Beprotiškai stengdamasis išlikti aukštame lygyje, nenusileisti iki „grindjuostės“ ir išlaikyti savo didingumą, narcizas galvoja, kad dabar jo padėtis yra labai nesaugi ir labai trapi nei bet kada. Archyvo nuotrauka

Atstūmimas nemalonus beveik visiems. Žmogus gali jaustis įskaudintas, jei jo partneris nenori susitikinėti, mylėtis, sutikti su jo nuomone ar vykdyti prašymo. Dažna reakcija taip pat gali būti emocinė: nusivylimas, susierzinimas, liūdesys ar noras pabūti vienam. Tačiau žmogui, turinčiam ryškių narcistinių bruožų, atstūmimas kartais gali būti patiriamas ne tik kaip nepatogumas, bet ir kaip smūgis savivertės jausmui.

 

Siekia greitai atgauti kontrolės jausmą

Štai kodėl paprastas „ne“ gali sukelti netikėtai stiprią reakciją. Užuot aptarus konkretų prašymą, iškyla pagarbos, dėkingumo, meilės ar paties žmogaus statuso tema. Jie gali suvokti partnerio ribą kaip asmeninį pažeminimą ir siekti greitai atgauti kontrolės jausmą. Tačiau vienas įnirtingas ginčas nenulemia narcisistinio asmenybės sutrikimo: svarbus yra stabilus, pasikartojantis elgesio modelis. Normalūs santykiai leidžia atskirti dvi mintis: „Buvo atmestas mano konkretus prašymas“ ir „Su manimi elgiamasi blogai“. Pavyzdžiui, partneris nenori eiti į vakarėlį, bet tai nereiškia, kad trūksta meilės. Esant ryškiems narcistiniams bruožams, toks elgesys gali būti daug sunkesnis. Atstūmimas tampa signalu: nesu pakankamai vertinamas, negaunu tokio elgesio, kokio nusipelniau. Ši reakcija gali būti ypač stipri, jei žmogus įpratęs jaustis išskirtinis. Kol kiti sutinka, žavisi ir prisitaiko, savivertė išlieka stabili. Tačiau vos tik kas nors pasako: „Aš noriu kitaip“, įprastas modelis sutrinka. Vietoj įprasto kompromiso gali prasidėti kova siekiant atkurti ankstesnį status quo. Narcizas tai suvokia ne kaip konfliktą, o kaip įrodymą, kad partnerė „visus kitus iškelia aukščiau už jį“. Vakaro eigoje paprastas klausimas apie tvarkaraštį virto ilgu pokalbiu apie jos tariamą meilės stoką. Atstūmimas gali būti ypač skausmingas sekso srityje. Jei vienas partnerių šiandien nenori intymumo, kitas gali ir supykti, būti nepatenkintas, bet negali to paversti spaudimu. Tokios frazės kaip „tai reiškia, kad aš tau nebepatinku“, demonstratyvus šaltumas ar bandymai sukelti kaltės jausmą vis labiau apsunkina laisvą atsisakymą. Sutikimas, gautas dėl baimės būti nubaustam ar įskaudintam, nustoja būti tikrai laisvu pasirinkimu.

Tačiau ne kiekviena stipri emocija yra narcisizmo požymis. Svarbu atkreipti dėmesį į tai, ką žmogus daro po pradinio impulso. Ar jis gali nusiraminti, pripažinti partnerio teisę priimti savo sprendimus ir tęsti santykius be atsakomųjų veiksmų? Gebėjimas toleruoti kito žmogaus „ne“ kalba daug daugiau nei įsižaidimas dėl nieko.

 

Šis pokytis padeda žmogui greitai atkurti savigarbą

Po atstūmimo gali santykiai ir kiek atšalti. Vienas iš būdų susidoroti su šiuo nemaloniu jausmu – sumenkinti jus atstūmusio žmogaus vertę. Dar vakar jūsų partneris buvo protingas, patrauklus ir ypatingas, tačiau po nesutarimo staiga tampa „nedėkingas“, „nesupratingas“ arba „per sudėtingas“. Šis pokytis padeda žmogui greitai atkurti savigarbą. Jei kitas žmogus tariamai blogas, jo atsisakymas nebeatrodo toks reikšmingas. Kartais vietoj tiesioginio konflikto įvyksta demonstratyvus atvėsimas. Žmogus nustoja rašyti žinutes, atsako vienbalsiai, atšaukia planus arba apsimeta, kad jam nieko daugiau nereikia. Noras pabūti vienam po ginčo yra normalus, jei tik jis išreiškiamas žodžiu. Problema kyla tada, kai šaltumas tampa būdu priversti partnerį gailėtis dėl atsisakymo. Gyvenimiškas pavyzdys. Vaikinas pastebėjo, kad po kiekvienų nesutarimų jo mergina kelias dienas tapdavo demonstratyviai abejinga. Ji nesakydavo, kad nori pertraukos, o tiesiog nustojo rodyti savo įprastą šilumą. Kai vaikinas pradėjo atsiprašinėti ir persigalvoti, intymumas greitai sugrįžo. Po kurio laiko jis suprato, kad jau bijo pasakyti „ne“, nes žinojo dar vieno tylos periodo kainą. Tai gali lemti labai aiškų nurodymą. Vaikinas pastebi, kad jei jis sutinka, santykiai būna šilti, o jei atsisako, jie atšąla.

Pamažu jis pradėjo nusileisti dar prieš kylant konfliktui. Išoriškai pora gali netgi ginčytis rečiau, tačiau taika pasiekiama vieno partnerio beveik nustojimo laisvai reikšti savo norus kaina. Štai kodėl svarbus klausimas yra ne tai, ar žmogus turi teisę įsižeisti? Žinoma, kad turi. Klausimas yra tas, ar kitas asmuo išlaiko teisę priimti savo sprendimus po šio įžeidimo. Jei atsisakymas visada veda prie bausmės, pažeminimo ar ilgalaikio emocinio atstumo, tai nebėra tik jautrumo klausimas.

Kita vertus, atstūmimas ar atsisakymas kartais sukelia bandymą įrodyti savo puikybę.

 

Stiprus poreikis nedelsiant įrodyti savo vertę

Žmogus, turintis ryškių narcistinių bruožų, gali būti ypač jautrus situacijoms, kai sprendimą priima kažkas kitas. Todėl po atstūmimo kyla noras atgauti stipriąją poziciją. Jis gali pradėti vardinti savo stipriąsias puses, lyginti partnerį su kitais arba demonstratyviai rodyti, kaip lengvai gali rasti alternatyvą. Tokių veiksmų tikslas dažnai yra ne išspręsti problemą, o atkurti pranašumo jausmą. Pavyzdžiui, atsisakęs pasimatymo, žmogus gali staiga atskleisti, kiek daug kitų žmonių nori jo dėmesio. Po kritikos jis gali priminti partnerei apie savo pasiekimus ir jos trūkumus.

Po išsiskyrimo jis gali aktyviai demonstruoti naują gyvenimą ar greitą naują pažintį. Kartais tai atrodo kaip bandymas įrodyti: „Ne tu mane atstūmei, o aš esu aukščiau šios situacijos.“ Tačiau išorinis pasitikėjimas ne visada reiškia tikrą ramybę. Stiprus poreikis nedelsiant įrodyti savo vertę iš tikrųjų gali atskleisti, koks skausmingas buvo atstūmimas. Tai nereiškia, kad kiekvienas, kuris po išsiskyrimo atgaivina savo gyvenimą, tai daro iš narcisizmo. Vėlgi, svarbus yra sąveikos pasikartojimas ir pobūdis. Ypač nerimą kelia, jei prie to prisideda bandymai nubausti partnerį. Žmogus gali skleisti žeminančių detalių, sąmoningai provokuoti pavydą, išnaudoti bendrus pažįstamus arba grįžti tik tam, kad gautų tolesnį savo svarbos patvirtinimą. Tai nebėra įprastas skausmas, patiriamas po atstūmimo. Tokie veiksmai pažeidžia kito žmogaus ribas, nepaisant jokių psichologinių paaiškinimų. Taip pat svarbu nebandyti „nugalėti narcizo“ pasitelkus kontrataką. Abipusis nuvertinimas ir konkurencija dėl to, kuris vis dar rūpestingesnis, paprastai tik pratęsia konfliktą. Daug naudingiau išlaikyti aiškias ribas ir nepaversti kito žmogaus reakcijos užduotimi, kurią privalote ištaisyti. Atstūmimas netampa neteisingu vien todėl, kad kažkam sunku jį priimti.

 

Suderinamumą lemia ne tokių skirtumų nebuvimas

Svarbiausias požymis yra tai, ar žmogus gerbia ribas be emocijų. Kadangi ilgalaikiuose santykiuose neįmanoma visiškai išvengti atstūmimo. Vienas nori sekso, kitas pavargęs, vienas siūlo bendrą kelionę, kitas negali,  vienas svajoja gyventi kartu, kitas dar nėra tam pasiruošęs. Suderinamumą lemia ne tokių skirtumų nebuvimas, o gebėjimas juos aptarti nenutraukiant ryšio. Todėl požiūris į žodį „ne“ išties daug pasako apie santykių kokybę. Brandi reakcija nebūtinai atrodo visiškai rami. Žmogus gali pasakyti, kad yra įsižeidęs, paprašyti laiko ar jaustis nusiminęs. Tačiau tada jis pripažįsta savo partnerio teisę priimti savo sprendimą. Jis nepaverčia atsisakymo meilės stokos įrodymu ir nereikalauja kompensacijos už nemalonų atsakymą. Tačiau jei po kiekvieno „ne“ seka kaltinimai, šaltumas, grasinimai išsiskirti ar pažeminimas, kitas asmuo palaipsniui praranda laisvės jausmą. Tai ypač rimta sekso, pinigų, bendravimo su artimaisiais ir asmeninės erdvės klausimais. Šių sričių kontrolės negalima pateisinti teiginiu, kad partneris yra „labai jautrus“ arba „bijo prarasti santykius“. Naudinga aptarti elgesį konkrečiai, nenustatant „diagnozės“. Pavyzdžiui: „Kai atsakiau tau „ne“ ir dabar  kelias dienas su manimi nekalbi, jaučiuosi spaudžiama ir nenoriu, kad tai pasikartotų.“ Po tokio teiginio svarbu stebėti reakciją. Gebėjimas išklausyti, pripažinti problemą ir keisti elgesį suteikia santykiams galimybę, o nuolatinis neigimas ir atsakomybės perkėlimas rodo priešingai. Jei atsisakymas sukelia grasinimus, stebėjimą, izoliaciją, seksualinį spaudimą ar fizinę agresiją, tai nebėra vien sudėtinga problema. Toks elgesys yra nepriimtinas, nepriklausomai nuo žmogaus charakterio. Šioje situacijoje pirmiausia turėtų būti saugumas ir gebėjimas išlaikyti savo ribas.

 

 Psichologė Angelė Kazlauskienė

________________

Jei norėtumėte užduoti klausimų apie draugystę, tarpusavio (intymius) santykius su vaikinu/mergina, seksualinės orientacijos ir kitais jus dominančiais klausimais, rašykite mums el. pašto adresu: redakcija@sniegopilys.lt

 

PARAŠYKITE SAVO NUOMONĘ

Prašome įvesti savo komentarą!
Įveskite čia savo vardą