sniegopilys.lt
Kartais išoriškai viskas atrodo normalu – kartais net tobula. Jūsų mylimas žmogus yra šalia, santykiai stabilūs ir nėra rimtų konfliktų. Tačiau viduje tvyro keista įtampa. Psichologė Angelė Kazlauskienė paaiškino dažniausiai pasitaikančius nerimo signalus santykiuose, kodėl juos patiriame ir, svarbiausia, kaip su jais susidoroti.
Viskas prasideda vaikystėje
Anot psichologės, viena priežasčių: nerimastingas prisirišimas. Šis elgesio modelis kyla iš vaikystės. Jis dažniausiai atsiranda, kai tėvai elgiasi nenuosekliai: kartais jie apsupa jus rūpesčiu ir dėmesiu, kartais tampa šalti ir nepasiekiami. Tokiomis aplinkybėmis nesusiformuoja stabilus saugumo jausmas, o psichika pripranta nuolat „stebėti“ savo partnerio nuotaiką ir būseną, kad iš anksto numatytų akimirką, kai gresia būti atstumtam ir nesuprastam. Suaugus šis scenarijus kartojasi su partneriu.
Kaip tai gali pasireikšti?
Jūs nuolat ieškote meilės užtikrinimo. Bet kokios smulkmenos – neatsisveikinimas, išeinant iš namų, nepabučiavimas, linkint labos nakties, atsakymas vienskiemeniu žodžiu – visa tai ir kita sukelia vidinę įtampą ir net pavojų. Intensyvios emocijos gali sukelti panikos bangą. Galite suprasti, kad jūsų reakcija netinkama, bet negalite sustoti. Sudėtingesniu atveju nerimas kyla atvirkščiai, intymaus gyvenimo metu: jaučiatės tarsi prarastumėte save, ištirptumėte savo partneryje, ir tą akimirką norite pabėgti.
Kaip susidoroti?
„ Pirmas dalykas, kuris iš tikrųjų padeda, yra daugiau sužinoti apie situaciją, kurioje esate. Pradėkite pastebėti akimirką, kai suveikia reakcija. Pabandykite atskirti realybę nuo prasimanymų. Pavyzdžiui, ar mintis „Jis manęs nebemyli, nes dešimt minučių man nerašė žinučių“ tikrai pagrįsta faktais, ar tai tiesiog nerimas? Būkite pasiruošę tam, kad šis darbas užtrunka“, – sakė psichologė.
Jos vertinimais, kita ne mažiau svarbi priežastis: žema savivertė. Tai reiškia, kad ne tik „šiandien neatrodau gerai“. Tai giliai įsišaknijęs įsitikinimas, kad nesate verta meilės ir rūpesčio. Psichologijoje šis terminas dažnai siejamas su „demaskavimo nerimo“ sąvoka – baime, kad partneris pamatys jūsų „tikrąjį“, tariamai bevertį „aš“ ir atstums jus.
Kaip tai gali pasireikšti?
„Negalite priimti komplimentų ir rūpesčio. Pagyrimas nesukelia džiaugsmo, o veikiau gėdą ir mintį: „Jis tiesiog dar nepažįsta tikrojo manęs“. Geras požiūris atrodo kaip laikina anomalija. „Kai santykiai ramūs ir laimingi, jūs… jaučiate nerimą. Šioje būsenoje rūpestis ir meilė nesuteikia palaikymo: priešingai, jie didina įtampą. Tačiau kai santykiuose ištinka krizė, paradoksaliai pasijunti geriau: viskas pažįstama ir suprantama“, – sakė pašnekovė.
Kaip susidoroti?
Svarbu pamažu iš naujo įvertinti savo įvaizdį: pastebėti automatines neigiamas mintis, besibraunančias į galvą, dėl savo išvaizdos „nepakankamumo“ ir nepriimti to kaip fakto. „Pavyzdžiui, polinkis į pernelyg didelę savikritiką dažnai sustiprėja esant dideliam nuovargiui. Tokiais atvejais naudinga savęs paklausti: kodėl kilo ši mintis ir kodėl negalite to išmesti iš savo galvos? Jei neigiami įsitikinimai vis dar nuolat iškyla į paviršių, gali būti verta kreiptis pagalbos į psichoterapeutą“, – sakė psichologijos specialistė.
Anot jos, išmokite sąmoningai priimti gėrį, net jei jūsų vidinis balsas šaukia, kad to nenusipelnėte. Užuot nuvertinę komplimentą ar save, pabandykite padėkoti savo partneriui. Tai lėtas procesas, tačiau jis sumažina pagrindinį nerimo lygį.
Neigiama ankstesnių santykių patirtis taip pat yra blogai ir nepraeina be pėdsakų. Pavyzdžiui, išdavystė, neištikimybė, prievarta ar staigūs išsiskyrimai praeityje yra sunkus bagažas. Smegenys, išmokytos karčios patirties, sukuria ankstyvojo perspėjimo sistemą, kad apsaugotų jus nuo skausmo pasikartojimo. Net ir naujuose, sveikuose santykiuose ši sistema gali sugesti, neutralius įvykius palaikydama grėsmėmis.
Kaip tai gali pasireikšti?
„Jūsų nerimas turi konkrečią priežastį. Jei jūsų partneris praeityje išėjo tyliai susikrovęs lagaminus, bet koks dabartinio partnerio tylėjimo epizodas sukels būtent tokį pat scenarijų. Jei jūsų buvęs partneris jus apgaudinėjo grįždamas vėliau iš darbo, kiekvienas naujojo partnerio vėlavimas sukels ne tik pavydą, bet ir baimės bei nerimo jausmą. Svarbu suprasti, kad šios problemos neišgalvojate iš niekur. Jūsų psichika tiesiog suvokia signalą kaip pavojingą, nes jis anksčiau sukeldavo skausmą“, – patikino psichologė.
Kaip susidoroti?
Čia reikia išmokti atskirti praeitį nuo dabarties. Paklauskite savęs: „ar ši patirtis tikrai susijusi su dabartine situacija, ar su kažkuo, kas nutiko praeityje?“ Sąmoningumas ne iš karto pašalina reakciją, bet gali sumažinti jos intensyvumą. Jei nerimas yra didžiulis, galite švelniai pasikalbėti apie savo baimę su partneriu. Pavyzdžiui, „Kai ilgai užtrunki atsakyti, pradedu panikuoti dėl savo praeities patirties. Man svarbu žinoti, kad tarp mūsų viskas gerai.“ Sveikuose santykiuose jūsų partneris jus išgirs ir palaikys, nesumenkindamas jūsų jausmų.
Psichologės tvirtinimu, atviro bendravimo su partneriu stoka taip pat nepasitarnaus geriems santykiams. Daugelis painioja konflikto nebuvimą su harmonija. Tačiau konflikto nebuvimas dažnai yra vengimo pasekmė. Partneriai gali gyventi šalia metų metus, rūpindamiesi vienas kitu, bet niekada nuoširdžiai ir atvirai nepasikalba, bijodami sutrikdyti trapią pusiausvyrą. Neišsakytos ir tabu temos sukuria pagrindą nerimui.
Kaip tai gali pasireikšti?
Jaučiate įtampą būdami šalia partnerio, bet negalite paaiškinti, kodėl. Atrodo, viskas gerai, bet nesate atsipalaidavę. Vengiate sunkių pokalbių, nuryjate savo nuoskaudas ir nereiškiate nepasitenkinimo, kad neišprovokuotumėte kivirčo. Dėl to jumyse kaupiasi neišsakytų dalykų našta, kuri jus slegia. Tikras intymumas neįmanomas be pažeidžiamumo rizikos ir galimybės kalbėti apie jausmus, įskaitant ir neigiamus.
Kaip susidoroti?
Išmokite kalbėti apie tai, kas jus vargina. Pradėkite nuo mažų dalykų: užuot tylėję, kai kažkas jus liūdina, išreikškite tai naudodami „aš-žinutes“. Pavyzdžiui, „Aš susierzinu, kai…“ arba „Man svarbu, kad…“ Sukurkite erdvę sąžiningumui, kurioje galėtumėte pasidalinti abejonėmis ir baimėmis, nebijant sugadinti santykių. Pirmas žingsnis – tiesiog įvardyti tai, kas užsitęsė ir kelia nerimą.
Tačiau, jei problemas ignoruosite, nerimas gali būti realus santykių problemos ženklas. Gali kilti bendravimo sunkumų, kuriuos abu partneriai mieliau ignoruoja, slėpdamiesi už psichologinės gynybos. Pavyzdžiui, vienas gali tiesiog pasakyti „taip jau yra“, o kitas gali tai nuslopinti sakydamas „mums viskas gerai“. Ir nieko nedaryti, tačiau tokiais atvejais įtampa tik kaupiasi.
Kaip tai gali pasireikšti?
Štai svarbus ženklas: nerimas sustiprėja, kai esate vieni su partneriu arba galvojate apie santykius, ir atslūgsta, kai sutelkiate dėmesį į darbą, vaikus, pomėgius ar susitikimus su draugais. Tarsi jūsų kūnas sakytų: „Ši zona nesaugi, nedelsdami atitraukite dėmesį!“ Problema gali būti bet kas – nuo sistemingo savo poreikių ignoravimo iki atvėsusių santykių, kai tapote tik „kaimynais“.
Kaip susidoroti?
Sutelkite drąsos ir sąžiningai ištirkite savo nerimo priežastį. Pradėkite nuo vidinio dialogo: „Jei nebijočiau sugadinti mūsų santykių, kuo skųsčiausi savo partneriui? Ko man iš tikrųjų trūksta?“ Atsakymas į šį klausimą padės nustatyti pačią problemą, kurią taip stropiai ignoravote. Tada galėsite apie tai kalbėtis ir ieškoti sprendimų ne vieni, o santykiuose.
„Nerimas santykiuose yra sudėtingas signalas. Tai gali būti jūsų vaikystės aidas, žemos savivertės pasekmė arba praeities traumos rezultatas. Tačiau tai taip pat gali būti realių poros santykių problemų rodiklis: sąžiningumo stoka, nesuderinami lūkesčiai ar neišsakyti konfliktai“, – apibendrino psichologė.
Anot jos, svarbu ne slopinti šio jausmo, o į jį įsiklausyti ir nustatyti jo šaltinį. Jei jūsų nerimas kyla iš praeities, atsakymas slypi darbe su savimi. Jei tai signalizuoja apie dabarties problemas, jas spręsti turite abu – sąžiningai diskutuodami ir norėdami keistis dėl bendros ateities.
