sniegopilys.lt
Prieš 35 metus Liverpulyje (Jungtinė Karalystė) gimė vienintelis pasaulyje mergyčių šešetukas, kurioms pavyko išgyventi po gimdymo. Prieš tai jų mama Janet Walton išgyveno daugiau nei dešimt nesėkmingų bandymų pastoti. Bet ji nė baisiausiame sapne nesapnavo, kad po kiek laiko iš karto užsimegs net šešios gyvybės. Nes tais laikais galimybė susilaukti 6 kūdikių buvo viena iš 104 mlrd.
Gydytojai, pirmą kartą susidūrę su ypatinga paciente, atsidūrė aklavietėje
Tą dieną ultragarsinis tyrimas užtruko šiek tiek ilgiau nei įprastai. Janet Walton pastebėjo, kaip gydytojos veidas pasikeitė, kai pamatė vaizdą ekrane. Todėl ir paklausė, kas čia per reikalas. Gydytoja atsakė, kad viskas tvarkoje ir atrodo, kad ponia Walton turės dvynukus.
Sutuoktiniams Janet ir Grahamui Waltonams tai buvo 13-as bandymas susilaukti vaiko per penkerius metus. Prieš šį ultragarsinį tyrimą Waltonai tvirtai nusprendė: jei nepadės pastojimo tabletės, kurias vartoja Janet, pora įsivaikins vaiką.
Tačiau po kelių minučių džiaugsmą pakeitė nerimas. Pirmiausiai ultragarsinį tyrimą atlikusi gydytoja iškvietė kitą gydytoją, paskui dar vieną. Į kabinetą įėjo įvairūs specialistai, visi šnabždėjosi tarpusavyje. Kai Janet nebeištvėrė ir vėl paklausė, kas čia per reikalas, ji išgirdo: „Turėsite šešis vaikus“.
Janet ir Grahamas neteko žado. Bet tik vienas atvejis iš 104 milijardų – buvo tikimybė, kad toks nėštumas bus sėkmingas. Tai tarsi vieno žmogaus nukreipimas prieš visus Žemės gyventojus, padidėjęs 14 kartų.
Nuo to laiko praėjo 35 metai, tačiau kiekvieną kartą, kai Janet pasakoja šią istoriją, moteris jaudinasi.
Bet tada, atsidūrusi įvykių centre, būsimoji mama jautėsi stebėtinai rami. Giliai savyje ji buvo tikra, kad su vaikais viskas bus gerai.
Prieš gimdymą Janet beveik šešis mėnesius praleido ligoninėje.
Kai moteriai vėl buvo atliktas ultragarsinis tyrimas, ji buvo nėščia aštuonias savaites. Kitą dieną Janet buvo paguldyta į ligoninę, kur ji išbuvo iki pat gimdymo. Šešetuko gimimas yra itin retas reiškinys. Tuo metu buvo žinomi tik du tokie atvejai. Ligoninės akušerijos personalas, pirmą kartą susidūręs su ypatinga paciente, atsidūrė aklavietėje.
„Mane paguldė į ginekologijos skyrių, nes niekur kitur ligoninėje nebuvo laisvų vietų. Žinoma, dėl sveikatos visiškai negalėjau nieko veikti. Mes ką tik buvome grįžę iš atostogų, aš ten įdegiau ir jaučiausi sveika. Ir staiga atsidūriau ligoninėje, kur gulėjo daugiausiai vyresnio amžiaus moterys ir kurios laukė gimdos pašalinimo operacijų. Girdėjau, kaip jos šnabždėjo tarpusavyje: „Žiūrėk, šita, kuris laukia šešių“, – dalijasi prisiminimais Janet.
23 nėštumo savaitės turėjo būti pirmasis kritinis vaisiaus vystymosi taškas. Gydytojai manė, kad jei Janet sugebėjo išlaikyti nėštumą iki to laiko, tada kūdikiai turės galimybę išgyventi po gimdymo. 23 savaičių nėštumo Janet pajuto, kad vaikai pradėjo spardytis pilve. Jai pavyko išnešioti vaikus iki 31 savaitės.
Tėvų gyvenimas virto nesibaigiančiu sauskelnių ir maitinimo buteliukų periodu
Janet atvykus gimdyti, visas ligoninės personalas jaudinosi. „Bet manau, kad tarp jų buvo žmonių, kurie buvo tikri, kad negrįšiu namo su šešiais savo vaikais“, – pasakojo moteris. Vietoj vardų mergaitės iš pradžių turėjo skaičius.
Tą dieną, kai buvo suplanuotas cezario pjūvis, Janet buvo visiškai rami. Tačiau už jos palatos sienų kilo panika. Pasiruošimas operacijai gydytojams buvo labai įtemptas. Visos kitos operacijos buvo atšauktos ir gimdymo skyrius uždarytas.
Su kiekvienu gimusiu kūdikiu dirbo kelių specialistų komanda. Motinos būklę kontroliavo septintoji grupė. Janet pagimdė pagal bendrą anesteziją. Pirmasis moters klausimas, kai ji atgavo sąmonę, buvo: „Ar jie gyvi?“
Ir, daugelio nuostabai, jie buvo gyvi. Gimė šešios mergytės, sveriančios nuo 1 iki 1,6 kilogramo. Praėjus pirmosioms kritinėms 48 valandoms paaiškėjo, kad tai pirmasis šešetukas istorijoje, išgyvenęs po gimdymo. Kad būtų patogiau, žurnalistai pradžioje vadino jas „pirmuoju vaiku“ arba „penktu vaiku“. Nors vienu metu gydytojai, kurie budėjo ligoninėje, prasitarė, kad „antras vaikas kelia susirūpinimą“. Šiandien ši frazė tapo šeimos anekdotu: „Antroji dukra, net ir suaugusi, kitiems kelia susirūpinimą“, – juokiasi Janet.
Antrasis vaikas yra Lucy, šiandien ji dirba vietinėse oro linijose. Pirma yra Hannah – pradinių klasių mokytoja, gyvenanti su tėvais. Trečioji Ruth dirba sekretore. Ketvirtoji Sarah, kuri tuo metu buvo motinystės atostogose, ji dirba medicinos centre. Penktoji Kate užsiima įdarbinimo verslu. Šeštasis numeris atiteko Jenny, kuri turi savo saldainių parduotuvę.
2014 metais Sarah pirmoji iš seserų tapo mama. Taigi Waltonų šeimoje dabar auga dar viena dailiosios lyties atstovė Georgie.
„Mes neturėjome laiko galvoti apie tai, ką ir kaip turime daryti. Kai gimė mergaitės, aš visiškai nieko nežinojau. Nespėjau pasiruošti. Kai aštuntą savaitę sužinojau, kad esu nėščia, mane iškart uždarė į ligoninę, todėl aš neėjau į jaunų mamų mokyklą“, – Janet prisimena, kaip ji su vyru pirmą kartą namo parsivežė iš karto šešias dukras.
Pirmus dvejus metus Janet ir Grahamas miegojo tik porą valandų per dieną, o jų gyvenimas virto nesibaigiančiu sauskelnių ir maitinimo buteliukų periodu. Pora per metus sunaudojo daugiau kaip 11 tūkst. sauskelnių.
Grahamui, dirbusiam dailininku ir dekoratoriumi, teko išeiti motinystės atostogų, kad galėtų padėti žmonai pasirūpinti mergytėmis. „Kai jos buvo mažos, mūsų namuose buvo daugiau talko nei dulkių Londono gatvėse“, – juokiasi jis. Be to, šeimą palaikė vietos valdžios teikiamos slaugytojos.
Laikui bėgant pora išmoko elgtis su vaikais. Norėdami išeiti pasivaikščioti į lauką, Janet ir Grahamas ką tik gimusias mergytes suguldydavo į dvigubus vežimėlius ir dar dvi dukras atskirai. Kitaip tariant, jei draugai ar kaimynai prisijungdavo prie pasivaikščiojimo, tokia proga tėvai turėjo trečią dviejų vietų vežimėlį, kuriame jie mielai čiūčiavo mergaites.
Šešetuką gana dažnai rodė televizijos naujienose
„Žvelgdamas atgal, neįsivaizduoju, kaip mes susitvarkėme. Visi šie metai prabėgo tarsi rūke. Mes neturėjome laiko galvoti apie tai, ką ir kaip mes darome. Mes net negalėjome ištaisyti padarytų klaidų, nes vaikai augo tuo pačiu metu. Tai buvo nuolatinė kova“, – prisimena Janet.
Anot jos, gaila tik to, kad ji su vyru neturėjo kada skirti daugiau dėmesio vienas kitam, kai mergaitės augo.
Grahamas sutinka su žmona: „Kai pamatau mažus vaikus, noriu grįžti ir daryti viską iš naujo“.
Užauginti šešis to paties amžiaus vaikus nebuvo lengva, tačiau padėjo Janet organizuotumas, energija ir kad mergaitės labai mylėjo savo šeimą. Šešetuką gana dažnai rodė televizijos naujienose, kartais mergaitės buvo kviečiamos nusifilmuoti reklamose. Taip jos padėjo savo tėvams užsidirbti pragyvenimui. Galų gale tai padėjo šeimos galvai, kuriam netikėtai sušlubavo sveikata, pailsėti nuo darbo ir atsipūsti.
Janet niekada nesiekė aprengti dukterų vienodais drabužiais, kaip tai daro daugelis dvynių tėvų. „Net joms einant į mokyklą ir pradėjus dėvėti uniformas, aš turėjau krepšį su spalvotais plaukų segtukais ir ryškiomis įvairiaspalvėmis kojinėmis, kad visos galėtų pasipuošti tomis, kurios joms labiau patinka“, – sako Janet.
Nors ji, kaip ir bet kuri mama, kartais nuleisdavo rankas. Pavyzdžiui, tėvų susirinkimai jai nebuvo lengvi. Janet net pradėjo vesti specialų sąsiuvinį, kuriame užsirašydavo svarbiausius pokalbius su mokytojais. Mat neįmanoma buvo visko prisiminti. „Kiti tėvai turėdavo susitaikyti su tuo, kai tekdavo ilgai laukti eilėje prie mokytojo“, – prisimena Janet.
Visos seserys, išskyrus vyriausiąją Hannah, gyvena kelios minutės kelio automobiliu nuo tėvų namų. Pradėjusios gyventi atskirai, jos pradėjo geriau suprasti, kiek daug tėvai įdėjo pastangų, kol užaugino ir išlaikė jas. „Pavargstu prižiūrėti tik vieną savo vaiką, o mama turėjo mus šešias. Visada žavėjausi savo mama, bet dabar dar labiau ją vertinu“, – sako Sarah.
Janet taip pat džiaugiasi, kad kol kas turi tik vieną anūkę. „Rūpintis vienu vieninteliu vaiku yra nuostabu“, – sakė ji.
Parengta pagal „The Guardian“, „The Daily Mail“, „Doyouremember“
