Seksualinės patirties trūkumas nėra mirties nuosprendis. Archyvo

Ne vienoje pasaulio šalyje  yra netgi tam tikra norma, kad gydytojai, kaip nekaltybės įrodymą, atlieka mergystės plėvės tyrimą. Bet ar pagal tai ginekologas gali nustatyti nekaltybę?

 

Iš karto suprato, kad taip neturėjo atsitikti

Teigiama, kad mergystės plėvės testai, kaip nekaltybės įrodymas, atliekami net JAV. Neįmanoma visiškai tiksliai pasakyti, kiek jie dažni, nes dažniausiai tėvai prašo konfidencialumo. Todėl sunku įvertinti jų paplitimą, tačiau nedidelis 2017 metų tyrimas atskleidė, kad iš 288 apklaustų Amerikos akušerių ir ginekologų 45 (16 proc.) buvo paprašyta bent kartą atlikti nekaltybės testą arba nekaltybės „atstatymą“.

Mishelle  prisimena, kad mergystės plėvės patikrinimas buvo „kaip gremėzdiškas apčiuopimas“. Ji to nesuprato, o jos gydytojas niekada to nepaaiškino. Ji net nesuprato, kad tai nėra normalu, kol po daugelio metų pasikalbėjo su draugėmis universitete. Tai buvo aišku iš jų išraiškų. Kai ji pasidalino savo istorija, ji iš karto suprato, kad taip neturėjo atsitikti.

Iš pradžių ji manė, kad jos gydytojas yra iškrypėlis. Tačiau po to, kai jis prasitarė, kad kasmet verčia savo dukterį patikrinti mergystės plėvę, kad įrodytų, jog yra skaisti, Mishelle permąstė tų patikrinimų priežastis ir reikšmę.

„Supratau, kad mama tikriausiai paprašė gydytojų, kad patikrintų, ar aš skaisti“, – sako mergina. Ji tiksliai nežino, nes jos santykiai su mama gana įtempti. Tačiau tokiai griežtai konservatyviai krikščionei, kaip jos motina, nekaltybės manija atrodo labai tikėtina.

Jos motinos rūpestis dėl dukters nekaltybės prasidėjo, kai jai buvo šešeri, ir tęsėsi iki paauglystės. Vieną naktį ji ištraukė Mishellę iš lovos vidury nakties ir paklausė, ar ji užsiima seksu. Ji buvo taip apsėsta, kad dukra neturėtų lytinių santykių su vyrais, kad net nesuvokė, jog jos dukra iš tikrųjų yra lesbietė.

Nepaisant ilgus metus trukusių tyrimų, išsklaidančių seną mitą apie mergystės plėvę – kad ji praplyšta po pirmojo vyro lyties organo įsiskverbimo – šio mito stiprumas vis dar baugina.

Šis mitas išliko net po to, kai 1906 m. atliktas tyrimas parodė, jog kai kurių prostitučių mergystės plėvės vis dar buvo nepažeistos, nors to turėjo pakakti šiam mitui paneigti. Taip buvo ir 2004 metais atliktame tyrime, kuriame dalyvavo 36 nėščios moterys, iš kurių 34 mergystės plėvė vis dar buvo nepažeista. Tačiau mitas toks atkaklus, jog kai kurie žmonės mieliau tikėtų nekaltu nėštumu, o ne faktais.

Mergystės plėvė, membranos raukšlė ties makšties anga, kiekvienos merginos labai skiriasi. Vienoms merginoms mergystės plėvė atrodo kaip žiedas, kitoms – kaip pusmėnulis. Kai kurios moterys mergystės plėvėje turi kelias skylutes, pjūvius, o kitų mergystės plėvė iš viso to neturi.

Gydytojos ginekologės Nina Dolvik Brohmann ir Ellen Stöcken Dahl apibūdino mergystės plėvę kaip labiau panašią į plaukų segtuką, o ne į skylutę. „Ji labai elastinga – daugeliui moterų toks elastingas, kad lytinio akto metu nepažeidžiamas“, – sakė viena jų.

Mergystės plėvės perforacija nėra seksualinio aktyvumo požymis. O gana paplitęs teiginys, kad mergina nukraujuoja po pirmojo lytinio kontakto, yra šiek tiek daugiau nei paprastas folkloras.

Ir vis dėlto kiekvienais metais moterims atliekama operacija, kurios tikslas yra atstatyti mergystės plėvę.

 

Nei kraujas, nei mergystės plėvė nerodo moters nekaltybės

Vokiečių kompanija „VirginiaCare“ kasmet į įvairias šalis parduoda tūkstančius dirbtinės mergystės plėvių. Kartais moterys būna  skaisčio pačios to nežinodamos, bet jos nori būti tikros, kad vestuvių naktį nekaltybė bus atimta ir jos nukraujuos be pasekmių. Neretai jų partneriai žino, kad moteris planuoja panaudoti netikrą kraują, tačiau jiems reikia tokios gudrybės apgauti tėvus, nes kai kuriose šalyse po vestuvinės nakties tikrinamos jaunavedžių paklodės.

„Daugelis merginų mums sako: „Mano vyras žino, kad naudosiu dirbtinę mergystės plėvę, bet mes tiesiog turime įsitikinti, kad po vestuvių nakties ant paklodžių bus kraujo“, – aiškino  „VirginiaCare“ atstovė Daniela Lindeman.

„VirginiaCare“ atstovė supranta, kad nei kraujas, nei mergystės plėvė nerodo moters nekaltybės, tačiau nejaučia jokios moralinės pareigos negaminti produkto. Lindeman sako, kad nekaltybės mitas tik patvirtina tai, kad žmonės patys nori tuo tikėti.

„Mitas, kad mergina turi būti nekalta ir kad turi tai patvirtinti, gyvuoja maždaug 2000 metų. Žmonės to ilgai neišmes iš galvos“, – sako ji.

Paklausta, ar „VirginiaCare“ jaučiasi atsakinga už pagalbą meluojant, Lindeman sako, kad jie teikia tik paslaugą. „Mes tiesiog stengiamės padėti visais įmanomais būdais ir rūpintis šiomis merginomis ar moterimis. Juk kartais išgelbėjame jų gyvybes“, – sakė ji.

 

Vien paties testo baimė gali būti pražūtinga

Ginekologė, dr. Jennifer Gunther, knygos „ The Vagina“ autorė, tvirtina, kad knyga skirta tiems, kurie turi šį organą. Jos teigimu, sisteminga mergystės plėvės patikrų apžvalga apibendrino neįtikėtinai žalingą šios praktikos poveikį. Atėmė galimybę mėgautis seksu. Vienu atveju tiriamajai buvo „sulaužytos rankos“ po to, kai ji neišlaikė testo. Kitu atveju toks išbandymas privedė prie savižudybės. Per šiuos patikrinimus moterys rėkė, verkė ir alpo, o vėliau pranešė apie savigraužą ir savigarbos praradimą. Vien paties testo baimė gali būti pražūtinga.

20-metė Ashley beveik kiekvienais metais prieš paliekant tėvų namus buvo grasinama mergystės plėvės tyrimu. Tai jai buvo ypatingas siaubas, nes ankstyvoje jaunystėje ją seksualiai išnaudojo brolio draugas.

„Bijau, kad patirsiu bėdų dėl to, kas nėra mano kaltė. Jaučiau, kad šalia nėra nė vieno, kuris galėtų man padėti, kad man gėda dėl to, kas man nutiko“, – sakė ji per pokalbį telefonu.

Be to, paaiškėjo, kad jos tėvai žinojo apie seksualinę prievartą ir vis dėlto tęsė nekaltybės testus, kad įsitikintų, jog ji niekada nesijaus pakankamai patogiai, kad galėtų mylėtis po jų stogu.

„Jie man pasakė, kad gydytojas patikrins mano makštį, kad išsiaiškintų, ar aš turėjau lytinių santykių, ar ne. Tai mane ne juokais išgąsdino“, – sakė mergina.

Anot jos, tačiau ši trauma turėjo ilgalaikių pasekmių. Galbūt priešingai nei manė jos tėvai, tai privertė ją mažiau vertinti savo kūną, o ne daugiau.

„Medicinos profesija yra tokia pat pažeidžiama dogmų kaip ir bet kuri kita, ypač dėl nuolatinio pasenusių medicinos tekstų ir tyrimų, kurie istoriškai buvo skirti vyresnio amžiaus vyrams.

Norėdami pakeisti medicinos kultūrą, taip pat turime kovoti su seksizmu. Tačiau turite atsiminti, kad gydytojai yra visuomenės dalis – jie visi yra pavaldūs išankstiniams nusistatymams ir religiniams įsitikinimams, kaip ir paprasti žmonės“, – sakė Jennifer Gunther.

Kai Jennifer mokėsi medicinos mokykloje, apie mergystės plėvę, jau nekalbant apie ją supančius socialinius mitus apie nekaltybę, beveik nebuvo kalbama. Kilus tokioms diskusijoms ši tema buvo svarstoma tik vyrišku požiūriu. Gydytojos moterys, apsuptos vyrų ir tų pačių „tyrumo principų“, jautėsi nejaukiai. „Mus mokė, kad pirmą kartą pasimylėjus moterims turi skaudėti, kraujuoti. Daugelis tą akimirką galvojo: „O man nutiko kitaip“, bet negalėjo apie tai pasakyti. Dar visai neseniai nebuvo įmanoma atvirai kalbėti apie makštį ir seksą“, – sakė knygos autorė.

Šiuo metu mergystės plėvės apžiūros atlikimas nelaikomas medicinine klaida – iš tikrųjų tai yra visiškai teisėta. Tačiau viena asamblėja Niujorke planuoja tai pakeisti. Michaelo Solageso įstatymo projektu tikimasi visiškai pašalinti šį klausimą iš gydytojų jurisdikcijos. Jei įstatymas būtų priimtas, jis užtikrintų, kad nekaltybės tikrinimas būtų uždraustas, kad bet kuris sveikatos priežiūros specialistas, užsiimantis tokia praktika, netektų licencijos. O jei tyrimas būtų atliktas JAV, medicinos įstaigoje ar už jos ribų,  tai būtų laikoma seksualiniu pasikėsinimu.

„Tai agresyvus įstatymas, nes, kaip šiuolaikinė visuomenė, negalime toleruoti tokio piktnaudžiavimo“, – interviu telefonu sakė Solagesas. Anot jo, vienaip ar kitaip, bet  ši procedūra yra įžeidžianti. Kartu galioja ir aiškus dvigubas standartas: vyrams nekaltybės testų nėra. Be to, užuot skatinę moteris būti nuožmiomis savo kūno gynėjomis, „nekaltybės patikrinimas“ kelia joms pavojų, kai kalbama apie vėlesnę seksualinį prievartą.

Minėtoms merginoms prireikė metų, kol ji tiesiog pradėjo save laikyti visaverčiu žmogumi. „Toks priverstinis patikrinimas rodo, kad tu negali pats pasirinkti, nes už tave viskas jau nuspręsta“, – sako ji.

Paklausta, ką ji patartų tėvams, kurie svarsto galimybę patikrinti savo dukters nekaltybę, ji atsakė:

„Sakyčiau, prašau, atlikite tą savo tyrimą. Tačiau žinokite, kad galite sugadinti savo vaiko gyvenimą, užuot jį ginę“.

“YouTube” vaizdo įrašas

PARAŠYKITE SAVO NUOMONĘ

Prašome įvesti savo komentarą!
Įveskite čia savo vardą