Paauglių meilės tragedijos kaina – 51 metai kalėjimo

Fauntaino miestelis. Tenesio valstija, kuriame gyvena beveik 45 tūkst. gyventojų. Tai geri ir draugiški žmonės. Jie dirba, rūpinasi šeimomis, augina vaikus. Didžiausia miestelio puošmena – tvenkinys, kuriame karaliauja antys. Ir dar vietos mokyklos palaikymo komandos merginos. Bet šiame tyliame miestelyje niekada nebuvo įvykę nieko netikėto ir nelaukto. Čia galima net naktimis ramiai vaikštinėti po parką. Ir nieko blogo nenutiktų. Bet vieną nelaimingą dieną viso miestelio ramybė subyrėjo į šipulius. Blogis ateina ir nieko negali padaryti.

 

Galvojo, kad pakėlė ranką prieš save

2016 metai lapkričio 21 diena. 6 val. ryto.

„Pirmadienio rytą aš užsiėmiau įprastais namų ruošos darbais: skalbiau, lyginau, valiau. Vyras išėjo į darbą, o duktė Emma miegojo. Aš nunešiau skalbinius į vonios kambarį ir nuėjau į dukters kambarį, pasakyti kad jau laikas keltis, – pasakoja Jill Walker.- Papurčiau Emmą už kojos, bet ji buvo šalta. Ji nieko neatsakė, neatmerkė akių. Nebuvo pulso. Aš pradėjau ir pažadinau jos brolį. Sūnus atskubėjo į pagalbą“.

Motina puolė skambinti bendruoju pagalbos telefonu 911.

• Ji mirė.
• Jūsų vardas?
• Jill Walker, – moteris raudojo ir klausinėjama vos įstengė ištarti žodį.
• Aš mėginau ją pažadinti, bet ji nekvėpuoja.

Po to moterį sujungė su greitosios pagalbos tarnyba ir  jai vėl teko viską aiškinti iš naujo.

• Kas nutiko?
• Ji nekvėpuoja. Ji mirė.
• Ji nekvėpuoja?
• Ir pulso nėra.
• Ji guli ant nugaros?
• Taip. – Ir motina vėl prapliupo garsiai raudoti.

Pirmadienį 7 val. ryte vietos policijos skyrių taip pat pasiekė žinia, kad 16 metų paauglė buvo rasta negyva lovoje. Pirmiausiai pagalvojo, kad tai paauglė galėjo nusižudyti. Motina ją rado negyvą lovoje ir taip pat pagalvojo, kad dukra galėjo nusinuodyti.

Atvykęs policijos pareigūnas buvo palydėtas į namo galą, kur ir buvo Emmos kambarys. Sprendžiant iš merginos kūno padėties lovoje ir kad ji gulėjo užsiklojusi antklode, atrodė, jog ji paprasčiausiai miegojo.

Kaimynė, išeidama į darbą 6.30 val., pamatė, kad visuose Walkerių namuose dega šviesa ir prie jų   namų sugužėjo kone viso miestelio policijos automobiliai.

Greitai ši žinia pasiekė ir Emmos bendraklasius. Jie neteko žado, nes negalėjo suprasti, kaip tas galėjo nutikti. Kai kurie merginos bendraamžiai  taip pat galvojo, kad ji nusižudė. Kita versija – kad perdozavo narkotikus. Nes įvykio vietoje buvo aptikti vėmalai. Bet klasiokai tik spėliojo – perdozavimas, ištiko širdies smūgis ar dar kas nors. Kokie tik gandai nesklandė, bet dauguma galvojo, kad vis dėlto ji savo noru pasitraukė iš gyvenimo. Bet ji nepaliko jokio atsisveikinimo raštelio ir niekam apie tai nebuvo net prasitarusi. Klasiokai nepastebėjo ir kad Emma būtų buvusi prastos nuotaikos, kad ją kamuotų depresija. Nors klasiokės merginos nepatikėjo ta versija, nes, anot jų, Emma ne tas žmogus kuris nenorėtų gyventi.

„Jai patiko žiūrėti sporto varžybas, leisti laiką su draugais, – pasakoja mama, – Buvo bendraujanti, savarankiška ir draugiška mergaitė. Sportavo, turėjo gerą humoro jausmą. Turėjo vaikiną – linksmą, protingą sportininką. Bet artimų draugų buvo mažai“.

 

Prisiminė, kad tą naktį jį pažadino netikėtas triukšmas

Emma su draugėmis aktyviai dalyvavo sportininkų varžybose, palaikymo grupėje.

Mergina kasdien po pamokų eidavo su draugėmis į treniruotę. Kartu dalyvavo varžybose, o po to užsukdavo į kavinę. Penktadieniais taip pat daug laiko praleisdavo su draugėmis.

„Aš niekada nepamiršiu Emmos plaukų. Aš juos tiesiog dievinau. Tokie tankūs, vešlūs ir papurę. Visos merginos pavydėjo jos plaukų, – pasakoja viena žuvusiosios draugė.- Be to, jos buvo mėlynos, kaip dangus akys. O figūra tiesiog sukurta gimnastikai. Kas man labiausiai patiko, kad su Emma galima buvo kvailioti kiek patinka. Su ja buvo galima būti savimi. Aš žinojau, kad ji visada mane palaikys. Pažiūrėjusi į bet kurią Emmos nuotrauką, iš karto prisimenu, ką mes tuo metu veikėme ir jautėme. Aš nieko nepamiršau. Gerai, kad turiu tiek daug Emmos nuotraukų. Ji buvo gražuolė“.

„Apie merginas lyderes klasėje kalbama, kad jos užriečia nosis ir žiūri į visus iš aukšto. Bet Emma nebuvo tokia, – prisijungia prie pokalbio ir klasiokas. – Ji buvo gera, paprasta ir nuoširdi. Aš tiesiog stebėjausi, kaip Emma atlieka sudėtingus gimnastikos pratimus, špagatą, „plaukdavo“ per grindis delfino stiliumi. Ji buvo labai judri ir lanksti“.

Atvykę į tragedijos vietą kriminalistai ir teismo medicinos ekspertas išsiaiškino, kad ant pagalvės rasta kažkokios kilmės medžiaga. Netrukus paaiškėjo, kad tai ne vėmalai, o galvos smegenų fragmentai. Apžiūrėjęs palaikus ekspertas pamatė kad į ją buvo šauta: kulka įėjo virš kairiosios ausies. Jei žmogus nusprendžia nusižudyti, tai, savaime suprantama, ginklas turėtų būti kur nors greta. Bet kambaryje jo nebuvo ir policijos pareigūnai priėjo prie išvados, kad paauglė buvo nušauta. Bet nedavė ramybės pagrindinis klausimas – kur ginklas? Pas ką jis?

Atlikdami kratą Walkerių namuose, pareigūnai aptiko ginklų seifą. Išeina, kad ginklą paimti iš seifo galėjo bet kuris šeimos narys – ir motina, ir tėvas, ir brolis. Todėl pirmiausiai reikėjo apklausti namiškius ir išsiaiškinti įvykio aplinkybes, kad būtų galima juo pašalinti iš įtariamųjų rato.

Per apklausą Emmos tėvas, Markas Walkeris  prisiminė, kad tą naktį jį pažadino netikėtas triukšmas. Tai buvo jau paryčiais. Tėvui pasirodė, kad jis išgirdo užsitrenkamų durų garsą. Jis pakilo iš lovos ir nėjo patikrinti. Pravėrė ir Emmos kambario duris. Jam pasirodė, kad duktė ramiai miega. Patikrino ir sūnaus Evano kambarį. Jis irgi miegojo. Tėvas nusiramino ir nėjo toliau miegoti.

„Aš išgirdau kaip jis grįžo ir paklausiau, ar viskas tvarkoje , – sako Jill Walker. – Tada buvo apie 3 val. nakties. Jis atsakė taip, viskas gerai. Aš taip ir nesupratau, kas buvo per garsas“.

Tyrėjai nusprendė, kad tai galėjo būti šūvio garsas. Netrukus namiškiai buvo  išbraukti iš įtariamųjų sąrašo. Savižudybės versija buvo perkvalifikuota į žmogžudystę  ir iškelta baudžiamojo byla dėl 16 metų Emmos Walker nužudymo.

Pastebėtas paslaptingas žmogus, apsirengęs juodais drabužiais

Kai vienas pareigūnų įėjo į Emmos kambarį, jis vos pajėgė sulaikyti ašaras – buvo neįtikėtinai baisu. Tokia graži, jauna mergina guli su ištaškytomis smegenimis. Nors atrodė, kad ji paprasčiausiai miega. Nusikaltimo detalės nesidėliojo. Nebuvo jokių pėdsakų, kad į namą būtų kas nors įsilaužęs. Todėl niekaip negalėjo suprasti, kaip paauglė buvo nušauta. Buvo atidžiai apžiūrėtas merginos kambarys. Kol galų gale virš Emmos lovos buvo aptikta sienoje kulkos padaryta anga. Policijos tyrėjai suprato, kad buvo šauta iš lauko pusės. Tada vienas tyrėjų nusprendė išeiti į lauką ir pažiūrėti, iš kurios vietos buvo šauta. Gal ten liko ir įkalčiai. Išėjęs į kiemą ir apėjęs namą, tyrėjas pamatė kulkos padarytą angą ir tvoroje, esančią netoli nužudytosios kambario sienos, kur  ant žolės buvo  aptikta  ir 9mm pistoleto kulkos gilzė. Pareigūnai kruopščiai apieškojo visą kiemą. Atrado ir dar vieną gilzę žolėje bei kulkos angą kitoje sienos vietoje. Pareigūnai nustatė, kad tai ne atsitiktinė kulka iš pravažiuojančios mašinos. Ir ne mėginimas ką nors pagąsdinti. Pirmą kartą buvo iššauta iš vidinės kiemo pusės. Po to nusikaltėlis apėjo namą ir iššovė antrą kartą per tvorą. Viskas buvo kruopščiai apgalvota. Kulkos trajektorija – 90 laipsnių kampu.

Įvykus šiai tragedijai, kone visi mokyklos moksleiviai buvo sukviesti į biblioteką ir jiems pasakyta, kad mergina buvo nušauta. Visus apėmė siaubas. Niekas nesuprato, kas vyksta. Moksleiviai buvo išsigandę, nes nežinojo, ko laukti. Norėjo sužinoti, kas ją nušovė ir už ką. Bent ką nors sužinoti. Gal žudikas persekiojo ją. Visi galvojo, kad ir kitiems gresia pavojus. Kas žino, kas kitas? Visi klausė savęs: ar saugu būti namuose, jei tokiu būdu prisikasė prie Emmos?

Socialiniuose tinkluose pasipylė užuojautos žodžiai: „Mes mylime tave, Emma,  ir meldžiamės už tavo tėvus“. Nužudytosios vaikinas Williamas Riley Gaulas sielvartavo labiausiai. Jis taip pat parašė socialiniuose tinkluose, kaip Emma jam daug reiškė. Todėl nežino, ką daryti ir kaip toliau gyventi be jos.

„Likus dviem dienoms iki jos mirties įvyko du keisti įvykiai, todėl nori nenori pradedi galvoti, kas galų gale čia vyksta, – prisimena merginos mama.

2016 metai, lapkričio 18 diena. Likus dviem dienoms iki Emmos Walker mirties.

„Tą dieną vyko varžybos. Joms pasibaigus, Emma priėjo prie manęs ir sako: „ Žiūrėk, kokį keistą SMS gavau. Gal tu supranti ką tai reiškia? Štai parašyta: „Jei nenori kad tavo artimieji nukentėtų, išeik viena į gatvę“, – pasakoja merginos klasiokas. – Mes išėjome su ja į lauką, bet nieko ten nebuvo. Ir grįžome atgal. Mergina buvo išsigandusi. Net apsiverkė. O praėjus dar dviem minutėms atskriejo kitas pranešimas: „ Kas neaišku, buvo pasakyta kad išeitum viena“. Merginos klasiokas pasiūlė  paskambinti policijai, bet ji atsisakė.

2016 lapkričio 19 diena. Likus dienai iki Emmos mirties.

Emma, grįždama namo, pastebėjo netoli savo namų keistą žmogų, Jis buvo apsirengęs juodais drabužiais, galvą užsidengęs tokios pat spalvos gaubtuvu. Ją apniko bloga nuojauta. Mergina pastatė mašiną prie namų, paskubomis įėjo į namus ir netrukus kažkas pradėjo smarkiai belsti į duris. Ji mirtinai išsigando, nes daugiau nieko nebuvo namuose. Todėl griebė telefoną ir pirmiausiai paskambino savo vaikinui Riley bei paprašė jį kuo greičiau atvykti. Jis pasakė, kad yra prie vairo ir kad jau važiuoja.

Grįžusi namo motina pamatė, kad Emma ir Riley stovi prie mašinos. Duktė stovėjo ir verkė. Ji aiškino vaikinui, kad matė žmogų, apsirengusį juodais drabužiais, o po to jis bandė įsilaužti į namus.

Ir pareigūnai susimąstė, ar ne jis ir persekiojo Emmą?.. Todėl pareigūnų pirmutinė užduotis buvo sužinoti ir išsiaiškinti kas per žmogus jis. Pareigūnai pirmiausiai apklausė kaimynus, ar jie nematė žmogaus, apsirengusio juodais drabužiais. Be tuo metu dar nebuvo nei įtariamojo, nei nužudymo motyvo.

Viena kaimynė, gyvenanti toje pačioje gatvėje, pamatė, kad netoliese stovi įrengta kito kaimyno kamera, kuri buvo nukreipta ir į Walkerių namą. Jai pasidarė įdomu, gal kamera ką nors užfiksavo. Ir moteris nusprendė pabūti detektyve: sėdo ir ėmė peržiūrinėti vaizdo įrašus, tikėdamasi pamatyti, ką nors įdomaus. Prasėdėjusi 6 valandas, ji galų gale aptiko kai ką įdomaus, kas galėtų padėti tyrimui. Kamera aiškiai užfiksavo, kai žmogus juodais drabužiais praeina pro kaimynės namus šeštadienio ryte. Tai yra likus dienai iki Emmos nužudymo.

Po to kaimynė paskambino į policiją ir pasakė, kad turi stebėjimo kameros įrašus, kurie galėtų juos sudominti.

Pora išsiskyrė ir mergina nė nesiruošė atnaujinti santykių

2014 lapkričio 22 diena,  16 valanda. Praėjus 34 val. po nužudymo, įvyko Emmos Walker atsisveikinimo ceremonija.

„Kai mes atvykome į ceremoniją atsisveikinti su dukra, mokyklos stadionas buvo pilnas, – dabar prisimena nužudytosios mama. – Tai buvo taip jausminga. Visi mus palaikė. Buvo matyti, kad moksleiviai liūdi. Ten buvo jūra gėlių. Žvakės, nuotraukos ir atminimui skirti piešiniai. Į orą buvo paleisti balti, įvairiaspalviai balionai.

Tą pačią dieną į apklausą buvo pakviestas Emmos vaikinas Riley Gaulas. Tyrėjas jo paklausė, gal ką nors žinantis apie juodais drabužiais apsirengusį žmogų. Vaikinas atsakė:

• Taip, ji man sakė.
• Kas ji?
• Ta, kuri mirė
• Kuo ji vardu?
• Emma.
• Ji man paskambino ir pasakė, kad nori kažkas įsibrauti į jos namus. Kažkas juodai apsirengęs ir su kauke. Sakė, kad matė jį. Iš pradžių ji pagalvojo, kad tai tik praeivis. O kai išlipo iš mašinos, užsidėjo akinius ir pasileido jos link. Ji įbėgo į garažą ir užsirakino. Sakė, kad jis beldė į duris iš visų jėgų ir liepė įleisti. Tuo metu aš jau važiavau pas ją. Ji buvo nežmoniškai išsigandusi.
• Jūs ką tiktai pasakėte, kad pradžioje ji paskambino?
• Taip, ji paklausė, ar tai ne aš, pasakiau kad ne ir kad jau važiuoju pas ją. Ji raudojo iš baimės, todėl pasakiau, kad būsiu pas ją po minutės, kitos ir viską išsiaiškinsime.
• Kodėl ji nusprendė, kad tai jūs?
• Mes neseniai išsiskyrėme. Norėjau, kad persigalvotų ir grįžtų pas mane. Todėl ir pagalvojo, kad aš taip nusprendžiau pagąsdinti.

Bet netrukus paaiškėjo, kad pora išsiskyrė ir Emma nė nesiruošė atnaujinti santykių.

• Ji nenorėjo grįžti. Pasakė, kad tokie santykiai jai daugiau nereikalingi. Sakė, kad jai manęs reikia tik kaip draugo, – teigė vaikinas per apklausą.

Tyrėjams tai buvo gera užuomina. Jie žino, kad neretai nusikaltimus įvykdo buvę mylimieji, skausmingai išsiskyrus ir kai palieka mylimoji.

• Juk jūs neįtariate manęs. Tikiuosi taip negalvojate, – netikėtai pasakė Raley. – Aš gyvenime nebūčiau palietęs tos merginos. Geriau jau pats būčiau miręs.

Tyrėjams patikrinus duomenų bazę, paaiškėjo, kad Riley Gaulas nebuvo patekęs teisėsaugos akiratin. Jokių pažeidimų neįvykdė, negavo ir baudos už greičio viršijimą. Užtat jo artimieji turėjo problemų su teisėsauga. Nors jie ir nebuvo kriminaliniai nusikaltėliai, bet įstatymus pažeidė.

Riley mama atėjo kartu  su juo į apklausą. Vaikiną apklausus, tyrėjas paklausė jos,  gal norinti ką nors papildyti ar pridurti. Bet moteris kategoriškai atsisakė.

Tyrėjai sužinojo, kad likus dienai iki žmogžudystės, Riley motina parašė socialiniuose tinkluose: „Neerzink mano sūnaus, nes aš tave pamokysiu“.

Draugai nusprendė suvaidinti spektaklį  – išvilioti pistoletą ir perduoti policijai

Tyrėjų manymu, gali būti, kad žmogžudystę įvykdė vaikino motina. Greičiausiai ji kaltino merginą  dėl to, kad sudaužė jos sūnaus širdį. Pareigūnai pradėjo rinkti informaciją apie Riley Gaulo motiną. Ir netrukus jiems paskambino vienas policininkų, pasakęs turintis naudingos informacijos dėl tiriamo nusikaltimo – kad vienas žmogus jam atnešė  9 mm kalibro pistoletą. Mat šis ginklas visiškai atitiko įvykdyto nusikaltimo įrankį.

Vaikino motina gyveno su savo tėvais. Buvo išduotas orderis atlikti kratą. Namuose buvo tik Riley senelis. Pareigūnai apieškojo namus, bet ginklo taip ir nerado. Užtat jie aptiko ginklo dėklą, o jame trys gilzes po  gamintojų atliktos bandomųjų pistoleto šūvių. Tyrėjai patikrino gilzes, rastas Walkerių namo kieme, su tomis. Jos visiškai sutapo. Išeina, kad nusikaltimo įrankis – vaikino senelio pistoletas. Liko neaišku, kas iš jo šovė.

Lapkričio 22 diena. Praėjo 33 valandos nuo nusikaltimo tyrimo pradžios.

„Kai Emma mirė, aš labai išgyvenau dėl Riley, nes jis labai sielvartavo, – sakė vienas jo draugų.- Juk prarado mylimą žmogų. Buvo matyti, kad jis labai mylėjo Emmą, nes nuolat apie ją kalbėjo. Todėl gyvenime nebūčiau pagalvojęs, kad jis galėtų nužudyti savo merginą. Bet vieną kartą jis man paskambino ir prisipažino, kad pavogė senelio pistoletą. Paskui po kiek laiko paprašė, kad padėčiau atsikratyti pistoleto. Nors visa širdimi tikėjau, kad Riley  nėra kaltas dėl šio nusikaltimo, bet supratau, kad pistoletą reikia nunešti į policiją“.

Riley draugai nusprendė suvaidinti spektaklį  – išvilioti pistoletą iš jo ir perduoti policijai. Bet ir draugams vaikinas dievagojosi nelietęs Emmos ir prisiekęs savo gyvenimu. Draugai „patikėjo“ ir pažadėjo padėti atsikratyti pistoleto.

Tuo tarpu tyrėjai buvo įsitikinę, kad Emmą nušovė jos vaikinas ir netrukus tai įrodė.

Vienerius metus išbuvęs namų arešto sąlygomis 17 metų Riley Gaulas stojo prieš teismą dėl Emmos Walker nužudymo. Teisiamasis neneigė, kad šovė, bet jis nenorėjęs jos nušauti, tik pagąsdinti. Ir jis galvojęs, kad tai tiesiog neįmanoma padaryti per namo sieną. Juo labiau, pataikyti tiesiai į merginos galvą.

Bet bylos kaltintojai tvirtino priešingai – kad buvo iš anksto labai gerai apgalvota, nes tiksliai apskaičiuota šūvių trajektorija.

Emma išsiskyrė su Riley likus savaitei iki mirties. Draugai galvoja, kad jis taip pasielgė iš pavydo: „Jei nebūsi mano, tai neatiteksi niekam“.

Dėl tyčinės žmogžudystės 17 metų Raley Gaulas buvo nuteistas 51 metų laisvės atėmimo bausme.

Vytautė Jogailaitė

parengta pagal dok. filmą, stop kadrai

„Facebook, „Twitter“ nuotraukos