sniegopilys.lt
Šią istoriją daug metų gaubė paslapties skraistė. Atrodė, kad šios paslaptys niekada nebus atskleistos. Tačiau, praėjus keliems dešimtmečiams, įvyko tai, kas nustebino net ir daug ką mačiusius tyrėjus.
Po tėvų skyrybų mergaitė liko gyventi su patėviu ir jo sūnumi
Tuo metu jau žinomas Nyderlanduose dainininkas Edas van den Hurkas 1978 metais susipažino su mergina, vardu Angelica. Prieš tai Edas jau buvo vieną kartą vedęs ir turėjo 2 metų sūnų Andy.
1980 metais Angelica ir Edas atšoko vestuves. Tais pačiais metais pora susilaukė dukters Nicole. Bet po metų Angelica prisipažino Edui, kad jis nėra Nicolės biologinis tėvas. Nepaisant to, Edas įsivaikino mergaitę.
Bet 1988 metais poros santykiai priėjo ribą ir netrukus nutrūko. Moteris turėjo psichikos sutrikimo problemų. Todėl Edas, nepaisant, kad duktė ne jo, dėjo pastangas, kad mergaitės globa būtų perleista jam. Teismas priėmė jam palankų sprendimą, ir po skyrybų Nicolė gyveno su patėviu ir jo sūnumi. Žinoma, ji dažnai matėsi ir su motina, bet jos psichikos liga vis gilėjo.
1995 metais Edas vedė trečia kartą – moterį, vardu Jolanda. Jo buvusi žmona ir Nicolės motina Angelica negalėjo su tuo susitaikyti ir pasitraukė iš gyvenimo. Nicolei tai buvo didžiulis smūgis ir netektis. Bet tą sunkią valandą ji sulaukė didžiausio palaikymo iš savo įbrolio Andy. Nuo tos akimirkos prasidėjo lemtingas šios istorijos lūžis.
1995 metais Nicole buvo 15 metų, ji lankė mokyklą ir po pamokų dirbo kepykloje „Konmar“.
1996 metų spalio 6-oji buvo įprasta diena. Pasibaigus pamokoms, paauglė nuėjo į močiutės namus. Pavalgė, kiek pailsėjo ir susiruošė į darbą. Ji pasiėmė kuprinę, į ją įsidėjo raktus, sėdo ant dviračio ir išvažiavo į kepyklą. Anot darbdavio, Nicolė buvo atsakinga mergaitė, niekada nevėluodavo į darbą, bet tą dieną viskas buvo kitaip. Ėjo 15-ji minutė Nicolės pamainos, o jos kaip nebuvo, taip nebuvo. Tada kepyklos savininkas paskambino merginai namo, bet namiškiai tvirtino ir buvo įsitikinę, kad Nicolė yra darbe. Todėl ši netikėta žinia privertė juos labai sunerimti ir ypač merginos patėvį. Jis paskambino į policiją. Atvykę pareigūnai pirmiausiai apklausė galimus liudytojus. Bet, deja, tą dieną niekas nematė paauglės, panašios į Nicolę.
Paskui, praėjus maždaug valandai paieškų, prie pat upės kranto buvo atrastas merginos dviratis, įmestas į vandenį. Šis radinys tikrai neįkvėpė optimizmo. Bet kitų mergaitės pėdsakų nebuvo rasta. Nepaisant to, buvo organizuota narų grupė, kurie pradėjo paieškas upėje, netoli tos vietos, kur buvo rastas dviratis. Iš pradžių valtyje sėdėdami baksnojo pagaliais tikėdamiesi užčiuopti jos kūną drumzliname upės vandenyje. Bet, laimei ar nelaimei, ten merginos kūno nebuvo.
Susidarė įspūdis, kad mergaitė prasmego kiaurai žemę. Ir kur toliau jos ieškoti niekas neturėjo nė mažiausio supratimo.
Tada tyrėjai apklausė dingusios mergaitės artimuosius ir klasės draugus, vildamiesi bent už kažko užsikabinti. Taip ir pavyko sužinoti, kad biologinis Nicolės tėvas gyvena Vokietijoje, ir kad neseniai mergaitės motina nusižudė. Ši informacija kiek iš mušė policijos pareigūnus iš vėžių, nes jie pamanė, kad paauglė paprasčiausiai pabėgo iš namų. Gal pas savo biologinį tėvą. Bet pareigūnams susisiekus su juo, vyras paneigė esantis mergaitės biologinis tėvas.
Praėjo dar dvi savaitės, bet apie dingusią mergaitę nebuvo jokių žinių. Dingusios paauglės patėvis priekaištavo policijai, kad ji nesiimanti visų įmanomų priemonių. Be to, kaltino juos, kad ne viską padarė. Prislėgtas vyras net kreipėsi į ekstrasensą, kuris pasakė, kad reikia tęsti paieškas prie upės, kur ir buvo rastas dviratis.
Spalio 13 dieną, praėjus beveik dviem savaitėms po merginos dingimo, policijai pavyko atrasti dar vieną svarbų įrodymą. Tą dieną netoli upės kranto buvo rasta Nicolės kuprinė, iš kurios niekas nebuvo prapuolę. Todėl situacija darėsi vis painesnė. Dar kartą išnaršius upę, tyrėjai priėjo prie išvados, kad mergina nenuskendo.
Kitas penkias savaites apie Nicole dingimo istoriją pasakojo keli žinomiausi šalies televizijos kanalai. Informacija apie jos paieškas kelis kartus buvo išspausdinta ir šalies dienraščiuose. Bet jokių rezultatų.
Galų gale policija ėmėsi dingusios merginos patėvio ir jo sūnaus
Kol lapkričio 22 dieną, praėjus 47 dienoms po paauglės dingimo, buvo gautas atsakymas į pagrindinį šios bylos klausimą.
Paaiškėjo, kad 1995 metų lapkričio 22 dieną maždaug 10 km nuo Nicolės namų, turistas aptiko žmogaus liekanas miške. Teismo medicinos ekspertai nustatė, kad tai buvo Nicolės van den Hurt palaikai. Jos galvoje buvo keli rimti sužalojimai. Apatinė kaukolės dalis buvo suknežinta. Taip pat nustatyti ir sužalojimai peiliu į krūtinę. Ekspertai nustatė, kad mirties priežastis – vidinis kraujavimas. Vieną iki tol buvusių svarbiausių klausimų: kur dingo Nicolė? – dabar pakeitė kitas, dar svarbesnis – kas kaltas dėl jos mirties?
Bet policininkai neturėjo nė menkiausios dingsties už ko būtų buvę galima užsikabinti.
Tik 1996 metais vasario 8 dieną, praėjus dešimčiai savaičių, kaip buvo rasti merginos palaikai, policininkams paskambino viena moteris, sulaikyta už narkotikų kontrabandą JAV, ir pranešė žinanti, kas kaltas dėl Nicolės van den Hurt mirties. Moteris tvirtino, kad kaip ir ji, Nicolė taip pat buvo įtraukta į prekybą narkotikais. Ir tai, anot jos, ir buvo mirties priežastis, bet policininkai neatrado šio pranešimo patvirtinimo. Todėl nusprendė, kad moteris paprasčiausiai sukūrė šią istoriją, norėdama, kad jai būtų surengta ekstradicija iš JAV į gimtuosius Nyderlandus.
Galų gale policija ėmėsi dingusios merginos patėvio ir jo sūnaus Andy. Bet nuodugniai ir išsamiai juos apklausus bei pralaikius keturias dienas areštinėje, sulaikytieji buvo išleisti į laisvę. Policija neturėjo jų atžvilgiu jokių įkalčių ar kokių nors įrodymų.
Praėjo savaitė, dar viena, po to mėnuo po mėnesio, bet byla nepajudėjo iš vietos. Ir netrukus iškeliavo į archyvą, kur pragulėjo visus devynerius metus.
2005 metais ši byla buvo vėl atnaujinta. Bet neilgam, kadangi naujų įkalčių nebuvo rasta. Ir vėl byla buvo grąžina į archyvą. Kol vieną dieną įvyko neįtikėtinas dalykas.
2011 metais, kovo 8 dieną, praėjus ilgiems 16 metų, Nicolės mirtį priminė jos įbrolis Andy, parašęs savo feisbuko paskyroje šias eilutes: „Šiandien aš būsiu suimtas dėl Nicole nužudymo. Aš prisipažinau. Greitai aš ir vėl susisieksiu su jumis“.
Vaikiną pažįstantys žmonės neteko žado, sužinoję tai. Išeina, kad visus 16 metų nusikaltėlis buvo policininkų panosėje, bet per tą laiką niekas taip ir nesugebėjo susieti šio artimo šeimos nario su mergaitės žūtimi? Bet kai Andy atskleidė savo ilgai nešiotą paslaptį, jis gyveno Anglijoje. Bet jau tą pačią dieną buvo sulaikytas, nors ir praleido ten dar tris savaites.
O po to buvo perduotas ir pargabentas į Nyderlandus. Ten jau jo laukė tyrėjai, vėl atnaujinę Nicolės von den Hurk nužudymo bylą. Ir kuri dar taip neseniai atrodė, kad šis nusikaltimas niekada nebus išaiškintas.
2011 metais kovo 30 dieną lėktuvas, kuriuo buvo gabenamas sulaikytasis, nusileido Nyderlanduose. Bet nepaisant jo nuoširdaus prisipažinimo fesibuke, vyras, dėl kažkokių priežasčių, nebendravo su policijos pareigūnais. Įtariamasis nesugebėjo papasakoti nei aplinkybių, kurioms esant buvo įvykdytas nusikaltimas, nei paaiškinti motyvų.
Bet net ir nuoširdus prisipažinimas dar nėra priežastis apkaltinti ir teisti žmogų. Jei be prisipažinimo nėra jokių kitų įrodymų įtariamojo atžvilgiu, tai žmogus negali būti teisiamas. Ši teisinė norma galioja ir Nyderlanduose.
Todėl nepaisant Andy prisipažinimo, balandžio 5 dieną jis buvo išleistas į laisvę. Tyrėjai svarstė, gal vaikinas prisipažino, nebegalėdamas pakelti kaltės naštos, ir tik jos atsikratęs, galėjo toliau gyventi.
Todėl išleidžiamas į laisvę, dar didesnei kitų nuostabai, Andy pasakė, kas yra tikrasis žudikas. Tai jo tėvas Edas.
Tyrėjai nusprendė ekshumuoti Nicolės palaikus
Jaunas vyras sakė, kad jo tėvas padarė tai, norėdamas nuslėpti vieną baisią paslaptį. Anot Andy, po to kai mirė Nicolės motina, patėvis išprievartavo mergaitę. Bet kažkaip patėviui pavyko įtikinti podukrą, kad ji apie tai niekam neprasitartų. Tačiau problema buvo ta, kad išprievartavus mergaitę, ji pastojo ir patėvis ėmė bijoti, kad jei 15 metų paauglė pagimdys kūdikį, tai paaiškės jo įvykdytas nusikaltimas. Todėl jis ir nužudė mergaitę. Tuo tarpu Edas kategoriškai neigė bet kokius kaltinimus jo atžvilgiu.
Be to, ir tyrėjai susimąstė: keista girdėti tokius sūnaus kaltinimus, metamus tėvui.
Todėl norėdami išsiaiškinti tiesą, tyrėjai nusprendė ekshumuoti Nicolės palaikus ir atlikti jų išsamius ir nuodugnius medicinos tyrimus. Niekas tada net nenutuokė, kuo baigsis ši byla.
Ekspertizė parodė, kad ant Nicolės kūno buvo aptikta dviejų žmonių DNR sperma. Viena jų – merginos vaikino, o kita – nežinomo žmogaus. Tai yra tas žmogus nei jos įbrolis, nei jos patėvis. Tyrėjai nusprendė, kad greičiausiai tas nežinomasis ir yra mergaitės žudikas. Bet ir vėlgi kilo klausimas: kokia prasmė buvo prisipažinti nužudytosios įbroliui tai, ko jis nepadarė? Kodėl pradžioje jis prisipažino pats padaręs nusikaltimą, o po to apkaltino savo tėvą?
Duodamas interviu žiniasklaidai, vaikinas pats atsakė į šį klausimą. Andy siekė, kad jo sesers byla būtų peržiūrėta, bet per tuos 16 metų, kurie praėjo nuo jos mirties, iš tikrųjų niekas nieko nedarė. Juo labiau, kad per tą laiką technologijos pažengė gerokai į priekį. Ir tai, kas 1995 metais atrodė beviltiška, dabar pakartotinai apžiūrėjus palaikus, buvo galima išsiaiškinti daug klausimų.
Andy taip pat neslėpė, kad „savo nuoširdžiu prisipažinimu“ jis tikėjosi ir siekė, jog policija pagaliau atvers iš naujo tą bylą, nuodugniai ją peržiūrės, ir, galbūt, atras naujų įrodymų ar įkalčių, už kurių būtų galima užsikabinti. Dėl tos priežasties vaikinui teko ne tik save apkalbėti, bet ir savo tėvą. Nors Andy ir žinojo, kad jo tėvas nieko dėtas, todėl jam negresia jokie kaltinimai ir bausmė. Bet būtent tai ir privertė policininkus atsiraitoti rankoves ir imtis darbo iš naujo. Be to, bylai tapus rezonansinei, ir spaudžiant visuomenei, valdžios organai buvo tiesiog priversti atlikti pakartotiną Nicolės palaikų tyrimą.
Andy pastangos buvo ne beprasmės, nes 2012 metais tyrėjams vis dėlto pavyko nustatyti vyro tapatybę, kurio sperma buvo atrasta nužudytos merginos kūne. Tas vyras buvo Jos de G. Nicolės mirties dieną jam buvo 28 metai. Iki 2012 metų jis jau buvo kelis kartus teistas. Vieną kartą už tai, kad smurtavo ir sumušė savo merginą, o kitą kartą už tai, kad išprievartavo merginą, važiavusią dviračiu. Akivaizdu, kad šis nusikaltimas labai panašus ir prieš Nicolę įvykdytą nusikaltimą.
Netrukus paaiškėjo, kad vyras praleido penkerius metus psichiatrinėje ligoninėje. Bet dabar jis pagrindinis įtariamasis, išprievartavus ir nužudžius Nicolę van den Hurk.
2015 metais teisiamam Jos de G. buvo 48 metai. Jo advokatas tvirtino, kad ginamojo aptikta sperma tik įrodo tai, jog kaltinamasis turėjo lytinių santykių su mergina. Bet tai neįrodo išprievartavimo ir juo labiau žmogžudystės fakto.
Dar viena atlikta ekspertizė parodė, kad be spermos ant nužudytosios kūno, buvo atrasti ir kiti kaltinamojo DNR pėdsakai. Prokuroras prašė skirti 16 metų kalėjimo ir tuo pačiu priverstinį gydymą psichiatrinėje ligoninėje. Bet teismas pripažino Jos de D. nekaltu dėl Nicolės nužudymo ir nuteisė jį tik 5 metams kalėjimo už išprievartavimą. Tai sukėlė ne tik didžiulį sėdėjusių teismo salėje, bet ir visuomenės nepasitenkinimą.
Nužudytosios šeima neteko žado, išgirdusi tokį nuosprendį. Ypač piktinosi jos pamotė, nepabūgusi pasakyti teisėjai: „Kaip jūs išdrįsite pažiūrėti į akis žmonėms, savo artimiesiems, vaikams, priėmusi tokį nuosprendį?“. Žmonėms atrodė, kad teismas paprasčiausiai išsuko nusikaltėlį ir atleido jį nuo baudžiamosios atsakomybės.
Bet 2018 metais prokurorai pasiekė savo – byla buvo peržiūrėta. Šį kartą pavyko nuteisti kaltinamąjį ne tik dėl mergaitės išprievartavimo, bet ir dėl jos nužudymo. Nusikaltėlis buvo nuteistas 14 metų kalėjimo. Akivaizdu, kad tai pavyko padaryti tik dėl atkaklių Nicolės įbrolio Andy pastangų, kuris visus tuos metus nesusitaikė su jos mirtimi. Ir kad nusikaltėlis turi būti surastas ir nubaustas.
Žinoma, prisipažinti įvykdžius nusikaltimą, kurio jis nepadarė, norėdamas surasti žudiką, yra žygdarbis!
Nuotraukose: Nicolės įbrolis Andy’is (viršuje, kairėje), greta – Nicolės kapas, Nicolės tėvai (apačioje, kairėje)
Vytautė Jogailaitė
