Naujojo Urengojaus gyventoja Jekaterina Neženceva gimė su labai reta genetine liga – progerija. Liga pasireiškia kaip priešlaikinio senėjimo sindromas ir ja serga tik apie šimtas žmonių planetoje. Socialinių tinklų nuotrauka

Naujojo Urengojaus gyventoja Jekaterina Neženceva gimė su labai reta genetine liga – progerija. Liga pasireiškia kaip priešlaikinio senėjimo sindromas ir ja serga tik apie šimtas žmonių planetoje. Sergančiųjų šia liga senėjimo procesas prasideda jau nuo kūdikystės. Kaip pasakojo Katios mama, gimdymo namuose, pirmą kartą pažvelgusi į dukrą, moteris supratusi, kad su kūdikiu ne viskas gerai. Praėjo vos keli mėnesiai – mergytės veidas jau atrodė kaip senos moters. Ligos ypatumas tas, kad, deja, žmonija dar nesugalvojo vaistų nuo jos ir nežinoma, kaip atsukti laiką atgal, sugrąžinti jaunystę.

 

Mergina tapo pastebimai gražesnė ir išoriškai atjaunėjusi

Tėvas neatlaikė Katios ligos išbandymo ir iškart paliko žmoną ir dukrą. Draugai ir artimieji įkalbinėjo atiduoti kūdikį į vaikų namus. Tačiau su šiuo gyvenimo iššūkiu ir mergaitės auklėjimu moteris drąsiai susitvarkė viena. Ji net negalėjo įsivaizduoti, kad gali išduoti dukrą ir ją palikti.

Grįžtant prie šio sindromo temos, reikia pastebėti, kad iš pradžių sensta tik veidas. Ir kaip matote iš dabartinės herojės nuotraukos, taip pat ir kaklas. O likusi kūno dalis vystosi pagal normalų biologinį amžių. Savaime suprantama, Katios vaikystė nebuvo lengva: keista mergaitė buvo visaip erzinama ir žeminama, pradedant nuo darželio. Būdama moksleivė Katia kažkaip susitaikė su savo išvaizda, tačiau neprarado vilties, kaip ir bet kuri mergina, sutikti meilę ir rasti tikrą šeimyninę laimę.

Pirmojo televizijos kanalo projekto komanda, kurią vedė Andrejus Malachovas, sužinojo apie neįprastą Katios istoriją ir pakvietė merginą dalyvauti viename iš programos epizodų. Kviestiniai ekspertai, žinomi kosmetologai ir plastikos chirurgai pažadėjo senstančiai 23 metų merginai suteikti reikiamą pagalbą. Gydytojai padarė viską, kas įmanoma, kad veido oda būtų stangresnė ir atjaunėtų. Katia tapo pastebimai gražesnė ir išoriškai atjaunėjusi.

Žinoma, dalyvavimas programoje Nežencevą išgarsino visoje šalyje. Ji užmezgė daug naujų pažinčių, o netrukus likimas atnešė malonią staigmeną – pažintį su jaunuoliu Denisu Paršikovu, kuris tapo jos vyru. Jiedu susipažino atsitiktinai. Jis per klaidą paskambino Jekaterinai į mobilųjį telefoną, supainiojęs vieną numerio skaitmenį. Tada Denisas sakė, kad jam  ne gėda,  jog kad Katia atrodė vyresnė pagal savo metus. Laiminga pora susilaukė dviejų sūnų Glebo ir Michailo. Bėda ta, kad šią genetinę ligą paveldėjo  jos jaunėlis sūnus.

Be to, sutuoktinių santykiai buvo įtempti. Pora pradėjo kaltinti vienas kitą išdavyste. Šeima iširo. Bet buvę sutuoktiniai vėl išėjo į televiziją, šį kartą jie tapo kitos laidos svečiais, kur viešai aiškinosi santykius. Katia apkaltino Denisą smurtavimu ir neištikimybe. O buvęs mylimasis tvirtino, kad  tai ne jo vaikas, kuris paveldėjo motinos ligą.

– Kodėl nusprendėte skirtis?

– Vyras gėrė. Ir girtas smurtaudavo. Jam reikėjo žmogaus, kuris galėtų numalšinti jo pyktį. Kartą jis mane trenkė, aš tylėjau. Jis suprato, kad niekam nesakysiu. Po to smūgis į veidą. Man po veido oda buvo įkišti specialūs siūlai (korekciniai, jie buvo implantuoti plastinės operacijos metu. – Red.). Dėl to iš jų nieko neliko – jie suplyšo nuo smūgių…

– Kodėl Denisas pradėjo piktnaudžiauti alkoholiu?

-Jis pradėjo gerti iškart po vestuvių. Iš pradžių nekreipiau į tai daug dėmesio. Tada tikėjausi, kad bus geriau. Jis daug kartų sakė, kad užsikoduos, aš tikėjau ir atleidau… Bet galiausiai nusprendžiau išeiti.

– Jūsų vyriausias sūnus gimė sveikas. Bet jaunesnis paveldėjo jūsų ligą?

– Taip. Bet aš jo netempiau pas gydytojus, nes žinau: jis turi tą patį kaip aš (priešlaikinio senėjimo sindromas. – Red.). Nematau prasmės.

– Ar jūsų vyras norėjo antro vaiko?

– Visų pirma aš norėjau antro vaiko.  Įtikinau Denisą: sakau, vyriausiajam sūnui reikia brolio, jam bus smagiau. Jis sutiko.

– Kaip reagavo vyras, kai suprato, kad jaunėlis paveldėjo genetinę ligą?

–  Vyras ir jo artimieji mylėjo vyriausiąjį sūnų. Jie sakė, kad jis panašus į juos. O jaunesnysis atrodo kaip aš. Jie labai  gėdijosi vaiko. Praėjusią vasarą lankėmės pas vyro gimines Omske. Vyriausiąjį uošvė išsivedė su savimi pasivaikščioti, bet jaunėlį paliko namie: sakė, kad šalta, susirgs. Bet iš tikrųjų ji bijojo, kad kieme jie šnabždėsis jai už nugaros.

– Tai jūsų vyras inicijavo  atlikti DNR tyrimą?

– Paršikovas tvirtina, kad tai buvo televizijos žmonių idėja. O jie sako – jis. Su juo išsiskyrėme ramiai, jis kalbėjosi su sūnumis, dažniausiai per „Skype“. Dabar mes visai nebendraujame. Manau, kad DNR tyrimo rezultatai  viską sustatė į savo vietas.

– Ar esate tikra, kad abu yra jo sūnūs?

– Žinoma! Iki vyro aš nebuvau nėščia ir negalėjau būti. Ir jis tai puikiai žino. Ir po to jis nuolat buvo šalia manęs, ir aš net neturėjau progos jo apgauti, net norėdama. Tikrai neapgavau… Tyrimo kopijoje buvo nurodytas laboratorijos numeris. Paskambinau ten. Jie sakė, kad  kopijoje – visai kita pavardė. Daug kitų neatitikimų. Manau, kad genetinis tyrimas yra klaidingas arba iš viso nebuvo atliktas. Tiesiog  tai padėjo greičiau nutraukti mūsų santykius su  vyru…

– Po televizijos laidos Denisas vaikų nebematė?

– Ne. Sakė, kad vaikų neatsisakys. Bendraus, jiems padės. Tačiau dabar jis nerodo jais jokio susidomėjimo. Beje, įdomi situacija susiklostė sumokėjus honorarą už televizijos laidą. Iš pradžių jie tarėsi, kad man sumokės 200 tūkstančių rublių. O jam – nuo ​​50 iki 80 tūkst. Dėl to jo honoraras buvo padidintas iki 100 tūkstančių rublių. Žadėjo pusę atiduoti už vaikus, bet taip ir nepadarė.

– Ar dabar jūsų gyvenime yra vyras?

– Taip, aš palaikau naujus santykius. Bet aš jų neviešinu. Dabar turiu būtent tokią šeimą, kokios norėjau. Jie mane myli,  o aš myliu jį. Jaučiuosi tikra moterimi, nes vyras prisiima atsakomybę.

– Gal ištekėsite antrą kartą?

– Visai įmanoma.

Sužinojome, kaip ji gyvena dabar: nepaisant nuviliančių ekspertų prognozių, moteriai pavyko sutikti mylimą žmogų, sukurti šeimą ir susirasti darbą.

Neženceva yra dviejų sūnų mama, laiminga antroje santuokoje ir svajoja persikelti į didesnį butą. Jekaterina prisipažįsta: vis dažniau ji patarimais ir palaikymu padeda į keblią situaciją atsidūrusioms moterims. O gruodžio 4-ąją neįprasta rusė atšventė 25 metų jubiliejų.

– Jekaterina, kaip laikosi jūsų sūnūs Glebas ir Miša?

– Vaikai puikūs! Jie eina į darželį, lanko skirtingas grupes.  Vyriausiajam Glebui  penkeri, o jaunėliui Mišai  ketveri. Jie jau galvoja apie mokyklą. Futbolas yra jų bendras pomėgis.

– Ar darysite kokių kitų operacijų?

– Nebent plastines operacijas, bet kol kas tokio noro neturiu. Man pačiai viskas tinka, dabartiniam vyrui taip pat. Mums to nereikia ir nematome jokio reikalo.

– Kaip pasikeitė jūsų gyvenimas po plataus atgarsio žiniasklaidoje?

– Šiandien daug žmonių kreipiasi į mane pagalbos, klausia patarimo. Visada stengiuosi padėti, ką nors pasiūlyti, jei tik galiu. Istorijos skirtingos,  bet kiekvieną  sykį pagalvoju, kaip padėti žmogui, kokius žodžius pasakyti.

– Asmeniniame fronte viskas gerai?

– Šiandien esu be galo laiminga! Išsiskyriau su savo pirmuoju vyru, dabar gyvenu civilinėje santuokoje su mylimuoju. Dėl ypatingų priežasčių dar negalime susituokti, nors esame tam pasiruošę. Bet aplinkybės… Neleidžia. Turime vieną nedidelę problemą.

Kokią?

– Kol buto klausimas neišspręstas, negalime susituokti.

– Ar jums padeda valdžia?

„Deja, valdžia niekuo negali padėti. Jie remiasi įstatymais, pagal įstatymą stoviu eilėje ir turiu laukti savo būsto.

– Ar jūs turite negalią?

– Taip, turiu. Nenoriu skųstis, turiu gražų dviejų kambarių butą. Bet du berniukai auga, vyras – reikia kažkaip plėstis.

– Ar jus kviečia į televiziją?

– Dabar dirbu su užsienio žurnalistais, pavyzdžiui, su Vokietija. Bet vėlgi, tai tik dėl mano ligos, aš vis tiek stengiuosi nekalbėti apie savo asmeninį gyvenimą.

– Ar  jūsų ligą stebi Rusijos specialistai?

– Atvirai pasakysiu, pas gydytojus tikrai nesilankau. Kaip jie gali padėti? Ar jie pasiūlys neaiškių serumų ar kamieninių ląstelių, kurios yra visiškai nežinomos? Nenoriu būti bandomasis triušis. Esu patenkinta tuo ką turiu, man tai niekaip netrukdo.

  • Kaip mėgstate leisti laisvalaikį?

– Einu į baseiną, mėgstu rankdarbius. Planuoju gauti vairuotojo pažymėjimą, kad galėčiau vairuoti savo automobilį.

– Apie ką  dar svajojate?

– Svajoju pasistatyti namą ir pagimdyti dukrytę!

 

parengta pagal kp.ru, socialinių tinklų nuotraukos

 

PARAŠYKITE SAVO NUOMONĘ

Prašome įvesti savo komentarą!
Įveskite čia savo vardą