23 metų Lita su Jamesu Sullivanu susipažino 1975 metais. Jamesas turėjo, galima sakyti, pilną bagažą: jam buvo 34 metai, jis buvo išsiskyręs ir turėjo keturis vaikus. Tačiau Litą sužavėjo charizmatiškas ir žavus vyras. "YouTube" stopkadras

1987 metų sausio 15-osios vakarą 35 metų Lita McClinton ir jos geriausia draugė Poppy Marable aptarė rytdienos planus. Litai tai turėjo būti lemtinga diena. Mat teisėjas turėjo priimti nutarimą dėl jos skyrybų. Po vienuolikos santuokos metų moteris buvo pasirengusi pradėti naują savo gyvenimo etapą, rašo crimestories.com.

 

Girdėjo šaudymo garsus ir net matė užpuoliką

Ankstų kitos dienos rytą suskambo durų skambutis ir, Litos džiaugsmui, tai buvo kurjeris su jos mėgstamiausių gėlių – rožių dėžute. Užsimetusi chalatą ant pečių ji nusileido į apačią priimti gėlių.

Tačiau rožėse buvo paslėptas ginklas. Kurjeris kelis kartus paleido į Litą šūvius ir pabėgo.

Išgirdusi šūvius Poppy Marable sugriebė savo trejų metų dukrą ir pasislėpė spintoje. Ji neišėjo, kol atvyko policija. Priešais gyvenęs kaimynas taip pat girdėjo šaudymo garsus ir net matė užpuoliką. Budrus vyras iš karto iškvietė policiją ir greitąją pagalbą, tačiau, deja, medikams moters išgelbėti nepavyko. Ji nuo patirtų žaizdų mirė.

Kai tapo žinoma apie jos mirtį, draugai ir artimieji buvo įsitikinę, kad prie šios žmogžudystės  prikišo nagus jos buvęs vyras Jamesas Sullivanas, nors jis gyveno kitoje valstijoje – Palm Byče (Florida).

23 metų Lita su Jamesu Sullivanu susipažino 1975 metais. Jamesas turėjo, galima sakyti, pilną bagažą: jam buvo 34 metai, jis buvo išsiskyręs ir turėjo keturis vaikus. Tačiau Litą sužavėjo  charizmatiškas ir žavus vyras.  Nepaisant to, kad merginos tėvai laikė jį arogantišku, galbūt net patologiniu melagiu ir nerimavo, „kaip tokia tarp rasių pora elgsis visuomenėje“.

Tačiau Lita buvo įsimylėjusi, o tėvai galiausiai nusileido. 1976-ųjų gruodį Lita ir Jamesas susituokė.

Pora apsigyveno Makone, kur Jamesas vadovavo „Crown Beverage“ kompanijai, kurią 1975 metais paveldėjo iš dėdės, o Lita dirbo universalinėje parduotuvėje.

1983 metais vyras pardavė verslą, o pora persikėlė į prestižinį Palm Byčo rajoną ir apsigyveno prašmatniame name.  Sullivanai tikėjosi, kad pasaulietinė Palm Byčo visuomenė bus tolerantiškesnė ir labiau priimtina jų santykiams, tačiau jie nusivylė.

Jamesas desperatiškai bandė kopti socialinėmis kopėčiomis ir tapti nuolatiniu miesto socialinių renginių dalyviu, tačiau jo tiesiog nepriėmė. Nors iš pirmo žvilgsnio atrodė, kad pora gyvena gražiai ir darniai, vėliau Litos draugai prasitarė, kad ji nelaiminga. Jamesas kaltino ją ir jos rasę dėl socialinio statuso stokos.

Netrukus Lita sužinojo, kad Jamesas turi „merginą“. Savo lovoje ji rado šviesius plaukus ir apatinį trikotažą. Širdyje ji buvo konservatyvi moteris, ir ši neištikimybė ją labai įskaudino.

Negana to, Jamesas buvo  ir šykštus. Nepaisant didelių turtų, jis buvo baisus šykštuolis ir dažnai palikdavo Litą be pinigų.

Lita nuėjo į psichologo konsultaciją. Ji buvo pasirengusi padaryti bet ką, kad išsaugotų santuoką. Tačiau sužinojusi, kad Jamesas moka merginoms už malonumą, nusprendė pagaliau su juo išsiskirti.

Po aštuonerių santuokos metų ji susikrovė daiktus ir grįžo į Atlantą. Lita padavė skyrybų prašymą ir pareikalavo pusės jo 5 milijonų dolerių turto. Ji ėmėsi labdaros darbo ir net vėl pradėjo susitikinėti.

Jamesas Sullivanas tapo įtariamuoju numeriu vienas, kai policija pradėjo tyrimą. Kas kitas galėtų palinkėti moters mirties, jei ne Jamesas Sullivanas, su kuriuo ji nuožmiai kovėsi dėl finansinių reikalų?

Policija nustatė, kad Litos nužudymo rytą vyras sulaukė telefono skambučio iš autobusų stotelės už Atlantos, kuris, jų nuomone, buvo signalas, kad jo žmona jau  nužudyta.

Jamesas viską neigė ir policijai sakė manantis, kad Litos mirtis buvo narkotikų perdozavimo pasekmė.

Tačiau po kiek laiko policijos pasiklausymu buvo užfiksuotas Jameso ir draugo pokalbis telefonu.

Apie Litos nužudymą ir vykdomą tyrimą vyras kalbėjo, kad ji buvo nužudyta 9 mm pistoletu (tyrimo interesais ši informacija nebuvo atskleista).

Tačiau nenustačius nei šaulio, nei ginklo, iš kurio buvo šauta, apygardos prokuroras manė, kad to nepakanka kaltinimams pareikšti.

 

Neturėjo pakankamai pagrindo kaltinimui pateikti

Praėjus aštuoniems mėnesiams po Litos mirties, Jamesas vedė Hyo-Sook Choi Rogers, 13 metų už jį jaunesnę visuomenininkę. Jis ir toliau gyveno pasiturintį gyvenimą, tačiau 1990 metais įvyko lūžis. Viskas prasidėjo nuo to, kad vyras buvo sustabdytas už Kelių eismo taisyklių pažeidimą. Norėdamas išvengti patikrinimo, jis teisme nepasirodė.

Vietoj to pasirodė Hyo-Sook ir pareiškė, kad ji vairavo, o baudos taloną  išdavęs pareigūnas suklydo (na taip, juk policijos pareigūnas tikrai gali suklysti, supainiojęs jauną 36 metų moterį su 50 metų vyru).

Teisėjas akivaizdžiai nebuvo naivus  ir patiklus žmogus, todėl Jamesui Sullivanui buvo skirtas namų areštas už melagingus parodymus ir ginklo laikymą, nes jo namuose buvo rasti keturi pistoletai.

Netrukus reikalai dar labiau pablogėjo. Hyo-Sook nusprendė, kad nenori susieti savo likimo su tokiu apgaulingu žmogumi ir pateikė skyrybų prašymą.

Suprantama, Jamesas nebuvo labai patenkintas tuo, kad jo moteris kraunasi lagaminus. Tačiau paskutinį žodį tarė Hyo-Sook. Ji policijai pasakė, kad jis jai prisipažino dėl Litos nužudymo.

Paklausta, kodėl ji apie tai nepranešė anksčiau, moteris atsakė bijojusi dėl savo gyvybės.

Jamesas Sullivanas natūraliai paneigė šį teiginį. Tyrėjai manė, kad kadangi įtarimas buvo pareikštas per bjaurią skyrybų procedūrą, jie neturėjo pakankamai pagrindo kaltinimui pateikti.

Jameso niekada nemėgę Litos tėvai kantriai laukė, kol bus įvykdytas teisingumas dėl jų dukros nužudymo. Jų atkaklumas pasiteisino.

1998 metais, remiantis Atlantos policijos duomenimis, buvo rastas vyras iš Šiaurės Karolinos, kuris prisipažino, kad Jamesas jam sumokėjo 25 tūkst. JAV dolerius už tai, kad jis nužudytų jo žmoną. Šis vyras – tai Anthony‘is Harwoodas sutiko duoti parodymus prieš Jamesą mainais į 20 metų kalėjimo bausmę.

Atrodė, kad pagaliau surinkta pakankamai įrodymų, jog Jamesas Sullivanas būtų apkaltintas Litos McClinton nužudymu.

Tačiau Jamesas Sullivanas netikėtai dingo.

Jis gyveno Kosta Rikoje, bet pabėgo, kai tik sužinojo, kad Tony‘is Harwoodas liudija prieš jį. FTB įtraukė jį į ieškomiausių asmenų sąrašą.

Prireikė ketverių metų ir televizijos šou „America’s Most Wanted“, kol buvo surastas Jamesas Sullivanas. Keliai  nuvedė į Tailandą, kur vyras gyveno bute prie jūros su nauja mergina. 2004 metais jis buvo išduotas JAV.

2006 metais vasario 27 d., praėjus beveik dvidešimčiai metų po žiauraus Litos nužudymo, Jamesui Sullivanui pradėta nagrinėti byla.

Litos kaimynas Bobas Christiansenas tikino matęs, kaip vyras priėjo prie Litos lauko durų. Jis gerai apžiūrėjo ir iš nuotraukos atpažino Tony‘į Harwoodą.

 

Žmogžudystės planą teko atidėti

Tony‘is Harwoodas su Jamesu Sallivanu susipažino 1986 metų lapkritį, likus dviem mėnesiams iki Litos nužudymo. Vyriškis dirbo sunkvežimio vairuotoju ir pristatė pianiną į Sullivanų namą Palm Byče. Nors Jamesas ten išbuvo tik dvi valandas, per tokį trumpą laiką jie sugalvojo planą nužudyti Litą.

Tony‘is atskleidė, kad Jamesas norėjo atsikratyti Litos iki Kalėdų, tačiau žmogžudystės planą teko atidėti, kol Tony‘is ir du jo draugai galės atvykti į Atlantą.

Pirmasis trijulės bandymas nužudyti Letą McClinton žlugo, kai jie suprato, kad moteris greičiausiai neatidarytų durų trims nepažįstamiems žmonėms, ypač 5 valandą 30 minučių ryto. Tada jie sugalvojo, kad ji duris  atvers kurjeriui, kuris norės perduoti jai gėles.

Šį planą, deja, pavyko įgyvendinti. Tony‘is Harwoodas sustojo grįždamas į Floridą, paskambino Jamesui ir perdavė šlykščiai paprastą ir šiurpinančią žinutę: „Linksmų Kalėdų“.

2006 metais kovo 13 d. Jamesas Sullivanas buvo pripažintas kaltu dėl žmogžudystės.

Prokuratūra tvirtino, kad vyras už savo nusikaltimą turėtų sumokėti didžiausia bausme – mirtimi. Galiausiai prisiekusieji parodė daug daugiau užuojautos ir dėmesio Jamesui Sullivanui nei Litai.

Jie pasigailėjo jo gyvybės ir jis buvo nuteistas kalėti iki gyvos galvos be lygtinio paleidimo.

Įdomus sutapimas: kol Jamesas Sullivanas 2005 metų pradžioje laukė teismo, apygardos prokuroras įsakė ekshumuoti Franko Bienerto kūną, kuris buvo Sullivano dėdė ir kurio verslą Jamesas paveldėjo ir pardavė už didelius pinigus.

Prokuroras, be kitų, manė, kad Jamesas galėjo prisidėti prie savo dėdės mirties. Tačiau audinių mėginių tyrimai neparodė jokių nuodų.

2015 metais Litos tėvai vis dar bandė surasti Sullivano turtus – pinigus, kurie, jų manymu, buvo laikomi Šveicarijos ir Lichtenšteino bankuose ​​(advokatui buvo sumokėta iš Šveicarijos banko sąskaitos). Palm Byčo apygardos teisėjas panaikino dvidešimties metų senaties terminą ir leido jiems toliau vykdyti teismo sprendimą, kuris padidėjo nuo 5 mln. JAV dol. iki daugiau nei 13,5 mln. JAV dol. su palūkanomis.

2018 metais gegužės 25 d., penktadienį, Tony‘is Harwoodas buvo paleistas iš kalėjimo, iškalėjęs 20 metų dėl Litos nužudymo.

PARAŠYKITE SAVO NUOMONĘ

Prašome įvesti savo komentarą!
Įveskite čia savo vardą