sniegopilys.lt
Šeštos klasės mokinys Timofejus Čerkasovas iš Jekaterinburgo Uralo srities nuo mažumės svajojo tapti verslininku ir padėti vargšams. Dabar paauglys sugeba užsidirbti pinigų ir paaukoja juos neturtingiems Ugandos vaikams. Iš berniuko surinktų lėšų buvo nupirkta maisto dešimtims šeimų, – rašoma E1.ru.
Išsiaiškino, kad Uganda yra alkio ir karų draskoma šalis
Tai skamba kaip fantazija – kur yra Uralas, o kur Uganda, bet viskas yra tikra: paaiškėjo, kad vienas berniukas, neabejingas kitų sielvartui, yra gana pajėgus suteikti labai konkrečią pagalbą kitame pasaulio krašte gyvenantiems žmonėms.
Timofejaus didelė šeima, jis turi tris brolius. Bet tai įprastas paprasto paauglio gyvenimas, kuris mėgsta futbolą, užsiima kompiuterine grafika ir konstruoja iš „Lego“. Bet jau būdamas 8 metų Timofejus staiga tapo verslininku. Kartą pamatęs, kaip močiutės gatvėje pardavinėjo daržoves, pagalvojo: „Kodėl gi ne?“. Namuose buvo šeimos išaugintų daržo gėrybių perteklius.
Praeiviai nustebo, pamatę gatvėje prekiaujantį berniuką, tačiau dažniausiai buvo draugiški.
Giminaitis kartą pasakė, kad yra savanorių organizacija, padedanti neturtingų Afrikos šalių vaikams. Timofejus sukluso ir pradėjo daugiau apie tai domėtis. Po kiek laiko išsiaiškino, kad Uganda yra alkio ir karų draskoma šalis, todėl nusprendė, kad jiems reikia pagalbos. Net ir nedidelė suma vaikams gali būti išganymas.
Paauglys pagalvojo, ką dar būtų galima pardavinėti, kai pritrūks cukinijų?
Timofejus išmoko gaminti rankų darbo muilą, o jo močiutė – mielas sages. Be to, paauglys ėmė gaminti gėlių kompozicijas, naudodamas dykumos augalus, kurie tam puikiai tinka. Timofejus randa informacijos elektroninėse svetainėse, skirtose privatiems skelbimams. Kelias dienas per savaitę berniukas prekiaudavo ir sugebėdavo per dieną surinkti 200–300 rublių ( 2.28 – 3.43 Eurai).
„ Iš pradžių buvo nepatogu prekiauti gatvėje, o po to kažkaip pripratau. Daugelis buvo pasirengę mokėti dar daugiau“, – prisimena Timofejus.
Berniukas sėkmingai prekiavo gatvėje, tačiau dėl koronaviruso jis turėjo viską perkelti į internetą.
Iš pradžių užduotis buvo labai ambicinga – padėti atnaujinti mokyklą Ugandoje. Tam reikėjo sukaupti sumą – ne mažiau kaip 300 JAV dolerių. Šią sumą įvardijo savanoriai iš Ugandoje dirbančių organizacijų. Bet koją pakišo koronavirusas. Tada paauglys ir persikėlė į elektroninę prekybą bei pradėjo vesti „Instagram“ puslapį.
„Kai jau sutaupiau 7 tūkstančius rublių (79.94- Eurai), padėtis Afrikos šalyse pablogėjo dėl siautėjančio koronaviruso. Nutarėme skirti pinigų maistui nusipirkti. Atsižvelgiant į mažas kainas, pakako maistu padėti dešimčiai daugiavaikių šeimų, kurios liko be maitintojų“, – teigė paauglys. Po to Timofejus sulaukė iš savanorių organizacijos čekį, kur nurodyta, kur buvo išleisti pinigai ir jo padėtų šeimų nuotraukos.
Svarbu, kad verslas būtų teisėtas, mokėti mokesčius, o likusius aukoti labdarai
Ši ataskaita paskatino ir kitus šeimos narius, net 15-metis Timofejaus brolis prisijungė prie jo labdaringos veiklos ir atidavė pinigus, kuriuos buvo susitaupęs savo poreikiams.
„Mums svarbiausia, ir aš tikrai noriu tai pasakyti, kad laikomės krikščioniškų vertybių, – sakė Timofejaus motina Olga. – Mes nesame nuostabūs tėvai, ir aš nesu supermama, bet mokome vaikus dorybės. Niekada neversdavome jų padėti, tai tik mūsų principai: reikia ne tik gyventi sau, bet ir dalintis, duoti kažką kitiems“.
Dabar Timofejus dirba savo internetinėje svetainėje, o suaugusieji jam tai padeda. Paaugliui svarbu „išeiti iš šešėlio“, padaryti verslą teisėtą, mokėti mokesčius, o likusius aukoti labdarai.
Kelerius metus svajojęs būti futbolininku vaikinas turi naują idėją – tapti sėkmingu verslininku, būtent tam, kad turėtų daugiau pinigų, padedant kitiems.
Vis dėlto meilė futbolui neatslūgo, todėl dabar Timofejus tuo užsiima gana rimtai.
„Žinoma, tai nėra lengva, bet net ir tada, kai vaikas mokosi mokykloje, reikia jam padėti atliekant namų darbus. Tiesiog turi skirti daugiau laiko jam, – sako mama Olga. – Gerai, kad turime pažįstamų, draugų, giminaičių – vieni pasirengę padėti matematikoje, kitas – su anglų kalba“.
Olga turi keturis vaikus ir visi yra berniukai, jauniausiajam – ketveri metukai. Galite įsivaizduoti, kaip reikia suktis, norint viską suspėti. Be to, kiekvienas vaikas turi savo charakterį, savo pomėgius.
„Timofejų negali pavadinti paklusniu, geru berniuku, veikiau, priešingai – jis moka pareikalauti, turi tvirtą charakterį, – sako Olga.
Nuo ryto iki pietų Timofejus būdavo užsiėmęs pamokomis, o po to žaisdavo futbolą ar lankydavo kitus užsiėmimus. Taigi, amatų gamybai ir jų pardavimams likdavo nedaug laiko.
Svajoja plėsti savo verslą ir net skaito suaugusiųjų verslo literatūrą
„ Žmonėms sunku suprasti, kodėl reikia padėti Ugandai, bet Timofejus sakė, kad širdyje supratęs, jog ten reikia padėti žmonėms, – paaiškino mama. – Dievas moko mus daryti gerus darbus ir padėti vargstantiems. Nors buvo žmonių, kurie jį smerkė dėl tokio sprendimo, sakydami, kad pas mus yra užtektinai žmonių, kuriems reikia pagalbos. Bet tai yra jo pasirinkimas ir mes jį palaikome“.
„Vasarą stengiuosi pardavinėti daržoves ir augalų kompozicijas, žiemą – muilą ir sages. Aš pats gaminu muilą, o sages – mano močiutė, – pasakojo Timofejus.
Paauglys pardavinėja prekes gatvėje tris kartus per savaitę vakarais, kai žmonės eina namo iš darbo, ir valandą stovi. Daugelis žmonių čia jį pažįsta, nes jis pradėjo savo mažą verslą būdamas 8 metų.
„Kai mūsų sode išaugo daug cukinijų, jis pamatė, kad turguje prekiauja pagyvenusios moterys, ir paklausė: „Ar aš taip pat galiu pardavinėti?“. Aš neprieštaravau ir jis nuo 8 metų amžiaus prekiauja. Iš pradžių užsidirbdavo kišenpinigių, dabar turi kitų planų“, – dalijosi berniuko mama.
Tėvai nusprendė paremti Timofejų versle, matydami, koks jis rimtas.
„Gyvenime bus daug sunkumų, suprantu, kad ateityje jam teks susidurti su daugybe problemų. Mes su šeima nusprendėme, kad jei jis nori, tegul ir prekiauja. Žinoma, draugai juokiasi iš jo, bet jis tęsia, turi tikslą ir mes jį palaikome“, – dalijosi Timofejaus mama.
„ O kaip kaimynai ir praeiviai reagavo pamatę, kad berniukas pardavinėja gatvėje? Ar jiems kilo klausimų? Ar jie nemanė, kad šeimai reikia pagalbos?“, – paklausė žurnalistė
„Kaimynai sakė: „Mes matėme tavo sūnų, koks šaunuolis!“ Iki šiol klausimų nebuvo“, – atsakė moteris.
Timofejus svajoja plėsti savo verslą, netgi skaito suaugusiųjų verslo literatūrą. „Aš ir pradėjau savo verslą tik norėdamas padėti žmonėms Afrikoje, nes jie badauja. Buvau konferencijoje, kur jie apie tai kalbėjo. Man gaila pabėgėlių, karas dabar vyksta Pietų Sudane“, – rimtai kalbėjo Timofejus.
Pasak jo motinos, šeima turi pažįstamą, kuris padeda Afrikai ir padeda siųsti pinigus savanoriams.
Daugelis praeivių taip pat neabejingi šiam kilniam tikslui.
„Atėjo viena moteris ir davė 50 rublių (0.57 Eurocentai), bet nieko nepirko. Ji sakė, kad tai auka“ – prisiminė Timofejus.
Berniukas neslepia, kad didžiausią pelną jis gavo per vasario 14 dieną: muilo ir sagių buvo nupirkta už 1000 rublių ( 11.42 Eurai). „Pinigų aš neišleidžiu, bet taupau. Net daviau mamai pirmas santaupas, kad ji paaukotų juos mokyklos statybai Afrikoje“, – teigė jaunasis verslininkas.
