sniegopilys.lt
Kodėl kai kurios moterys gyvena be partnerio? Psichoanalitikas, dr. Patrickas Lemoine analizuoja priežastis, kurios veikia skirtingo amžiaus moterims ir lygina vyrų ir moterų požiūrį į vienišio statusą.
- Nuo 20 iki 30 metų
Šiame amžiuje merginos ir vaikinai vienatvę išgyvena vienodai. Savarankiškas gyvenimas jiems asocijuojasi su nuotykiais ir linksmybėmis, apsuptas „spindinčios aureolės“. Tai meilės nuotykių, turtingo seksualinio gyvenimo, gundymo ir įvairių patirčių metas. Jaunystė ilgėja, atsakomybė atidedama neribotam laikui.
Psichoanalitikas, dr. Patrickas Lemoine:
„Paauglystė visada buvo jaunų vyrų seksualinio švietimo laikotarpis. Tačiau per pastaruosius 20–25 metus seksą patyrė ir mokyklą baigusios, bet dar neįžengusios į profesinį gyvenimą merginos. Jaunimas vis dar „mėgaujasi laisve“, tačiau ši anksčiau išskirtinai vyriška privilegija dabar prieinama abiem lytims. Tai džiaugsmingas „pirminės vienatvės“ metas, kai gyvenimas kartu su partneriu dar neprasidėjo, nors visi jau turi planų kurti šeimą ir susilaukti vaikų. Ypač tarp moterų, kurioms vis dar reikia gražaus princo kaip idealo, nepaisant vis laisvesnių santykių su jaunais vyrais.
- Daugiau kaip 30 metų
Sulaukus 30 metų viskas pasikeičia. Vyrai ir moterys vienatvę išgyvena skirtingai. Moterims vis aktualesnis tampa poreikis sukurti šeimą ir turėti vaikų.
Tokį pat poreikį turi ir jauni vyrai, tačiau jie yra pasirengę atidėti jo įgyvendinimą ateičiai ir vis tiek su džiaugsmu suvokia savo vienatvę. „Nesu prieš vaikus, bet dar per anksti apie tai galvoti“, – sako vienas jų.
Psichoanalitikas, dr. Patrickas Lemoine:
„Dabar tėvų, susilaukusių pirmagimio, amžius didėja. Kalbama apie ilgesnes studijas, geresnę savijautą ir vidutinės gyvenimo trukmės ilgėjimą. Tačiau biologinių pokyčių neįvyko, o viršutinė moterų vaisingo amžiaus riba išliko ta pati. Taigi 35 metų moterims prasideda tikras skubėjimas. Pas mane ateinantys pacientai itin nerimauja, kad dar nėra „prisirišę“. Šiuo požiūriu vyrų ir moterų nelygybė išlieka.
- 35 – 45 metai
Šio amžiaus segmentui būdinga vadinamoji „antrinė“ vienatvė. Žmonės kartu su kažkuo gyveno, tuokėsi, išsiskyrė, išsikraustė… Skirtumas tarp lyčių vis dar pastebimas: moterų, kurios vienos augina vaiką, yra daugiau nei vienišų tėvų. „Niekada nenorėjau gyventi viena, o juo labiau viena auginti vaiką“, – sako išsiskyrusi 39 metų moteris, auginanti trejų metų dukrą. Santykių stoka dažniau yra moterų problema. „Parship“ tinklalapio apklausos duomenimis, po skyrybų vyrai partnerę susiranda vidutiniškai po metų, o moterys – po trejų metų.
Ir vis dėlto situacija keičiasi. Yra daug „neetatinių“ vienišių ir porų, kurios kartu negyvena, bet reguliariai susitinka. Sociologas Jeanas-Claude‘as Kaufmanas knygoje „Vieniša moteris ir žavingas princas“ tokius laiko svarbiu mūsų ateities požymiu: „Šie „ne vieniši“ yra pradininkai, kurie to nežino“.
Psichoanalitikas, dr. Patrickas Lemoine:
„Vienišiaus gyvenimo būdas dažnai sutinkamas tarp 40–50 metų amžiaus žmonių. Gyvenimas kartu nebesuvokiamas kaip socialinė norma, kaip reikalavimas iš išorės, su sąlyga, kad išspręstas klausimas su vaikais. Žinoma, tai dar galioja ne visiems, tačiau šis modelis plinta. Ramiai pripažįstame kelių meilės istorijų viena po kitos galimybę. Ar tai progresuojančio narcisizmo rezultatas? Tikriausiai. Tačiau visa mūsų visuomenė yra pastatyta aplink narcisizmą, apie supergalingo, nevaržomo „aš“ realizavimo idealą. Ir asmeninis gyvenimas nėra išimtis“.
- Daugiau nei 50 metų
Sulaukusiems šio amžiaus vienatvė – liūdna realybė, ypač moterims po penkiasdešimties. Vis daugiau jų lieka vienos, nes joms tampa sunku susirasti partnerį. Tuo pačiu metu to paties amžiaus vyrai dažniau pradeda naują gyvenimą su 10–15 metų už save jaunesne partnere. Pažinčių svetainėse tokio amžiaus vartotojai (tiek vyrai, tiek moterys) į pirmą vietą iškelia savirealizaciją!
Psichoanalitikas, dr. Patrickas Lemoine:
„Idealaus partnerio ieškojimas yra įprastas bet kuriame amžiuje, tačiau paskutiniame gyvenimo etape tai gali tapti dar intensyvesnė: su klaidų patirtimi ateina ir reiklumas. Taigi žmonės net rizikuoja pratęsti nepageidaujamą vienatvę, būdami pernelyg išrankūs… Mane stebina viso to modelis: dabar susiduriame su „nuoseklios poligamijos“ archetipu.
Keli gyvenimai, keli partneriai ir taip iki pat pabaigos. Nuolatinis buvimas meilės santykiuose yra laikomas nepakeičiama aukštos gyvenimo kokybės sąlyga.
