nuoširdus įsitraukimas į jo temą padės tapti įdomiu pašnekovu.

Paklauskite draugų ir kolegų, kur jie leidžia laisvalaikį. Galbūt jie jums papasakos apie naujas ir įdomias vietas, kuriose galėsite smagiai praleisti laiką ir stebėti, kaip žmonės užmezga pažintis ir bendrauja. Skaitykite svetaines, žurnalus, kuriuose kalbama apie įvairius jūsų miesto įvykius.

Jei norite gilintis į temą, mokslinės elektroninės bibliotekos svetainėje galite perskaityti psichologų straipsnius ir studijas (žodis užklausai „pažintis“) apie tai, kaip dabar susipažįsta didžiųjų miestų jaunimas.

Taip pat stebėkite, kurios žinutės po nuotraukomis, įrašais surenka daugiausiai komentarų, reakcijų. Susikurkite paskyrą ir taip pat komentuokite jus dominančius įrašus ir nuotraukas. Po truputį pradėsite mokytis naujų atsitiktinių pokalbių būdų. Žinoma, svarbu gerbti tų, su kuriais bendraujate, ribas.

Kažkuriuo momentu, kai užteks pastebėjimų, galėsite nuspręsti, kurios bendravimo priemonės jums labiausiai patinka, kurias norite naudoti, ir susiformuosite savo unikalų pažinties stilių.

Taip pat rekomenduoju pažiūrėti filmą „The Hitch Method“ (2005), kur  pasakojama apie vyrą, kuris jaunystėje negalėjo laisvai susitikinėti su merginomis. Tačiau pradėjęs jas atidžiau stebėti ir labiau  domėtis  moters asmenybe, jis ne tik išmoko užkariauti jų dėmesį, bet ir pavertė šį įgūdį savo profesija – pradėjo padėti geriems, bet droviems vaikinams užmegzti santykius su merginomis.

Filme gana autentiškai parodoma, kaip naudojami ir veikia skirtingi bendravimo įgūdžiai.

 

psichologė Angelė Kazlauskienė

PARAŠYKITE SAVO NUOMONĘ

Prašome įvesti savo komentarą!
Įveskite čia savo vardą