Šešios netikėtos išvados, kurias moterys padaro po dešimties santuokos metų

Žmonės įvairiai įsivaizduoja vedybinį gyvenimą. Vieni, kad jei ji myli jį,  o jis ją, tada galima  išsaugoti santykius amžinai! Nes pagrindinis dalykas yra šeimos židinys ir meilė.

Deja, žmonėms (ypač moterims) nepavyksta gyventi pagal šį mitą. Nes, anot psichologų, santykiai „aš esu tu, tu esi aš“ yra teisingi tik pirmajam santykių laikotarpiui, vadinamajam susijungimo etapui. Todėl kai kurie mano, jog vedybiniame gyvenime taip turėtų būti visada.

Bet iš tikrųjų griežtos ribos paverčia sąjungą sunkiais, priklausomybę sukeliančiais santykiais. Partneriai pradeda vienas kitą „smaugti“. Pavyzdžiui, vieno iš sutuoktinių liga, priklausomybės nuo alkoholio (narkotikų, maisto, žaidimų) atsiradimas arba tai, kad vienas iš poros paįvairina santykius turėdamas pašonėje meilužę.

Taigi, prie kokių išvadų priėjo moterys, pragyvenusios santuokoje dešimtmetį, nesužinosite net ir lankydami jaunavedžiams skirtus kursus.

1. Pirmieji metai po vestuvių būna nepaprastai sunkūs

Meilė. Medaus mėnuo. Šeimos lizdas. Tokiais žodžiais galima apibūdinti šeimos gyvenimo pradžią. Todėl dauguma galvoja, kad tik praėjus kažkiek metų prasidės rutina, kasdienybė, kivirčai ir nesutarimai.

Niekas neįspėja, kad būtent pirmaisiais santuokinio gyvenimo metais užplūsta juodos mintys: o jei tai buvo klaida? O jei nieko iš to neišeis?

Kai kurie jaunavedžiai savo artimiesiems prisipažįsta: „Taip, aš bijojau, kad šeimos gyvenimas man netiks“.  Bet pagalvojus, kad tai amžinai  – iš pradžių net gąsdina. Kad žengė žingsnį, po kurio negalima grįžti atgal. Tik kai ateina supratimas, kad bijoti yra normalu, kai paaiškėja, kad tas „amžinai“ – geriausia, kas galėjo atsitikti gyvenime.

2. Visi žmonės klysta

Tik ilgainiui mes suvokiame  savo padarytas klaidas, kaip naudingą patirtį, kaip naujai išmoktą  pamoką. Bet jei partneris pamiršo pasveikinti jus su gimtadieniu ar suvalgė jūsų šokolado plytelę? Gal ir klaida, bet tikrai ne tokia, dėl kurios reikėtų priekaištauti ir reikšti nepasitenkinimą.

Be to, priimti kitų žmonių klaidas yra daug sunkiau nei savo. Ko gero dažnas padaro ką nors tokio,  kas laikoma „mirtina nuodėme“. Tačiau anksčiau ar vėliau visi susiduria su pasirinkimu: suteikti mylimam žmogui teisę suklysti arba nuspręsti, kad to per daug.

Mokytis iš savo nusižengimų yra sunku, iš partnerio klaidų – dar sunkiau. Bet jei nesimokysite – taps nepakeliama.

3. Žmonės keičiasi

Suaugusio žmogaus perauklėti neįmanoma, tačiau žmonės moka perauklėti save. Ir staiga gali paaiškėti, kad gyvenate su visiškai kitu žmogumi, su kuriuo kadaise apsikeitėte žiedais.

Žmonės gali pakeisti įpročius, darbą, požiūrį ir įsitikinimus. Procesas yra įdomus ir jei pasisektų pasikeisti kartu, jums niekada nebus nuobodu.

Tačiau yra vienas „bet“: galite atsidurti šalia žmogaus, su kuriuo nebenorite būti, nes jis visai nepanašus į tą, kurį įsimylėjote prieš daugelį metų.

4. Pirmoje vietoje bus vaikas

Apskritai, normalus žmogus visada pirmiausia būna pats su savimi, o tik tada visi kiti. Sukūrus šeimą, pirmoje vietoje turėtų būti partneris, antroje – šeiminis gyvenimas ir taip toliau.

Bet gimus vaikui, anksčiau buvę prioritetai atsitraukia į antrą planą. Tikriausiai taip teisingai. Gal gamta to ir norėjo. Gal tai trukdo tik anomalija. Kaip bebūtų, sunku priimti du faktus: jūsų mylimasis jums nebėra numeris vienas ir jūs nesate mylimojo numeris vienas.

Ir ne dėl to, kad jūsų jausmai pasikeistų vienas kito atžvilgiu. Priešingai – jie gali tik sustiprėti.  Tiesiog kiekvienas iš jūsų dabar turite vaiką ir tai tampa svarbiau.

5. Niekas nevertina aukojimosi

Kad ir kas nutiktų gyvenime, niekada neturėtumėte aukoti šeimos. Nes niekam to nereikia ir niekas to neįvertins.

Viską, ką darote dėl savo šeimos, darote todėl, kad to norite ir jums tai labai patinka. Aukojimasis yra tada, kai atsisakoma ko nors nepaprastai brangaus dėl keistų, tariamai aukštesnių tikslų. Nuostabiausia, kaip kitų gudriai suregztos pinklės gali virsti pasiaukojimu, o mes to net nepastebime.

Todėl jei kas nors iš šeimos tampa auka – tai jau nebe šeima, o kankinimų kamera. Pavyzdžiui,  jei savaitgalį, atsikėlus pusvalandžiu anksčiau, norite paruošti pusryčius visiems, nes mėgstate gaminti maistą ir norite įtikti artimiesiems, tai yra rūpestis, dovana.  Bet jei atsibundate pažadinta ir jūsų reikalauja pagaminti tuos prakeiktus pusryčius, nesvarbu, kad tai bus padaryta vardan nuostabių šeimos santykių, bet tai jau bus aukojimasis.

6. Netiesa, kad visi būna vienodai laimingi

Net viena šeima skirtingais metais būna laiminga įvairiai. Todėl neverta lyginti  net dvi šeimas.

Iškilus sunkumams, kaip susitvarkyti su viskuo, kas slegia,  nėra vieno modelio ir atmintinės, tinkamos visiems. Todėl  neretai nepadeda ir tėvų, draugų ar guru patarimai.

Štai kodėl taip svarbu ieškoti savo laimės, net jei ji visiškai neatitinka kitų žmonių nuomonių.

Pragyvenus dešimt metų santuokoje – tai daug ar nedaug?  Tikriausiai – daug, nes jau laikoma solidžia patirtimi, o artimieji, sveikindami su jubiliejumi, linki „mylėti vienas kitą kaip ir anksčiau“.

Kas sugalvojo, kad praėjus 10 metų po vestuvių, prasideda šeimos krizė, kad po to pasikeičia santykiai, kad meilė nebėra tokia pati, nebelieka aistros ir taip toliau? Po 10 metų viskas tik prasideda, nes stipri meilė  niekur nedingsta.