„Supamosios kėdės sindromas“: kaip nustoti ruoštis ir pradėti veikti

Ko gero ne vienam jūsų taip yra nutikę: užplūsta kokia nors idėja ir nekantraujate  tuojau pat ir iš karto pradėti daryti. Tačiau prieš žengiant pirmuosius žingsnius, be abejo, reikia pasiruošti – perskaityti keliolika knygų, išstudijuoti kitų žmonių patirtį, sudaryti planą ir patobulinti tam tikrus įgūdžius. Bet tuo pačiu metu nė per centimetrą nepriartėjate prie savo tikslo. Išsiaiškinkime, kodėl taip vyksta ir ką daryti.

***

Tokiai situacijai apibūdinti, kai atrodo, kad kažką darai, bet tuo pačiu niekur nejudi, yra neoficialus, bet gana ironiškas pavadinimas – „supamosios kėdės sindromas“.  Žinoma, tai nėra medicininė diagnozė ir ne psichologinis terminas. Bet ši samprata labai tiksliai apibūdina tai, kas vyksta.

Renkate informaciją internete, lankote seminarus, perkate metodinę literatūrą – iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad žengiate žingsnius, bet iš tikrųjų jūs tiesiog siūbuojate pirmyn ir atgal, tarsi sėdėtumėte supamojoje kėdėje. Kartais ši būklė dar vadinama „pervargimu“. Yra skiriamos kelios svarbiausios jo priežastys

1. Kankina baimės

Yra labai daug įvairių baimių, kurios tiesiogine prasme paralyžiuoja ir trukdo ne tik pasiekti tai, ko norite, bet net ir pradėti veikti. Nežinomybės, nesėkmės baimė, kritikos baimė, sėkmės baimė (taip, yra ir toks dalykas – juk jei jums kas nors pasiseka, jūsų gyvenimas gali negrįžtamai pasikeisti).

Jūs bijote, pavyzdžiui, kurti savo verslą. Bijote, kad prarasite pinigus, bijote nestabilumo, artimųjų pasmerkimo, bijote, kad nesusitvarkysite.

Bet kažkodėl sunku pripažinti: jūs jau užsibrėžėte tikslą, pažadėjote sau ir galbūt viešai paskelbėte, kad atidarote, tarkime, parduotuvę. Sėdėti ramiai, bijoti ir nieko nedaryti tokioje situacijoje jau gėda, o nerti stačia galva į baseiną yra labai baisu. Todėl susikuriate kažką panašaus į energingos veiklos iliuziją – pradedate lankyti kursus, skaitote straipsnius, kuriate planus ir visaip kitaip ruošiatės. Ir tai darai mėnesius,  metus, jei ne daugiau. Todėl jūs niekada ir neatidarysite jokios parduotuvės.

2. Siekiate idealo

Nes nesutinkate su mažiau. Šiuolaikiniame pasaulyje perfekcionizmas yra beveik liga, dėl kurios kasmet vis daugiau žmonių kenčia ir trukdo džiaugtis gyvenimu, taip pat sukelia nerimą ir depresiją. Yra kelios perfekcionizmo atmainos, tačiau jos turi vieną bendrą vardiklį: „geriau to nedaryti visai, nei nepriekaištingai“.

Vadovaudamasis šiuo principu, žmogus atideda bauginančius dalykus, pradeda beviltiškai vilkinti ir galiausiai patiria žlugimą. Tai yra užburto rato, į kurį įtraukia perfekcionizmas, dalis.

Tai ta pati būsena, kai jau atsibodo žiūrėti vaizdo įrašus „YouTube“ ir nerimastingai  blaškotės po kambarį, nežinodami  kuo užsiimti.

„Supamojo krėslo sindromo“ atveju mes judame daugiau ar mažiau produktyviai (nors tai daugiausiai priklauso nuo to, kaip jūs patys į tai žiūrite). Mes kažko išmokstame, planuojame, apmąstome, bendraujame su žmonėmis ir bandome gauti naudingos informacijos. Tačiau skaityti istorijas apie tai, kaip žmonės išmoko kinų kalbą, nėra tas pats, kaip pačiam išmokti kalbą. Tiesą sakant, tai yra vis tas pats atidėliojimas, atitraukiantis mus nuo pagrindinio dalyko.

3. Per daug informacijos

Turimos žinios ir pagalba, žinoma, yra geras dalykas. Nereikia kapstytis po internetą ir po truputį rinkti informaciją, ieškoti specialistų, keliauti, užsirašyti į brangiai kainuojančius kursus ar studijas. Tačiau yra tamsioji šio prieinamumo pusė. Yra tiek daug knygų, visokių kursų, konsultacijų ir paslaugų, kad bet kurio galva gali pradėti suktis. Šioje gausybėje labai sunku susigaudyti: nėra aišku, kaip atskirti tiesą nuo melo, o naudingą informaciją – nuo pylimo iš tuščio į  kiaurą.

Be to, per didelis pasirinkimas taip pat ne visada yra geras.

Jei variantų yra per daug, lengva susipainioti ir užstrigti. Užuot ryžtingai ėmęsi veiksmų, skaitote knygas, straipsnius ir internetinius seminarus, ieškodami tinkamiausių.

***

Beje, mokslininkai taip pat patvirtino didžiulio pasirinkimo pavojų. Mokslininkai atliko eksperimentą, kurio tema skambėjo taip:  „Kai pasirinkimas motyvuoja: ar galima norėti per daug gero?“.  Ir paaiškėjo, kad tyrimo dalyviai  labiau linkę buvo pirkti uogienę, kai lentynoje  buvo tik šeši skirtingi stiklainiai. Bet  jie atsisakė pirkti uogienę, kai jos skonių buvo daugiau nei 20. Rinkodaros specialistai ir didelių parduotuvių savininkai tai žino – ir jie sąmoningai pašalina kai kurias prekes iš lentynų, kad gausa neklaidintų pirkėjų.

Kaip išlipti iš „supamosios kėdės“ ir pradėti veikti?

1. Apribokite pasirinkimą

Tai reikalinga norint greitai priimti sprendimą ir pradėti veikti, o ne ruoštis. Susitarkite su savimi, kad iš pradžių perskaitysite ne daugiau kaip pora knygų ar kelis straipsnius ir išklausysite ne daugiau kaip du mokymo kursus.

Pavyzdžiui, galite nustatyti sau sąlygą, kad skaitysite tik užsienio autorių kūrinius arba tik tuos, kurie pasirodė per praėjusius metus.

Pabandykite nustatyti laiko limitą: praleiskite ne daugiau kaip vieną dieną pasirinkdami tinkamą literatūrą ar kursą. Trumpai tariant, eksperimentuokite, kad atsisakytumėte nereikalingo ir prisiverskite kuo greičiau apsispręsti.

2. Laikykitės taisyklės „kuo greičiau, tuo geriau“

Tai yra viena iš gudrybių, kuri gali padėti susitvarkyti su perfekcionizmu. Laikykite savaime suprantamu dalyku, kad šiame etape jums svarbu greitis, o ne kokybė. Nusistatykite kuo trumpesnius terminus ir nedelsdami imkitės darbo.

Pavyzdžiui, pažadėkite sau, kad iki savaitės pabaigos išmoksite 30 naujų žodžių ir 15 pagrindinių naujos užsienio kalbos eilučių. Arba kad per tris dienas parašysite tris tūkstančius žodžių.

Galite suskaidyti didelį tikslą į daugybę mažų žingsnelių ir žengti kiekvieną žingsnį.

Pabandykite naudoti laikmatį arba bėgti kūrybinį ar sportinį maratoną. Trumpai tariant, naudokite bet kokius metodus, kurie padės jums pajudėti iš vietos ir ryžtingai imtis veiksmų. Taip, rezultatas nebus tobulas. Tačiau pritaikyti gatavą darbą yra lengviau nei pradėti nuo nulio.

3. Užsitikrinkite pusiausvyrą tarp pasirengimo ir įgyvendinimo

Išbandykite šią techniką. Nubraižykite dviejų stulpelių lentelę. Pirmojoje pateikite planą, kuriais siekiama pasirengti naujai veiklai, o antrojoje – realius žingsnius. Užduočių santykis neturėtų būti didesnis nei 2: 1. Tai yra, pabandykite atlikti bent vieną tikrą žingsnį dviem parengiamiesiems veiksmams atlikti.

Verslo pavyzdyje tai gali atrodyti maždaug taip: pirmas stulpelis – perskaitykite naują knygą apie dominantį prekės ženklą, peržiūrėkite internetinį seminarą, kaip atidaryti parduotuvę. Antras stulpelis – nuomojamo turto paieška. Jei nuspręsite mokytis užsienio kalbos, tada parengiamojoje skiltyje bus, tarkime, pasirinktas vadovėlis ir skaitomas tinklaraštis, kuriam vadovauja populiarus mokytojas. Veiksmų stulpelyje bus tokios užduotys kaip „išmokti paprastą dialogą“, „išmokti suskaičiuoti iki 10“. Taigi tapsite ne tik teoretiku, bet ir praktiku, o po kiek laiko, žiūrėk, ir savo srities specialistu.

parengta pagal medium.com