Kaip išvengti prisirišimo prie kito žmogaus?

Labai bijau prisirišti prie savo mylimo žmogaus, nes galvoju, kad tai geruoju nesibaigs. Bijau, kad tada jis gali manimi manipuliuoti, daryti su manimi, ką nori. Galiausiai, mane palikti. Ar įmanoma to išvengti ir ką reikia daryti?

                                                                         Brigita

Bando apsisaugoti nuo vienatvės

Gyvuoja prisirišimo teorija, kuri paaiškina, kaip žmonės bendrauja artimuose santykiuose, ypač romantiškuose. Pavyzdžiui, nerimastingo stiliaus žmogui būdingas įkyrumas ar priekabumas, tačiau šį elgesį lemia atstūmimo baimė. Kita vertus, vengiančio prisirišti žmogus gali atrodyti abejingas ir atsiribojęs, nors iš tikrųjų jis bando apsisaugoti nuo vienatvės arba, vėlgi, bijo būti paliktas.

Tai gali nutikti bet kuriame gyvenimo etape, veikiant įvairiems netikėtiems ir nenumatytiems stresams bei stipriems išgyvenimams. Pavyzdžiui, vaikystėje, jei žmogus patiria staigią tėvų mirtį arba gimus vaikui su specialiaisiais poreikiais. Tokiomis aplinkybėmis gali išsivystyti baimė būti paliktam, o saugus prisirišimo pojūtis gali virsti nesaugiu. Tai taip pat gali nutikti dėl patirtos fizinės ar seksualinės šeimos nario prievartos.

Tačiau labiau tikėtina, kad prisirišimo jausmas gali pasikeisti suaugus. Pavyzdžiui, jei vienas iš santykių dalyvių pradeda piktnaudžiauti psichoaktyviosiomis medžiagomis ir tampa visiškai kitu žmogumi, net ir sveikiausi bei saugiausi santykiai radikaliai pasikeis. Dėl to kito partnerio  prisirišimas gali pamažu ir nepastebimai virsti nesaugiu.

Tačiau norint pakeisti šį perėjimą, prireiks nemažai pastangų. Kai žmogus pripažįsta savo elgesį ir pradeda jį sąmoningai taisyti – nusistato ribas, siekia sveikos nepriklausomybės ir emocinio artumo – anksčiau ar vėliau jis pasiekia tai, kas vadinama įgytu saugiu prisirišimu.

Svarbu atpažinti kitų emocijas

Kokie veiksniai daro įtaką šiam pokyčiui? Santykiuose su kitais žmonėmis prisirišimas ne tik atsiskleidžia, bet ir susiformuoja. Jis gali keistis pirmiausia vaikystėje, o vėliau ir suaugus, veikiami šeimos, draugystės ir romantiškų santykių. Tačiau šiame procese svarbų vaidmenį gali atlikti ir kiti veiksniai. Vienas jų – santykių kokybė. Perėjimas iš saugių ir stabilių santykių į nesaugius ir nestabilius arba atvirkščiai gali reikšmingai paveikti prisirišimą prie kito žmogaus.

Beje, savo prisirišimo supratimas yra naudingas bet kokioje situacijoje, tačiau ypač svarbus tiems, kurie siekia išsiugdyti tvirtus ir ilgalaikius santykius.

Kita vertus, išmokti efektyviai bendrauti, atpažinti savo ir kitų emocijas, susidoroti su nemaloniais jausmais ir lavinti emocijų reguliavimo įgūdžius yra būtina visiems, norintiems, kad vienas žmogus būtų neatsiejamas  nuo kito.

Pirmiausia susitaikykite su tuo, kad norint neskubėti prisirišti prie kito žmogaus, kelias greičiausiai nebus lengvas. Pirmas žingsnis – suprasti dabartinius savo  jausmus kito žmogaus atžvilgiu ir nusistatyti jam būdingą elgesį. Kai nusistatysite, ką norėtumėte pakeisti, galite pradėti.

Vienas iš variantų – stengtis praleisti kuo daugiau laiko tarp kitų žmonių. Šiuo atveju pokyčiai gali įvykti dėl, vadinamųjų, veidrodinių neuronų, kurie „atspindi“ kito žmogaus veiksmus, ir bendros emocijų reguliavimo, kai du žmonės padeda vienas kitam, supranta vienas kitą, bet tuo pačiu stengiasi išlikti savarankiškai mąstantys ir nepriklausomi.

Be to, galite išbandyti šiuos dalykus: padidinkite savo savigarbą siekdami tikslų, net ir mažų,

labiau rūpinkitės savimi,  dažniau reikškite dėkingumą ir padėkite kitiems,  lavinkite bendravimo įgūdžius,  išmokite išreikšti savo emocinius poreikius, nusistatykite asmenines ribas.

Iš esmės, viskas, ką galite padaryti, kad jaustumėtės saugiai ir išsivaduotumėte iš nuolatinio kitų keliamos grėsmės jausmo, gali padėti pasiekti norimą rezultatą.

Jei jūsų pačių pastangos neduoda laukiamų rezultatų, verta kreiptis pagalbos į specialistus, kurie padės nustatyti sveikas ribas ir palengvina pokyčių procesą.

Prisirišimo jausmas galiausiai gali pasikeisti

Su kokiais iššūkiais galite susidurti? Pirma, žmogus gali būti įsitikinęs, kad prisirišimas yra labai puikus dalykas. Tačiau taip galvodamas jis gali priprasti niekada nebūti dėl nieko tikras ir netgi jaustis gana patogiai. Tačiau norint atsikratyti tokių minčių ar elgesio, būtina keisti savo požiūrį į kai kuriuos dalykus ir situacijas.

Kita vertus, žmogus gali nuolat rinktis santykius, panašius į tuos, kurie buvo su jo tėvais, kuriuose susiformavo nepageidaujami tarpusavio santykiai.  Tam pakeisti prireiks nuolatinių pastangų, kantrybės ir sąmoningumo.

Be to, net ir per daugelį metų susiformavęs prisirišimo jausmas galiausiai gali pasikeisti. Pavyzdžiui, jei vienas partneris sunkiai susirgs, kitas gali nebejausti saugumo, kad ir kokie stiprūs būtų buvę santykiai anksčiau.

Net jei pokyčiai nėra tokie radikalūs ir situacija negrįžo į tą, kuri buvo prieš tai,  žmogus vis tiek patirs tą patį nesaugumo jausmą. Taip yra todėl, kad jis prisimena šiuos jausmus, nors jų nepatyrė dabartiniuose santykiuose.

Apibendrinant galima pasakyti, kad prisirišimo jausmas laikui bėgant gali keistis. Be to, tas pats asmuo gali skirtingai elgtis, priklausomai nuo jo santykių su skirtingais žmonėmis.

Prisirišti prie kito žmogaus nėra blogas dalykas. Svarbu, kad netrūktų abipusės empatijos bei  apsupti save pozityviais, pasitikinčiais savimi žmonėmis. Tai nuolatinis procesas, kuris gali užtrukti metus. Tačiau tai nereiškia, kad galiausiai negalite užmegzti sveikesnių santykių ir jaustis saugiau su savo partneriu.

Psichologė Angelė Kazlauskienė

________________

Jei norėtumėte užduoti klausimų apie draugystę, tarpusavio (intymius) santykius su vaikinu/mergina, seksualinės orientacijos ir kitais jus dominančiais klausimais, rašykite mums el. pašto adresu: redakcija@sniegopilys.lt