Kaip vyksta moters apvaisinimas (vaizdo įrašas)

Naujo gyvenimo gimimo procesą galima pagrįstai priskirti vienai  nuostabiausių gamtos dovanų. Nuo neatmenamų laikų apvaisinimas buvo apgaubtas mistikos ir paslapties aureole. Tačiau dabar, nepaisant to, kad kiaušialąstės apvaisinimo mechanizmas buvo išsamiai ištirtas, mokslininkai nepaliauja stebinti, koks jis tobulas ir apgalvotas.

***

Net ir išsiaiškinus moters apvaisinimo ypatumus, jokiu būdu neišsklaido magijos auros. Juk šiuolaikiniam mokslui dar nepavyko gauti atsakymo į klausimą, kaip vėliau iš dviejų ląstelių atsiranda naujas gyvas padaras.

Aišku viena, kad apvaisinimas įvyksta, kai moters kiaušinėlis susijungia su vyro spermatozoidais.

Tačiau tam, kad  įvyktų apvaisinimas, reikia įvykdyti atitinkamas sąlygas. Norėdami tai padaryti, turite žinoti, kas yra vyriškas ir moteriškas organizmai ir kuriame vystymosi etape didžiausia tikimybė, kad sėkmingai bus pradėtas kūdikis.

Kiaušialąsčių, esančių suaugusios moters kūne, skaičius sumažėja jos intrauterininio vystymosi laikotarpiu. Paprasčiau tariant, bet kuri dailiosios lyties atstovė turi tam tikrą kiaušinėlių kiekį, kurių apytiksliai būna apie 400 tūkst. Menstruacinio ciklo metu kiaušidėse vyksta vieno ar kelių kiaušinėlių brendimo procesas, kurie vėliau patenka į gimdą.

Šis procesas vadinamas ovuliacija ir simbolizuoja, kad moters kūnas yra pasirengęs  apvaisinimui ir pastojimui. Paprastai ovuliacija vyksta 14-tą menstruacinio ciklo dieną. Šiuo atveju kiaušinėlis, kuris yra gelsvas krešulys, patenka į pilvo ertmę, po to į kiaušintakį, kurį, gimdai susitraukinėjant, per  5-6 dienas įveikia maždaug 35 cm atstumą. Šis laikotarpis yra pats palankiausias apvaisinimui. Tiesa, reikia nepamiršti, kad kiaušinėliui patekus į gimdą, jis taip pat yra pajėgus apvaisinti, bet ne ilgiau kaip per 24 valandas.

Skirtingai nei kiaušialąstės, spermos brendimo procesas trunka mažiausiai 74 dienas, o po to jos būna visiškai paruoštos apvaisinti. Tačiau reikia nepamiršti, kad vyro prostatos sėkliniuose kanalėliuose spermatozoidai bręsta nuolat. Paruošti apvaisinimui, jie patenka į sėklinius kanalėlius, kur gana ilgą laiką gali išlikti gyvybingi. Lytinio akto metu kartu su sperma į moters kūną patenka iki 4 milijonų spermatozoidų, kurių dauguma yra visiškai subrendę. Po to prasideda natūralios atrankos procesas. Tai yra tik stipriausias iš jų pasiekia galutinį tašką, patekdamas į gimdą.

Po ejakuliacijos spermatozoidai tampa judrūs. Dėl slidaus ir su uodegėle sėklinio skysčio – spermos,  gimdai susitraukinėjant, per 1–2 dienas jie įveikia kelią nuo gimdos iki kiaušintakių galinių dalių. Būtent ten jie susitinka su subrendusiu kiaušinėliu, po kurio vyksta pastojimo procesas. Nepaisant padidėjusio gyvybingumo ir judrumo, spermatozoidai išlaiko galimybę apvaisinti tik ne daugiau kaip parą.

Spermatozoidų susijungimą su kiaušialąste lemia vadinamojo zigotos – vienaląsčio organizmo, kuriame susilieja vyriškasis ir moteriškasis genai, susidarymą. Norint, kad taip nutiktų, sperma turi išgręžti apsauginę kiaušinio membraną. Tai atsitinka iš akrosomos išskiriant specialų fermentą – mikroskopinę liauką, esančią ant spermatozoido galvutės. Fermentas, kontaktuodamas su kiaušinėliu, ištirpina jo apsauginę membraną, po kurios vyksta zigotos formavimo procesas. Įdomu tai, kad pažeidus kiaušinėlio lukšto vientisumą, jis pradeda keisti savo struktūrą ir suaktyvina apsaugines funkcijas.

Kitaip tariant, kiaušialąstėms vystosi atsparumas (imunitetas) kitų spermatozoidų atžvilgiu. Štai kodėl dviejų ar daugiau vaikų apvaisinimas tuo pačiu metu yra retenybė. Norint, kad gimtų dvynukai, kiaušintakiuose turi būti daugiau nei viena kiaušialąstė arba keli spermatozoidai, kurie turi prasiskverbti pro pažeistą vienos kiaušialąstės apsauginę membraną.

Apvaisinta kiaušialąstė tęsia savo kelionę per kiaušintakius iki gimdos. Pakeliui įvyksta jos dalijimosi procesas – zigota vystosi ir gyvena savo gyvenimą. Pasibaigus kelionei, prasideda apvaisinto kiaušinėlio implantacijos procesas, kuris prisitvirtina prie gimdos ertmės. Šiuo vystymosi laikotarpiu embriono skersmuo neviršija 0,5 mm, bet jau tada galima užčiuopti mažas gumbą. Po kelių dienų zigota būna visiškai panardinta į gimdos sienelę, kur ji išbus ilgus 9 mėnesius, virsdama iš vienaląsčio organizmo į visavertį kūdikį.