Mokslininkai išsiaiškino, kodėl žmonės labiau džiaugiasi draugais nei šeima

Leidžiant laiką su draugais, o ne su šeima, žmonės tampa laimingesni, nustatė amerikiečių psichologai. Tačiau kalbama ne apie skirtingą požiūrį į draugus ir šeimą, o apie bendrą veiklą – žmonėms vienodai malonu linksmintis su abiem, tačiau buitinės pareigos džiaugsmo neprideda.

Dalyviai jautėsi laimingesni būdami su draugais

JAV Pietų  universiteto psichologai nustatė, kad leidžiant laiką su draugais, o ne su šeima, žmonės tampa laimingesni. Tačiau rezultatai nėra tokie tiesmuki – viskas susiję su pramogoms skirto laiko ir atsakomybės paskirstymu, – rašoma „Journal of Personality and Social Psychology“, kuriame ir buvo paskelbti tyrimo rezultatai.

„Ankstesni tyrimai rodo, kad intymių santykių palaikymas yra pagrindinis žmogaus poreikis, kuris įvykdytas teigiamai, susijęs su gerove“, – įsitikinę tyrimo autoriai.

Bet  pastaruoju metu mokslininkai teigė, kad bendravimas su partneriais ir šeimos nariais gali būti vienodai psichologiškai sunkus. Pavyzdžiui, dėl spaudimo, susijusio su paramos, priežiūros ir empatijos poreikiu.

Tai paskatino tyrėjus išbandyti, kaip žmonės vertina laiką, praleistą su šeima ir draugais, ir ar pastarieji iš tikrųjų juos džiugina.

Tyrime dalyvavo daugiau nei 400 žmonių. Mokslininkai paprašė jų pagalvoti apie laiką, praleistą su draugais ar šeima, prisiminti, ką jie veikė ir įvertinti, ar ši patirtis jiems paliko emocijas, tokias kaip laimė, pasitenkinimas ir prasmės jausmas. Kiekviena emocija buvo įvertinta nuo 0 (beveik niekada) iki 6 (beveik visada).

Ši informacija ir kiti atsakymai apie tai, kaip tyrimo dalyviai jautėsi skirtingais laikais, leido autoriams įvertinti su savo draugais ir šeima patirtos laimės lygį.

Taigi, tyrėjai išsiaiškino, kad laikas, praleistas su šeimos nariais ir romantiškais partneriais, gavo mažesnius balus – dalyviai jautėsi laimingesni būdami su draugais.

Tačiau mokslininkai pabrėžė, kad tai ne apie santykių statusą, o apie tai, kaip dalyviai jautėsi būdami su tam tikrais žmonėmis. Jei linksma ir įdomi pramoga buvo siejama su draugais, tai su šeima ir vaikais – pirmiausia namų ruoša ir kita nelabai maloni veikla.

Veikla su romantiniais partneriais apima bendravimą, atsipalaidavimą ir valgymą. Žmonės dažnai daro kažką panašaus su draugais, tačiau skirtingomis proporcijomis. Pavyzdžiui, 65 proc. laiko, praleisto su draugais, buvo susiję su bendravimu, tačiau tyrimo dalyviai su partneriais bendravo tik 28 proc. laiko.

Vaiko priežiūra paprastai buvo vertinama kaip teigiama veikla

Be to, tyrėjai išsiaiškino, kad leisdami laiką su vaikais, dalyviai taip pat daugiau laiko skyrė veiklai, sukeliančiai neigiamas asociacijas, tokiems kaip namų ruošos darbai ir kelionės.

Tačiau vaiko priežiūra paprastai buvo vertinama kaip teigiama veikla.

„Svarbu sukurti teigiamos patirties su romantiniais partneriais ir vaikais galimybes, ir  mėgautis teigiamomis akimirkomis su jais, – sako psichologijos profesorius Nathanas Hudsonas. –

Aišku, mažai tikėtina, kad šeimos santykiai, susiję tik su namų ruoša ir vaikų priežiūra, suteiks daug laimės “.

Hudsonas pastebi, kad kai dalyviai aprašė tik malonią veiklą, vertinant praleistą laiką su draugais ir šeima, nebuvo reikšmingo skirtumo. Kitaip tariant, jiems buvo vienodai gera linksmintis su abiem.

„Mūsų tyrimai rodo, kad pasitenkinimo draugais ir šeima skirtumai neturi nieko bendro su žmonių santykių skirtumais, – aiškino Hudsonas.  – Taigi, šiuo atveju optimistiškai žiūrima į šeimą ir daroma prielaida, kad žmonėms vis tiek patinka būti su savo romantiniais partneriais ir vaikais“.

Vienaip ar kitaip žmogui būtinas bendravimas su draugais ir šeimos nariais, nes vienatvė padidina infarkto, insulto ir mirties riziką dėl visų priežasčių, perspėja vokiečių gydytojai.

Mat stebint daugiau nei 4000 vyresnio amžiaus suaugusiųjų nustatyta, kad bendravimo trūkumas padidina širdies ir kraujagyslių ligų riziką 44 proc., o visų priežasčių mirties riziką padidina 47 proc.

Tyrėjai priskyrė socialiai izoliuotiems tuos, kurie neturėjo partnerio, draugų ir nebuvo jokios politinės, religinės, socialinės, sporto ar profesinės organizacijos nariai.

Paaiškėjo, kad labiausiai pažeidžiama grupė yra moterys, bedarbės ir fiziškai neaktyvios, turinčios žemesnį išsilavinimą ir pajamų lygį, rūkančios ir linkusios į depresiją.