Viduje bet kuris Narcizas yra tuščias ir lėkštas kaip žmogus, be galo siekiantis atrasti vis naujus jį garbinančius žmones, patenkinančius jo nepasotinamus poreikius ir reikalavimus, galinčius suteikti išskirtinio dėmesio jo personai. Archyvo nuotrauka

Kasdienėje terminologijoje narcizas dažnai vartojamas apibūdinti bet kokį savimylą žmogų.

Iš pradžių tai atrodo beveik kaip romantiško filmo herojus. Kažkas staiga atsiranda jūsų gyvenime, apipildamas jus dėmesiu ir susižavėjimu. Atrodo, kad pagaliau radote žmogų, kuris jus akimirksniu supranta ir tikrai jaučia.

 

Iš pradžių jis atrodo patrauklus

Tačiau po kurio laiko atmosfera pasikeičia. Santykiuose vyksta emociniai pakilimai ir nuosmukiai: šaltumas, staigus švelnumas, susižavėjimas ir nuvertinimas. Vis dažniau pradedate abejoti savimi, labiau stengiatės, bandote susigrąžinti tą patį artumą, kurį turėjote pradžioje.

Po išsiskyrimo apima nuovargis ir pasižadate niekada daugiau nepakliūti į tokias situacijas. Tačiau praeina laikas ir vėl atsiranda kažkas panašaus besielgiančio. Tam tikru momentu kyla skausmingas klausimas: kodėl aš traukiu narcizus? Ir ar tai tikrai sutapimas?

„Kas yra narcizas ir kodėl jis iš pradžių toks patrauklus? Kasdienėje terminologijoje narcizas dažnai vartojamas apibūdinti bet kokį egocentrišką asmenį. Tačiau psichologijoje viskas yra sudėtingiau. Santykiuose narcizas yra žmogus, kuriam labai reikia susižavėjimo ir savo vertės patvirtinimo. Jų išorinis pasitikėjimas savimi dažnai slepia labai trapią savigarbą, todėl kritika priimama skausmingai, o aplinkiniai pamažu pradeda veikti kaip dėmesio ir pritarimo šaltinis“, – paaiškino psichologė Angelė Kazlauskienė.

Anot jos, paradoksas tas, kad iš pradžių tokie žmonės iš tikrųjų gali atrodyti beveik idealūs partneriai. Jie moka padaryti įspūdį, greitai sukuria ypatingo ryšio jausmą, atidžiai klausosi, numato jūsų norus ir, regis, prisitaiko prie jūsų. Daugelis narcizo savybių iš pradžių atrodo patrauklios: pasitikėjimas savimi, charizma, stiprus emocionalumas, gebėjimas merginti.

Tačiau tai ne sutapimas, o įprasto scenarijaus dalis. Santykių pradžioje narcizui svarbu žavėtis, sukelti stiprias emocijas ir jausti kito žmogaus susižavėjimą. Štai kodėl tokių santykių pradžia dažnai būna tokia intensyvi, kad sunku atpažinti vėliau įvykstančius pokyčius.

Viena iš dažniausių priežasčių yra susijusi su įpročiu nusipelnyti meilės. Jei vaikystėje šiluma, palaikymas ar pritarimas priklausė nuo sėkmės, paklusnumo ar kitų žmonių lūkesčių patenkinimo, psichika pripranta prie minties, kad meilės turi būti nuolat nusipelnoma. Suaugus žmogus, kuris kartais jumis žavisi, o paskui staiga atsiriboja, gali jaustis keistai pažįstamas. Kyla noras susigrąžinti pripažinimą ir vėl pakurstyti tą artumo jausmą.

 

Tai sukelia pavojingą sumaištį

Didelė empatija vaidina ne mažiau svarbų vaidmenį. Gebėjimas suprasti kitus yra vertinga savybė, tačiau ji taip pat kartais priverčia žmones likti toksiškuose santykiuose. Kai nuolat kažkieno šaltumą priskiriate nuovargiui, stresui, sunkiai praeičiai ar partnerio vidiniams išgyvenimams, darosi vis sunkiau pamatyti tikrąjį vaizdą. Narcizai greitai pajunta tuos, kurie yra atlaidesni ir kantresni už kitus.

Kitas veiksnys – neryškios asmeninės ribos santykiuose. Žmonėms, kuriems sunku pasakyti „ne“, nejaukiai reiškiant savo poreikius ar ginant savo interesus, ypač sunku būti šalia tų, kurie įpratę save pastatyti į savo pasaulio centrą. Jei dažnai toleruojate dalykus, kurie sukelia diskomfortą, kad išvengtumėte konflikto ar prarastumėte ką nors, aplinkiniai pamažu pradeda tai suvokti kaip normą.

Taip pat yra mažiau akivaizdus mechanizmas. Po užsitęsusių emocinių kalnelių ramūs santykiai gali atrodyti pernelyg tylūs ir net nuobodūs. Smegenys pripranta prie įtampos, laukimo žinučių, nuotaikų svyravimų ir nuolatinio nerimo. Tokiomis aplinkybėmis patikimas partneris kartais suvokiamas kaip nepakankamai emocingas arba „neįtraukiantis“. Tai sukelia pavojingą sumaištį, kai nerimas pradeda atrodyti kaip aistra, o stabilumas – kaip jausmų trūkumas. Štai kodėl priklausomybė ir narcisizmas taip dažnai siejami. Todėl verta įsidėmėti, kad ribos stiprina ryšius ir padeda kurti santykius, kuriuose galite būti savimi.

Kaip atpažinti narcizą, kol dar nevėlu? Dažniausiai įspėjamieji ženklai pasirodo gana anksti: tačiau  esant stipriam potraukiui, norite juos ignoruoti. Per greitai besivystantys santykiai gali kelti nerimą, kai žmogus kalba apie neįtikėtiną intymumą, ypatingą ryšį ar bendrą ateitį vos po kelių savaičių pažinties. Iš pradžių tai suvokiama kaip romantizmas, tačiau už tokio skubėjimo dažnai slypi noras greitai sukurti emocinę priklausomybę.

 

Skirtumas dažnai slypi kitur

Laikui bėgant, pokalbiai vis dažniau grįžta prie narcizo: jo sėkmių, patirčių, nuoskaudų ir poreikių. Kitų pasiekimai gali būti nuvertinti arba apie juos apskritai nekalbama. Bet kokia kritika priimama skausmingai, o atsakomybė už konfliktus beveik visada perkeliama kitam asmeniui. Net ir po akivaizdžiai nemalonių veiksmų narcizas gali įtikinti savo partnerį, kad problema slypi jo jautrume ar netinkamoje reakcijoje.

Svarbu suprasti, kad vienas ar du narcizo požymiai nebūtinai reiškia, kad susiduriate su žmogumi, turinčiu ryškių narcistiškų bruožų. Tačiau, jei tokie požymiai sudaro nuoseklų modelį, verta ne pateisinti to, kas vyksta, o bent šiek tiek sulėtinti tempą ir atidžiau pažvelgti į santykius.

Žmogus pats daro klaidų, kurios veda prie nuvertinimo iš kitų pusės, taip pat prie tinkamų sprendimų paieškos.

Iš tikrųjų klausimas dažniausiai ne tas, kodėl traukiate narcizus. Tokie žmonės stengiasi suartėti su labai skirtingais žmonėmis. Skirtumas dažnai slypi kitur: vieni anksti atpažįsta įspėjamuosius ženklus, o kiti lieka viltimi viską sutvarkyti ir užsitarnauti meilę.

Pakeisti scenarijų įmanoma, nors tai retai įvyksta akimirksniu. Palaipsniui padeda darbas su savigarba, kuri nepriklauso vien nuo kitų pritarimo. Labai svarbu išmokti pasakyti „ne“ be kaltės jausmo ir savo poreikius suvokti kaip kažką reikšmingo, o ne antraeilio. Naudinga sutelkti dėmesį ne į gražius žodžius ir pažadus, o į žmogaus realius veiksmus. Ir neskubėkite užmegzti emocinio artumo, net jei iš pradžių viskas atrodo tobula.

Jei skausmingi santykiai kartojasi vėl ir vėl, verta atkreipti dėmesį į giliai įsišaknijusias nuostatas, susiformavusias vaikystėje. Kartais darbas su psichologu gali padėti atskleisti priežastis, kurios anksčiau atrodė nematomos.

Pasikartojantis modelis – tai istorija apie įprastus emocinius modelius, kurie kažkada padėjo mums prisitaikyti, bet dabar trukdo kurti sveiką artumą. Geros žinios yra tai, kad bet kokias įprastas reakcijas galima palaipsniui atpažinti ir pakeisti. Tai reiškia, kad santykiai, kuriuose nereikia nuolat kovoti už meilę, yra tikrai įmanomi.

 

Psichologė Angelė Kazlauskienė

________________

Jei norėtumėte užduoti klausimų apie draugystę, tarpusavio (intymius) santykius su vaikinu/mergina, seksualinės orientacijos ir kitais jus dominančiais klausimais, rašykite mums el. pašto adresu: redakcija@sniegopilys.lt

 

 

 

PARAŠYKITE SAVO NUOMONĘ

Prašome įvesti savo komentarą!
Įveskite čia savo vardą