13 metų Vania su mama

13 metų Vania autobuse sumokėjo už bilietus mamai su vaiku ir jam likimas už tai atsilygino šimteriopai. Bet tada dar paauglys nežinojo, kad ta moteris yra garsi tinklaraštininkė, kuri paskelbs įrašą apie jį ir sulauks didžiulio atgarsio.

Marina Ivasik dirba konditerijos gamybos meistre vienoje Novorosijsko kepyklų. Moteris per kelias dienas net du kartus įsitikino, kad bumerango dėsnis tikrai veikia.

 

Pamatė, kad reikia pagalbos ir sumokėjo

Šios istorijos – tarsi kalėdinis stebuklas. Pirmoji įvyko viename mažame Sibiro miestelyje, kuriame 13 metų Vanios mama Tatjana dirba maisto prekių parduotuvės pardavėja. Ji viena augina sūnų. Atlyginimas mažas, jo vos pakanka pragyvenimui. Neseniai šeima pradėjo buto remontą, todėl turėjo paaukoti sūnaus mokslus meno mokykloje. 13-metis Vania  per daug nenusimena: jis jau yra pakankamai suaugęs vaikinas, elgiasi supratingai ir yra įpratęs padėti visiems. Taigi, atsitiktinai autobuse padėjo nepažįstamai moteriai su mažu vaiku ant rankų ir tapo… milijonieriumi… Kaip tas nutiko?

Šio „stebuklo“ kaltininkė – tinklaraštininkė ir rašytoja Natalija Mišina. Nataša taip pat augina berniuką, trejų metų Mišą. Be to aktyviai veda savo puslapį „Instagram‘e“, kuriame rašo apie jaunų mamų kasdienį gyvenimą, sunkumus ir rūpesčius, su kuriais jos susiduria bemaž kiekvieną dieną.

Artėjant didžiausioms metų šventėms, jauna moteris iš Sankt Peterburgo, kur ji dabar gyvena, atvyko pas tėvus į gimtąjį Altajaus miestą. Ten viskas  ir įvyko.

„Mano Miša labai mėgsta važinėti autobusais. Įlipus į jį, dairiausi kur atsisėsti su vaiku. Vairuotojas pradėjo nervintis, kad neperkame bilieto, nes negalėjo pajudėti iš vietos. Kai pagaliau atsisėdau su sūnumi, išsiėmiau piniginę ir nuėjau pas vairuotoją, jis pasakė, kad kažkoks vaikinas jau sumokėjo už mus, – pasakoja Natalija. – Nustebau ir atsisėdau greta paauglio. Pasakė, kad jo vardas Vania ir kad jis mokosi 3-ojoje miesto mokykloje. Jis sakė, kad gyvena kartu su mama, kad mirė jo tėtis. Jų šeimoje įprasta rūpintis vienas kitu. Jis pamatė, kad man reikia pagalbos, todėl sumokėjo. Tai mane tikrai nustebino. Norėjau kažkaip padėkoti Vaniai, bet autobusas stabtelėjo stotelėje ir jis išlipo“.

„Dėkoju mamai už tokį sūnaus išauklėjimą“, – parašė tinklaraštininkė socialiniame tinkle.

 

Neturi jokių auklėjimo paslapčių

Po to Natalija per senus pažįstamus, buvusius klasės draugus, pradėjo ieškoti paauglio. Pirmiausiai susirado vaikino klasės mokytoją, kurioje mokosi Vania. Pedagogas pasakė jo pavardę ir adresą. Nataša nusipirko vaisių, sausainių ir nuėjo pas berniuko motiną padėkoti už sūnaus auklėjimą.

Natalija taip pat augina sūnų viena. Išsiskyrė su vyru. Be to, matė daugybę moterų, kurios viską tempia ant savęs: vaikus, namus, darbą. „Mažuose miesteliuose moterys, slegiamos buities, dažnai tampa piktos, kai kurios pradeda gerti. Todėl nuoširdžiai bijojau pamatyti pavargusią, išsekusią moterį, kuri niekuo nesidžiaugė. Bet Tatjana Sergejevna pasirodė tokia paprasta, mylinti savo sūnų moteris. Žinote, kaip filmuose! Ir tai buvo aišku iš pirmo žvilgsnio“, – sako Natalija.

„ Namuose klijavau tapetus. Staiga kažkas paskambino prie durų, o už jų stovėjo jauna moteris su paketu rankose. Aišku, iš karto nesupratau, kas tai buvo ir kodėl jis atėjo pas mus. Pirmoji mintis šovusi į galvą, tikriausiai iš mokyklos. Kaip pradėjome kalbėtis, viskas tapo aišku…“, – pasakoja Tatjana.

Anot jos, sūnus Vania mokosi septintoje klasėje. Mama sako, kad  nors mokytis sekasi ir ne itin gerai, tačiau žmogus yra labai geras. Paklausus, kaip jai pavyko užauginti tokį sūnų, moteris neslėpė: „Neturime jokių auklėjimo paslapčių. Vaikai viską mato, kaip elgiasi tėvai, suaugusieji ir sugeria kaip kempinės. Svarbu padėti vienas kitam, draugiškai atstatyti petį, palaikyti vienas kitą ir viskas bus gerai“.

Moteris pasakojo, kad Vaniai buvo 10 metų, kai mirė jo tėvas.  Iš tikrųjų Tatjana nenorėjo prisiminti tų įvykių: buvo per sunku. „Mes labai ilgai sielvartavome dėl netekties. Iki tol tėtis buvo šeimos galva, o aš – ramstis. Kai vyro nebeliko, viskas pasikeitė. Tada Vania man pasakė: „Dabar tu esi šeimos galva ir ramstis.“

 

Bijojo patikėti, kad neįtikėtini turtai galėjo nukristi ant galvos lyg niekur nieko

Dvi motinos sėdėjo ir kalbėjosi. Tatjanai net ištryško džiaugsmo ašaros nuo parodyto jai dėmesio ir šiltų žodžių iš nepažįstamo žmogaus. Nataša išsiaiškino, kad Vania mėgsta piešti, bet jo mama dėl pradėto buto remonto negali sumokėti už sūnaus pamokas dailės mokykloje. Ir tada Natalijai kilo idėja – padėti šeimai pasitelkiant socialinius tinklus. Tinklaraštininkė pasakė, kad ji paskelbs įrašą su Tatjanos telefono numeriu ir paprašys žmonių paaukoti pinigų buto remontui ir kad jos sūnus toliau galėtų lankyti dailės mokyklą.

Įrašas buvo paskelbtas, tačiau niekas neįtarė, kad žmonės taip reaguos. „Nepatikėsite, per kelias dienas į Tatjanos banko kortelę įkrito beveik pusantro milijono rublių! (21567,84 Eur.),- parašė –žinoma tinklaraštininkė.

Tatjana net bijojo patikėti, kad neįtikėtini turtai galėjo nukristi ant galvos tarsi nei iš šio, nei iš to.

„Prisimenu, kaip SMS žinutės naktį atskriedavo į telefoną: viena, antra, kuriose būdavo nurodytos aukojamos sumos.  Viena už kitą daugiau… Po kažkurios žinutės, man pasirodė jau bauginanti suma. Nebuvo nurodytas ir siuntėjo vardas. Visos emocijos susimaišė į vieną. Galvojau, tai ne apie mus, tai sapnas“, – pasakoja Tatjana.

„ Mama, ką aš tokio padariau? Aš tik sumokėjau už bilietus moteriai su vaiku…“, – nesuprato ir stebėjosi žmonių dosnumu Vania

Dabar šeimai užtenka pinigų ne tik remontui. Tatjana galvoja nusipirkti butą didmiestyje – Barnaule ar Novosibirske, kad sūnus galėtų ten toliau mokytis ir įgyti išsilavinimą.

Nuotraukose: žinoma tinklaraštininkė Natalija Mišina, jos sūnelis ir Vania

Gerus darbus reikia daryti su meile, iš širdies, tyliai, o ne demonstruojant

„Aš visada tikėjau bumerango dėsniu, bet niekada neieškojau patvirtinimo. Ir tik savo kailiu patyrusi tai, supratau, kad bumerangas visada grįžta. Net ir smulkmenose“, – sako Marina Ivasik, dirbanti konditerijos gamybos meistre vienoje Novorosijsko kepyklų.

Marina su Nadia susipažino prieš trejus metus, kai abi tuo metu dirbo „Magnit“ parduotuvėje. Moterys artimai draugavo. Kai Nadia atsidūrė ligoninėje, Marina paskambino ir paklausė, kuo galėtų jai padėti. „Ji paprašė manęs atnešti rankšluostį, nes jos jau buvo nešvarus. Aš paėmiau naują sniego baltumo rankšluostį iš sūnaus krikšto komplekto ir po darbo nunešiau jai“, – pasakoja Marina.

Kitą dieną, atidirbusi pamainą, Marina išsimaudė po dušu. „Kiek kartų ruošiausi pasiimti rankšluostį į darbą, bet vis pamiršdavau. Todėl išsimaudžius tekdavo nusišluostyti kūną darbo uniformos kelnėmis ar švarku“, – neslėpė ji.

Viena kolegė tai pamatė, o kitą dieną atsinešė iš namų savo rankšluostį. „Imkit, tai jums, – tarė mergina ir ištiesė rankšluostį. – Tai ir yra bumerangas! Net ir smulkmenose!“ – nusijuokė Marina.

Tuo viskas nesibaigė.

Po dienos kitos  viena Marinos kolegė pasiskundė, kad labai išalko, bet prieš darbą neturėjusi laiko nusipirkti  bent vaisių. „Žinai, aš turiu užsilikusį vieną persiką. Tuojau pat atnešiu “, – pasakė Marina ir padavė  jį išalkusiai kolegei, nors planavo jį pati suvalgyti, nes laikėsi dietos.

Po darbo Marina užsuko į grožio saloną. Vestibiulyje sėdėjo kelios moterys. Marina pagalvojo, kad prieis jos eilė, ji nubėgs iki parduotuvės ir nusipirks ką nors užkąsti. Ir pasakiusi tai kirpėjai, ruošėsi išeiti, bet ji sulaikė: „Nesivargink, aš šiandien nusipirkau persikų, pavaišinsiu ir jus“.

„Aš su malonumu priėmiau, neatsisakiau“, – juokiasi Marina.

„Gerus darbus reikia daryti su meile, iš širdies, tyliai, o ne demonstruojant, afišuojantis. Ir tada bumerangas tikrai grįš. Bet nelaukite, kol jis grįš, o darykite gerus darbus toliau. Patikėkite, po to jausitės labai gerai. Tai grąžina su kaupu“, – samprotavo moteris.

Nuotra. Marina Ivasik

parengta pagal kp.ru

socialinių tinklų nuotraukos

 

PARAŠYKITE SAVO NUOMONĘ

Prašome įvesti savo komentarą!
Įveskite čia savo vardą