sniegopilys.lt
„Šiame pasaulyje taip sunku rasti tikrąją meilę. Aš taip ilgai ieškojau tobulo partnerio, bet jie visi nepateisino mano lūkesčių, – su liūdna šypsena veide policijai kalbėjo Nannie Doss po to, kai buvo sulaikyta už savo vyrų nužudymą. – Tikra romantika yra tik knygose, gyvenime jos neradau“, rašo filmdaily.co.
Negalėjo duoti rimto išsilavinimo, bet išmokė skaityti ir rašyti
Žvelgianti iš šalies Nannie Doss atrodė nepaprastai miela ponia. Ji dažnai šypsojosi, juokavo ir juokėsi. „Šviesus, saulėtas ir geraširdis žmogus“, – apie ją sakė žmonės. Be to, ji buvo ištekėjusi, pagimdė keturis vaikus ir rūpinosi anūkais.
Tačiau už šio žavaus fasado slypėjo siaubinga žmogžudysčių serija, prasidėjusi dar 1927 metais. Ir nors moteris prisipažino nužudžiusi keturis iš penkių savo vyrų, tačiau policijos pareigūnai įtarė, kad ji, matyt, nužudė dar 8 savo giminaičius.
Nannie gimė ūkininkų šeimoje 1905 metais lapkričio 4 d. Alabamos valstijoje. Užuot leidęs vaikus į mokyklą, jos tėvas Jamesas Hazelis nusprendė, kad jo penkiems vaikams išsilavinimo nereikės, ir paliko juos namuose atlikti namų ruošos darbų ir prižiūrėti gyvulius šeimos ūkyje.
Vėliau moteris pasakojo, kad jos tėvas buvo per daug valdingas ir ji jo nekentė. Motina gailėjo vaikų, tačiau negalėjo prieštarauti savo despotiškam sutuoktiniui, todėl pati pradėjo juos mokyti namuose. Nors ji ir negalėjo duoti rimto išsilavinimo, bet išmokė skaityti ir rašyti.
Kai Nannie buvo 7 metai, šeima išvyko traukiniu aplankyti giminaičių. Pakeliui traukinys staiga ėmė stabdyti, mergina trenkėsi galva į metalinį priešais stovinčios sėdynės atlošą. Ši galvos trauma pakeitė jos gyvenimą amžiams. Daugelį metų ji kentėjo nuo galvos skausmo ir retkarčiais apalpdavo.
Arčiau paauglystės merginos mėgstamiausias pomėgis buvo mamos knygų ir žurnalų apie romantiškus santykius skaitymas. Mergina visa širdimi svajojo tapti viena iš šių istorijų herojų. Vėliau ji prisipažino, kad žurnalus prenumeravo tik dėl vienos rubrikos „Vienišos širdys“.
Galbūt taip ji ieškojo meilės, kurios jai taip trūko dėl atšiaurios tėvo prigimties, neleidžiančio dukroms net makiažo ir gražių drabužių. Anot jo – „tai jas apsaugojo nuo vyrų priekabiavimo“.
Be kita ko, jis uždraudė savo dukroms eiti į šokius ir kitus renginius, kur susirinkdavo daug žmonių. Tai turėjo padaryti stiprų smūgį paauglės psichikai, nes Nannie buvo labai bendraujanti ir linksma mergina.
Būdama 16 metų mergina įsidarbino skalbinių fabrike ir ten susipažino artimiau su kolega Charliu Braggsu. Po 4 mėnesių pasimatymo, pora ruošėsi išvykti, tačiau merginos tėvas primygtinai reikalavo, kad jie susituoktų.
„Ištekėjau tik todėl, kad to norėjo tėvas. Tai įvyko 1921 metais. Mes buvome pažįstami tik keturis ar penkis mėnesius. Jis neturėjo šeimos, tik mamą, kuri užvaldė mano gyvenimą, kai susituokėme. Tai buvo baisi moteris… – vėliau pasakojo Nannie.
1921–1927 metais Charlie ir Nannie susilaukė keturių dukterų, tačiau gimus paskutiniam vaikui jų santuoka jau ėjo į pabaigą. Tikriausiai kalta Braggso mama, kuri nuolat gyveno su jais ir buvo dar didesnė maniakė, nei Nannie tėvas.
1927 metais dvi vidurinės poros dukterys staiga susirgo ir mirė beveik tą pačią dieną. Jų net nespėta nugabenti į ligoninę. Mirtys atrodė daugiau nei paslaptingos: vaikai buvo visiškai sveiki, o tada be jokios aiškios priežasties staiga mirė.
Atrodo, kad vyras kažką įtarė, todėl pasiėmė su savimi vyriausią dukrą Melviną ir, tiesą sakant, pabėgo, palikdamas žmoną su naujagime Florina ir jo motina. Praėjo tik keli mėnesiai, ir Braggso mama mirė.
Tada Nannie įsidarbino medvilnės fabrike, kad išlaikytų Floriną ir save.
Vyras grįžo tik 1928 metais, bet tik tam, kad paduotų skyrybų pareiškimą. Mainais už skyrybas žmona pareikalavo Melvinos ir vyras sutiko. Beje, vėliau Braggsas pasakė, kad paliko žmoną, nes jos išsigando.
Pamatė, kad jos vyras ne tik romantikas, bet ir alkoholikas
Praėjus vos šešiems mėnesiams po skyrybų, moteris vėl pradėjo atidžiai studijuoti mylimo žurnalo rubriką „The Lonely Hearts“ („Vienišos širdys“) ir susipažino su Floridoje gyvenančiu Robertu Harrelsonu.
Harrelsonas rašė jai gražius romantiškus laiškus, o Nannie jam atsakė ne mažiau jausmingomis žinutėmis, pridėdamas prie jų pikantiškų nuotraukų. Netrukus jie susitiko, o jau 1929 metais susituokė.
Praėjus keliems mėnesiams po vedybų, moteris pamatė, kad jos vyras ne tik romantikas, bet ir alkoholikas. Be to, vyras turėjo teistumą už žmonių užpuolimą. Tačiau nepaisant to, jų santuoka truko net 16 metų.
Beje, antrosios santuokos metu keistomis aplinkybėmis mirė vos kelių dienų jų mažoji anūkė. Kažkokiu keistu būdu jos nosyje atsirado plaukų segtukas, kuris, pasiekęs smegenis, sukėlė vaiko mirtį.
Praėjus keliems mėnesiams po šios tragedijos, dvejų metų anūkas Robertas mirė nuo uždusimo, kai tuo metu jį prižiūrėjo močiutė. Abu mirę vaikai buvo Melvinos, vyriausios iš besišypsančios ir geraširdės Nannie dukterų.
Kitas eilėje buvo jos vyras Robertas. Vyras taip džiaugėsi Antrojo pasaulinio karo pabaiga, kad jo šventimas užsitęsė kelis mėnesius. Tikriausiai tai žmoną taip įsiutino, kad ji slapta įdėjo vieną ingredientą į jo alkoholį. Jis pasijuto blogai ir mirė mažiau nei po savaitės, 1945 metais rugsėjo 15 dieną.
Gydytojas paskelbė išvadą, kad Robertas mirė apsinuodijęs maistu. Tuo tarpu našlė gavo draudimą po Harrelsono mirties ir už tuos pinigus nusipirko jaukų namą su maža sklypu netoli Džeksonvilio.
Arlie Lanningas iš Leksingtono mirė 1952 metais, praėjus vos keleriems metams po to, kai atsakė į Nanny skelbimą apie norą „rasti tikrąją meilę“. Juokinga, kad ji ištekėjo už jo tik praėjus trims dienoms po jų pažinties.
Kaip ir Harrelsonas, Lanningas buvo alkoholikas, bet, be to, dažnai apgaudinėdavo savo žmoną. Tačiau Nannie jam nepasidavė ir savaitėms dingdavo iš namų. Užtat kai buvo namuose, ji visada vaidino rūpestingą žmoną.
Moteris juokėsi, kai papasakojo policijos kapitonui Harry‘iui Stege, kaip ji nužudė savo vyrus.
Pasak Nannie, ji į vieną patiekalą įpylė nuodų ir taip gydė savo vyrą nuo alkoholizmo. Tuo metu jis buvo išgėręs, todėl gydytojai viską priskyrė širdies priepuoliui dėl alkoholio.
Kaip ir ankstesniu atveju, moteris gavo gerą draudimą ir iškart padėjo pinigus į banką, planuodama gyventi iš palūkanų. Beje, Lanningo motina liko jos globoje, tačiau vargšė senolė mirė miegodama praėjus vos mėnesiui po sūnaus mirties.
Po uošvės mirties Nannie gavo laišką iš savo sesers Dovey, kuri susirgo ir paprašė ateiti ir padėti jai atlikti namų ruošos darbus, nes ji neturėjo šeimos ir neturėjo ko paprašyti pagalbos. Tačiau moteris mirė netrukus po sesers atvykimo.
Atsikračiusi sesers, kuri atitraukė moterį nuo naujo vyro paieškų, ji vėl nusprendė susirasti meilę. 1952 metais moteris per „ Diamond Circle Club“ pažinčių tarnybą susipažino su Richardu Mortonu iš Kanzaso.
Richardas, skirtingai nei buvę jos vyrai, alkoholiu nepiktnaudžiavo, užtat daug laiko praleisdavo prie lošimo stalo ar kitų moterų draugijoje. Tačiau Nannie apie tai ilgai nežinojo, nes tuo metu buvo užsiėmusi svarbesniais reikalais.
Mat kai motina nukrito ir susilaužė klubą, jai reikėjo priežiūros. Nannie tėvas tuo metu buvo miręs, o seserys ir broliai išvyko gyventi į skirtingas šalies vietas, todėl ji buvo priversta atsiliepti į pagalbos šauksmą.
Nors šis incidentas tikriausiai atrodė kaip „nelemtas nesusipratimas“, atitraukiantis ją nuo laimingo šeimyninio gyvenimo. Todėl vos pora kartų aplankiusi mamą, 1952-ųjų lapkritį ji mirė.
Padavė jam puodelį kavos, ir po valandos vyras mirė
Porą dienų gedėjusi dėl padorumo, moteris atsitiktinai sužinojo, kad jos vyras seniai vaikšto „į kairę“ ir netrukus ėmė tai daryti pernelyg atvirai. Todėl po to, kai ji „pasirūpino“ savo mama, ji visą dėmesį nukreipė į savo apgaudinėjantį vyrą, kurio dienos buvo suskaičiuotos… Richardas Mortonas mirė po trijų mėnesių, 1953 metais gegužės 19-ąją, gana paslaptingomis aplinkybėmis, o moteris dar kartą sausa išlipo iš vandens.
Naujausia Nannie auka buvo Samuelis Dossas iš Oklahomos, kuris nebuvo nei girtuoklis, nei sukčius. Jis padarė kitokią klaidą, pasakęs žmonai, kad ji gali skaityti žurnalus ar žiūrėti televizorių tik švietimo tikslais.
Kurį laiką moteris toleravo griežtą vyrą, bet tada nusprendė jam iškepti pyragą su džiovintomis slyvomis ir savo firminiu „impregnavimu“. 1954 metų spalį Samuelis buvo nuvežtas į ligoninę, kur praleido apie mėnesį ir grįžo sveikas. Tačiau po kelių dienų žmona padavė jam puodelį kavos, ir po valandos vyras mirė.
Tik šį kartą moteris padarė klaidą. Gydytojas, gydęs jos penktą ir paskutinįjį vyrą, mėnesį Samueliui gulint ligoninėje, įtarė, kad kažkas negerai, tačiau apsinuodijimo požymių neaptiko. Todėl gydytojui pavyko įtikinti moterį, kad, jei leis vyrui atlikti skrodimą, ji galėtų gauti dvigubai didesnę gyvybės draudimo sumą. Godumas padarė savo ir Nannie sutiko.
Kaip ir tikėtasi, Samuelio Dosso organizme gydytojas aptiko didžiulį kiekį arseno ir pranešė policijai. Moteris buvo suimta 1954 metais lapkričio 1 d. Netrukus po to ji prisipažino nužudžiusi keturis iš penkių savo buvusių vyrų, bet neigė prisidėjusi prie kitų savo šeimos narių mirties.
Pareigūnai ekshumavo kai kurias įtariamas aukas ir visais atvejais rado arseno arba žiurkių nuodų. Paaiškėjo, kad ji naudojo ingredientus, kurių tuo metu buvo galima nusipirkti bet kurioje parduotuvėje.
Labiausiai stebina tai, kad visą laiką nė vienas moters artimasis ar pažįstamas net neįtarė jos žmogžudyste. Nors Doss, be abejo, tai turi dėkoti savo mielai šypsenai, dėl kurios ji atrodo padori ir labai geraširdė moteris.
Tačiau policija įtarė, kad ji nužudė mažiausiai 12 žmonių, kurių dauguma buvo jos kraujo giminaičiai.
Beje, Nanny Doss paklausta apie motyvą, ji užsiminė, kad dėl to kalta vaikystėje patirta smegenų trauma. Tariamai būtent ji ją pavertė serijine žudike.
Tuo tarpu žurnalistai jai suteikė „Kikenančios močiutės“ slapyvardį, nes kaskart kalbėdama apie tai, kaip nužudė savo velionius vyrus, ji šypsodavosi, o kartais ir koketiškai nusijuokdavo. Vėliau ji turės kitus slapyvardžius: „Linksmoji juodoji našlė“ ir „Vienišų širdžių žudikė“.
Įdomu ir tai, kad, pasak teisiamosios, ji savo vyrus nužudė visai ne dėl pinigų, o dėl romantiškų žurnalų, kurie negrįžtamai paveikė jos psichiką. „Gyvenime ieškojau idealaus partnerio, tikro romantiko, bet, deja…“, – sakė ji.
Kai moteris suprato, kad vyras neatitinka jos susikurto idealo, ji tiesiog jį nužudė ir ieškojo kito sutuoktinio… arba kitos aukos. Kadangi dauguma Doss vyrų turėjo sveikatos problemų, tokių kaip alkoholizmas ar širdies ligos, gydytojai ir policija ilgą laiką nieko negalėjo įtarti.
Nanny Doss buvo skirta bausmė iki gyvos galvos, tačiau kalėjime praleido mažiau nei 10 metų ir mirė 1964 metais, kai jai buvo tik 59 metai.
Nuotr. unknownmisandry.blogspot.com, murderpedia.org.
