sniegopilys.lt
Kalbėti apie savo seksualinius pomėgius, ypač jei jų gėdijasi arba visuomenė juos smerkia, gali būti sunku net ir su mylimu žmogumi. Taip pat ne visada įmanoma pasakyti jam, kad jums kažkas nepatinka sekse arba kad norite ką nors pakeisti. Todėl neretai galima pastebėti vadinamąjį Madonos/paleistuvės sindromą, kai vyras apgaudinėja siekdamas įgyvendinti visus savo seksualinius troškimus.
- Taigi, kaip apsispręsti pasikalbėti su savo vaikinu apie seksualinius troškimus ir kodėl mes bijome kalbėti apie seksą?
- Kalbėjimas apie seksą patenka į pažeidžiamą zoną dėl to, kad daugeliui žmonių yra pažįstamas nepatogumo ir net baimės jausmas, nes reikia kalbėti apie intymius dalykus. „O jeigu jis manęs nesupras, pasijuoks iš manęs? Ir ne bet kas, o mano artimiausias žmogus!“, – galvoja ne viena mergina. Tai tikrai baisu. O kalbėdami apie seksą galime susidurti su neigiamomis mintimis apie save: „Gal su manimi kažkas negerai, nepasitenkinimo priežastis slypi manyje, gal aš kažkaip ne taip darau?“ ir panašiai. Tokios mintys gali pakenkti.
Tokiais atvejais reikia tiesiog pasitelkti partnerio palaikymą ir priėmimą, nes tai padės jaustis saugiai. O saugumas savo ruožtu suteiks galimybę rizikuoti – atsiverti, kalbėti apie nepasitenkinimą ir seksualinius potraukius bei fantazijas. Kontaktas su pažeidžiamumu yra neatskiriama intymumo dalis, įskaitant seksualinį intymumą.
Pirmiausia galite pasakyti savo partneriui apie savo norą kalbėtis apie seksą ir pasidalyti savo rūpesčiais. Pavyzdžiui, „noriu su tavimi aptarti seksą, bet nerimauju, kaip tu tai suvoksi ir kaip reaguosi. Pasikalbėkime, kad jausčiausi saugiai ir galėčiau nuspręsti kaip man geriau pasielgti“.
Pasikalbėję apie savo baimes ir rūpesčius bei pasinaudoję partnerio palaikymu, galite eiti prie paties pokalbio.
- Nuo ko pradėti kalbėti apie seksą?
Pradėkime nuo to, ko negalite: kaltinti, manipuliuoti, vertinti, nuvertinti, kalbą pradėkite žodžiais „tu niekada…“. Svarbu kalbėti ne apie tai, ką jūsų partneris daro ne taip, o apie tai, ko jūs norėtumėte. Galite pasakyti, ką jaučiate, tada kas vyksta, o tada pasiūlyti problemos sprendimą. Jei jis nesupranta, paaiškinkite jam. Kaip tai gali atrodyti? Pavyzdžiui, taip: „Noriu, kad daugiau dėmesio kreiptum į mano jautriausią vietą (klitorį), nes kai mūsų seksas iškart prasideda prasiskverbimu, nesu pakankamai susijaudinusi. O kartais dėl sekso jaučiuosi nepatogiai (negaliu patirti orgazmo).
Šios problemos sprendimo būdas – daugiau dėmesio skirti preliudijai. Tai skamba geriau nei: „Kadangi tu visada iš karto pradedi santykiauti, aš nepatiriu orgazmo ir man šlykštu seksas su tavimi“.
Kitaip tariant, nereikia leisti, kad seksas taptų nebeįdomus, nes ilgą laiką mergina kantriai kentė ir tylėjo, sukandus dantis. Priešingu atveju žodžiai pasipils su apmaudu ir kartėliu. Ir, greičiausiai, tai neigiamai paveiks tiek santykius, tiek seksą. Galų gale jūs patys esate atsakingi už savo orgazmą ir malonumą.
- Kaip suprasti, kas mums apskritai patinka sekse?
Kadangi seksas mūsų visuomenėje yra kone tabu, daugeliui sunku ne tik apie tai kalbėti, bet ir suprasti, kas jiems patiems patinka. Dažnai moterys atsakomybę už savo malonumą perkelia vyrui, manydamos, kad jis a priori yra labiau patyręs, todėl privalo viską daryti „teisingai“. Na, o jei nepavyksta, nuvertinamas arba pats partneris, arba seksas su juo.
Vyrai taip pat dažnai gali nusivilti, nes mergina, kurią jis užkariavo, staiga nepateisina jo seksualinių lūkesčių. Nors beveik visada tai nutyli. Kitaip tariant, partneriai nekalba apie tai, kas jiems patiko, kaip stengėsi įtikti vienas kitam, ką padarė, kad ši patirtis abiem būtų ryški ir įsimintina.
Nekalbant apie visa tai, turėsite būti „amžini spėliotojai“, nes nežinosite, kur šuo pakastas. Tai reiškia, kad seksualinis suderinamumas bus atsitiktinumo, o ne atitikimo dalykas. Gero sekso partnerio paslaptis ta, kad jis gali rasti atitikmenį bet kurios merginos atžvilgiu ir paaiškinti ar parodyti, kaip suteikti malonumą ir patikti.
Pirma, tai yra atsikratyti gėdos dėl savo kūno ir troškimų. Antra, parodyti gebėjimą būti dėmesingu ir kantriu partneriu, kuris nesinervina dėl kai kurių prašovimų pro šalį, o, priešingai, išklauso ir mielai ką nors pataiso ar pakoreguoja savo technikose, neliedamas apmaudo ir nepasitenkinimo.
Skamba paprastai ir aiškiai, bet iš tikrųjų kiekvienas iš mūsų susidūrė su sunkumais, įgyvendindamas šias paprastas taisykles.
- Kaip renkamės romantiškus partnerius?
Paprastai sakome taip: „Aš tiksliai žinau, ko noriu!“. Deja, ši klaidinga nuomonė yra labai paplitusi tarp žmonių. Daugelis žmonių mano, kad jų partneris žino viską, ką jaučiame, ką galvojame ir ko norime. Tačiau dažnai vienas partneris labai nustemba, kaip kitas išgyvena situaciją. „Aš neįsivaizdavau, kad tai bus taip svarbu / skausminga / nepriimtina“. Ir seksas nėra išimtis.
Partneriai nežino, negali žinoti ir kažkaip patys savaime neturėtų žinoti, tiksliau, atspėti, kas patinka, o kas ne, ką jaučia ir ko nori. Tam gali padėti tik betarpiškai kalbantis.
Tai, kad vaikinas neturi supratimo apie merginos troškimus, nereiškia, kad santykiai yra nepatikimi. Tai noras prašyti to, ko jums reikia, ir gauti atsakymą iš savo partnerio, apibūdinantį santykius kaip saugų prisirišimą. Jei prašome ir gauname, tai nereiškia, kad partneriui tai nerūpi, nes jis pats neatspėjo („Gėlės gražios, bet tu ne pats padovanojai, o aš paprašiau“). Priešingai, tai yra patikimų santykių ženklas – aš klausiu ir gaunu atsakymą – taip jie veikia.
Kitaip tariant, patikimas seksas yra tada, kai aš klausiu, o tu atsakai. Žinoma, jei gali. O jei negali, kažkas jums netinka, tada kartu galvokite, kaip padaryti, kad abi pusės būtų patenkintos. Kuo saugesnis prisirišimas, tuo lengviau rizikuoti ir užmegzti tvirtesnį seksualinį intymumą.
- Kaip bendrauti su partneriu, kad merginos poreikiai būtų išgirsti?
Siūlai išbandyti žaidimą „Šviesoforas“. Ant atskiro popieriaus lapo parašykite kiekvieną jo spalvą:
žalia – ką mėgstate, mokate daryti ir praktikuosite; geltona – kažkas, ką esate pasiruošę išbandyti, yra susidomėjimas, bet kažkas jus stabdo. Pavyzdžiui, baimė dėl galimų skausmingų pojūčių, baimė, kad jums nepatiks kai kurių fantazijų įgyvendinimas; raudona yra tai, ko jūs niekada nepadarysite ir nesiryšite tam. Tada aptarkite šias tris spalvas arba perskaitykite garsiai.
Palyginę spalvas, galite suprasti, kas visada turėtų būti jūsų lovoje, ką praktikuosite „per šventes“ ir ką turėsite pamiršti – dabar ar amžinai.
Geltona spalva – tai ir erdvė eksperimentams bei žingsniams to link. Galite susitarti kartą per savaitę/mėnesį išbandyti ką nors naujo: ko norėtų jūsų partneris, o ko norėtumėte jūs.
Sekso nepavertimas rutina ar „pareiga“ yra galimybė geriau pažinti savo mylimąjį ir pratęsti ilgus bei aistringus santykius. Norėdami tai padaryti, turite mokėti paaiškinti, kas jums patinka, taip pat išgirsti ir klausytis savo partnerio.
Žaidimas „Karšta/šalta“. Galite pradėti nuo mažo ir pasiūlyti savo partneriui įvairių praktikų kaip žaidimą ar įdomų apšilimą prieš seksą: pavyzdžiui, nupieškite partnerio kūno „troškimų žemėlapį“.
Vienas užsimerkia ir sako „karšta/šalta“, o antrasis jį liečia įvairiai ir bučiuoja įvairiose vietose. Tik nepradėkite iš karto nuo lytinių organų! Tada reikia pasikeisti. Šiame žaidime normalu klysti, daryti ką nors naujo ar ne vietoje – jei jums tai patinka. O jei jums tai nepatinka, iškart gausite signalą.
Galite skirti laiko, pavyzdžiui, 10 minučių kiekvienam iš jūsų. Supratimas, kad tai yra „žaidimas“ su reikiamomis taisyklėmis, padeda žmonėms įveikti gėdą ir pradėti kalbėti apie savo norus, įsiklausyti į jausmus, nebijant įžeisti savo partnerį. Vienintelė tokių žaidimų sąlyga – nuoširdumas ir abipusis žmonių pasitikėjimas.
Tiesioginis dialogas, noras rizikuoti, partnerių palaikymas vienas kito atžvilgiu – būtent tai ir padės sukurti ar sustiprinti poros seksualinį intymumą.
Seksologas Liudvikas Petravičius
