sniegopilys.lt
„Nemylimas“ – su šia liūdna „diagnoze“ žmonės susiduria įvairiai. Vieni atkakliai užkariauja tą, kuris jiems taip patinka, kiti nuolankiai laukia ir tikisi abipusiškumo stebuklo, treti leidžiasi į pačias žeminančias sąlygas vien tam, kad galėtų palaikyti santykius su savo garbinimo objektu. Tiems, kurie elgiasi pagal vieną iš šių scenarijų, bet nori nusimesti nelaimingos meilės naštą, paaiškinsiu, kaip pasiekti tai, ko norite.
Jeigu tik vienas „investuoja“ į santykius – tai nelaiminga meilė
Psichologijoje gana dažnas reiškinys – kuo žmogus daugiau galvoja apie kitą žmogų, tuo labiau jam jis patinka. Visos nelaimingos sąjungos, nesėkmės ir nusivylimai asmeniniame gyvenime kyla dėl to, kad žmonės nesuvokia meilės mechanizmo. Esmė ta, kad meilė yra mūsų emocinė „investicija“ į pasirinktą objektą. Kai tik kas nors dėl kokių nors priežasčių patraukia mūsų dėmesį, pradedame domėtis. Palaipsniui vis daugiau galvojame apie šį žmogų, laukiame susitikimo, vertiname jį kaip potencialų partnerį, renkame informaciją apie jį iš įvairių šaltinių, taip investuodami savo emocinius išteklius į išrinktąjį.
Tada žmogaus reikšmė auga su kiekviena nauja mintimi apie jį, nes mintis lydi emocijos: taip veikia meilės mechanizmas, taip ji pradeda ryškėti. Ir jei žmonės galvoja apie vienas kitą vienodai, tai yra, emociškai investuoja vienodai, tai išeina abipusiškumas. Jeigu tik vienas „investuoja“ į santykius – kyla nelaiminga meilė.
Ir čia pravartu suprasti, kodėl atkreipiame dėmesį į konkretų žmogų. Yra dvi pagrindinės priežastys: socialinis psichotipas ir panašumas.
Tai yra mus „užkabina“ asmenybės bruožai ir savybės, kurias kažkada gilioje vaikystėje prisiminėme kaip pirmąją malonumo ir susižavėjimo kitu žmogumi patirtį. Taip gimsta meilė iš pirmo žvilgsnio.
Visais laikais yra tam tikras grožio standartas, kurio visi siekia. Ir, jei jis jums patinka, greičiausiai pradėsite galvoti apie šį žmogų, palaipsniui „augindamas“ savyje jausmą.
Panašumas (išvaizda, elgesys, vertybės ir pasaulėžiūra). Taip natūralu, kad žmogus myli save… kitame!
Tačiau, kad ir kokia būtų susidomėjimo priežastis, meilė neatsiras tol, kol nepradėsite „investuoti“ į objektą savo sielą, mintis ir jausmus. Nelaimingi – tie, kurie „nesubrendę“ abipusei meilei. Tai reiškia, negalvokite apie žmogų, kuris apie jus negalvoja, taip išvengsite nelaimingos meilės. O jei jau veikia „investicinis“ mechanizmas, degate iš meilės ir kenčiate, o apie abipusiškumą nėra net užuominos – geriausia išeitis pradėti dirbti su savimi.
Meilę be abipusiškumo dažniausiai išgyvena žmonės, kurie nėra subrendę kaip individai. Mes bręstame šeimoje, „maitindamiesi“ jos požiūriais ir vertybėmis. Ir, deja, dauguma tėvų neįsivaizduoja, kaip sudaryti sąlygas vaikui formuotis sveikai savigarbai, gebėjimui tinkamai atstatyti jėgas, pačiam spręsti problemas. Visos šios nesubrendusios asmenybės siekia to bendraudamos su kitu žmogumi.
Kai žmogus myli be atsako, tai reiškia, kad viską, ko jam trūksta, jis „pririša“ prie geidžiamo objekto ir per jį nori kompensuoti tą deficitą.
Netekęs brandžios asmenybės įgūdžių, žmogus pasmerktas kentėti tol, kol pasikeis. Juk su skirtingais meilės objektais jis suvaidins tą patį scenarijų. Šį užburtą ratą padės pralaužti tik
brandžios asmenybės formavimas: savigarba, mąstymas be neigiamų nuostatų, atsigavimas ir gebėjimas savarankiškai spręsti problemas. Antra – savo tikrųjų poreikių suvokimas ir jų įgyvendinimas. Kaip tik taip, beje, įgyvendinamas mūsų laikų itin populiarus šūkis: „Būk savimi!“. Tai reiškia atskirti savo tikruosius norus nuo primetamų stereotipų įmanoma tik tada, kai pagaliau pradėsite daryti ką nors tikro dėl savęs.
Penki patarimai, kurie tikrai jums padės
- Nustokite „investuoti“ į savo garbinimo objektą: negalvokite, nesvajokite apie jį ir nepuoselėkite tuščių iliuzijų. Geriau prisiminkite savo seną praeities meilę, pavyzdžiui, mokyklą. Ar dabar jaučiatės taip pat, kaip anksčiau? Greičiausiai ne. Kodėl? Nes jūs ilgai negalvojote apie tai! Mechanizmas nesikeičia: nėra minčių – nėra jausmų sustiprinimo.
- Nemėginkite dirbtinai kurstyti neapykantos objektui. Tai labai stiprus jausmas, kuris tik pablogins problemą. Psichika tai suvoks kaip grėsmę saugumui ir privers dar labiau susitelkti į žmogų.
- Nepersijunkite prie kito objekto pleištu po pleišto principu. Esminių pokyčių nebus, scenarijus bus tas pats, o santykiai bus kuriami tuo pačiu disbalanso principu.
- Neieškok kaltųjų: nei kitame, nei savyje. Turite suprasti, kad elgėtės kaip standartinis nesubrendęs žmogus.
- Nesekite gyvenimo to, kuris jumis nesidomi: nustokite stebėti socialiniuose tinkluose ir neprisijungus, neskambinkite ir nerašykite jam. Kuo daugiau tą darysite, tuo prasmingesnis jis jums lieka.
Ir atminkite, kad normaliems sveikiems suaugusiųjų santykiams turi būti ribos. Subrendę žmonės partnerystę kuria remdamiesi abipusės pagarbos, asmeninės autonomijos pripažinimo principais, suvokimu, kad partneris nieko neskolingas, o šeima yra ne pareiga, o savanoriška dviejų žmonių egzistavimo forma, kurioje visi jaučiasi gerai ir visi gali tobulėti.
psichologė Angelė Kazlauskienė
