
Kas yra vyrų ir moterų „seksualinis raštingumas“? Kas trukdo partneriams užmegzti harmoningus intymius santykius? Kokios vaikystės traumos atsiliepia suaugusiųjų lytiniame gyvenime? Į šiuos ir kitus redakcijos sniegopilys.lt klausimus atsakė seksologas Liudvikas Petravičius.
— Prašom pasakyti, kas yra patologinis seksas ir kaip jį galima apibrėžti? Pavyzdžiui, ar ilgesnį laiką trunkantis sekso trūkumas yra patologiškas, ar tiesiog noro mylėtis stoka?
— Iš esmės kiekvienas atvejis yra individualus: susiduriame su gyvais žmonėmis. Sekso trūkumas poroje, kuri susituokdama gyveno kartu kartą per savaitę, o po trejų santuokos metų – kartą per dvi savaites, nėra patologiškas.
Yra mokslas, vadinamas seksologija, kuris egzistuoja nuo Hipokrato laikų ir kuris yra suformavęs tam tikras vidutines normas. Kitas labai svarbus kriterijus yra pasitenkinimas intymiu gyvenimu. Jei vienas partnerių sako: „Man viskas gerai“, o ji atsako: „Brangusis, aš to iš tikrųjų nejaučiu“, tai akivaizdu, kad vienam iš jų, o gal abiem, reikia pagalbos.
— Kas, jūsų manymu, daro vyrą seksualiai kompetentingu?
— Jis pirmiausia turi suprasti moters seksualinius troškimus. Galbūt jai reikia intymumo du ar tris kartus per savaitę, o galbūt šeštadieniais vienuoliktą valandą ryto. Jis gali tiesiog paklausti apie tai arba tai nujausti. Tai sritis, kurioje tiesioginis klausimas ne visada veda prie norimo atsakymo, nes niekur žmonės nemeluoja labiau nei seksualinėje sferoje. Ji gali jam pasakyti: „Man reikia sekso kiekvieną dieną“, o jis pagalvos: „Turiu problemų“. Nors iš tikrųjų taip nėra.
Jis taip pat turėtų žinoti jos pageidaujamą laiką ir vietą. Dauguma moterų mėgsta vakarinį seksą, tačiau vakarinis seksas skiriasi. Kai kurios renkasi seksą iškart po darbo. Jos nuobodžiauja, dar nėra apsvaigusios, o kai apsvaigusios, tai ir seksas ne pro šalį, o tada einama prie namų ruošos, vakarienės, nuoširdaus pokalbio ir panašiai.
Kai kurie žmonės, priešingai, renkasi tai prieš miegą, bet svarbu, kad prieš miegą vyktų ramus, šiltas, meilus pokalbis, o ne tik plepėjimas, pavyzdžiui: „Klausyk, mums liko tik keli šimtai iki atlyginimo, pasidalinkime juos taip ir anaip.“ Tai taip pat yra bendravimas, ir jis būtinas šeimoje, bet ne visi yra seksualiai nusiteikę, kai keli šimtai yra sąžiningai paskirstyti; vis tiek reikia, kad jumis būtų šiek tiek žmogiško susidomėjimo.
Vyras turėtų žinoti moters erogenines zonas. Vyras turėtų prieš intymumą atvesti moterį į tokią būseną, kad ji to trokštų, trokštų ir visiškai negalėtų be to gyventi. Jis turėtų žinoti, kiek laiko jai reikia skirti, kad toks kontaktas pasiektų intymumo viršūnę – orgazminį išsilaisvinimą. Bet kokiu atveju, jei vyras yra tikras vyras, o ne liurbis, jis turėtų atvesti savo partnerę į išsilaisvinimą.
Kai kuriems tai užtrunka nuo penkių iki septynių minučių, o kitiems – šiek tiek ilgiau. Vieniems tam reikia ne tik veiksmų, bet ir šiltų žodžių, kitiems – aštrių žodžių. Iš esmės, jei vyras nori būti laikomas geru partneriu, jis turi žinoti, ko reikia moteriai.
— Natūralu, kad kyla prieštaringas klausimas: ką turėtų turėti seksualiai raštinga moteris?
— Ji taip pat turėtų žinoti, kada jos partneris funkcionuoja geriausiai ir kaip elgtis, kad padidintų jo patrauklumą. Galbūt ji turėtų flirtuoti arba, atvirkščiai, elgtis kukliai. Galbūt ji turėtų aptarti labai intelektualias temas ir naujausius filosofinius darbus iš žurnalo „Filosofija ir gyvenimas“ arba, atvirkščiai, kalbėti apie naujausią filmą. O galbūt ji turėtų jį išklausyti ir užduoti jam klausimus apie gyvenimą, kurie suvokiami kaip susidomėjimas ja.
Yra daugybė šeimų, kuriose egzistuoja vadinamieji numanomi, paslėpti susitarimai: kad tą dieną, kai ji nori sekso arba mano, kad jam reikia sekso, ji gamina ypatingą patiekalą, bet daugiau darbo reikalaujantį nei įprastai, arba rengiasi tam tikru būdu – iš esmės ji siunčia signalus. Tai nėra taip sudėtinga. Stabiliuose santykiuose tai nėra taip sunku: ji taip pat turi žinoti, kokia poza, kokia pozicija, kokio tipo judesiai jam teikia didžiausią malonumą.
— O kaip dėl pornografijos, kurios internete gausu, kokį poveikį ji daro paaugliams? Jei tėvai užkluptų savo sūnų (dukterį) žiūrintį pornografiją, ką turėtų jam pasakyti?
- Mamos linkusios iš karto pradėti skaityti pamokslus, atsistoti kambario viduryje, išjungti televizorių ir pasakyti kalbą audringai mosikuodama rankomis. Manau, pirmiausia turėtų savo paauglio pasiteirauti, kaip dažnai jis žiūri, kokį malonumą iš to patiria, ar tai jam kažko naujo tyrinėjimas, ar turi merginą ir ruošiasi pradėti su ja intymų gyvenimą, o ši juodaodė pornografijos žvaigždė jam yra kaip mokymo priemonė.
Nors tai prasta mokymo priemonė, nes mes savo šalyje taip negyvename; turime skirtingas pozicijas, nepriimtinas juodaodžių kultūroje; mes turime savo. Manau, kad svarbiausia ne tai, ar mama užklupo savo sūnų žiūrintį pornografiją, ar ne. Manau, kad gera mama yra ta, kuri, nepaisant daugybės nuoskaudų prieš sūnų ir daugybės konfliktų su juo, palaiko šią temą.
Motina privalo, tai yra jos tėviška pareiga, žinoti, kokiame intymių santykių etape yra jos sūnus. Ar jis jau bučiuojasi, bet tik užvakar palietė merginos krūtį?
— Kaip manote, ar sūnūs dažniau eina pas motinas su tokiomis problemomis, ar pas tėvus?
— Sūnūs dažniau eina pas motinas, dukros – pas tėvus.
— Kokios seksualinės problemos gali būti įsišaknijusios vaikystėje? Kokios traumos gali paveikti intymumą?
— Jei bijoma motinos, intymumo metu kyla nusivylimas.
— O ar mergaitė gali jausti apmaudą savo tėvui?
- Mergaitės gali pykti ant savo tėvų, tačiau mergaitėms dažnai motinos tiesiogiai ar netiesiogiai draudžia masturbuotis, o lytiniai organai laikomi gėdingu dalyku. Su visais normaliais organais – rankomis, kojomis, ausimis – elgiamės normaliai, tiesa? Bet dubens sritis, lytinės lūpos, viršutinės/ vidinės šlaunys – kažkodėl turėtų būti paslaptis.
— Vyrai sako, kad moterys gali būti frigidiškos ir prie jų neįmanoma prieiti. Ar tai tikrai tiesa? Kas lemia moters pasitenkinimą – iš vyro ar iš jos pačios?
— Didele dalimi ir iš jos pačios. Nėra visiškai frigidiškų moterų. Kitas klausimas, kad kai kurios moterys yra arba traumuotos, arba joms reikia kitokio sekso metodo. Tai individualus reikalas: seksologas gali rasti joms tinkamą požiūrį, o tada, po seksologo konsultacijų (prireikus ir gydymo), moteris išeina į pasaulį ir teikia malonumą kam nori, kiek nori, už pinigus ar nemokamai, kaip pati pasirenka.
Kartais nutinka taip, kad moteris iš tikrųjų visai nėra frigidiška ir yra labai jausminga, tačiau intymumo forma, kurią jai siūlo partneris, yra visiškai nepriimtina. Pavyzdžiui, nepakankama preliudija. Yra moterų, kurioms tikrai reikia labai ilgos preliudijos.
Bet preliudija nėra kaip duobės kasimas, tiesa? Tai ne kaip sunkvežimio pakrovimas sunkiomis dėžėmis. Yra daugybė moterų, kurioms reikia dvidešimties minučių ar net pusvalandžio, kad kraujas pradėtų tekėti ir įsijungtų jų sudėtinga seksualinio malonumo sistema. Normalus vyras, kuris tai supranta, greitai išsprendžia šią problemą. Nors daugumai moterų pakanka penkių–septynių minučių, tačiau šios penkios–septynios minutės turi būti konkrečios.
— Ar manote, kad atsižvelgiant į ilgėjančią gyvenimo trukmę, lytinio gyvenimo trukmė ilgėja?
— Žinoma!
— Ar manote, kad vyresnio amžiaus žmonėms reikia sekso?
— Labai. Labiau nei paaugliams. Juk paaugliai gali šaudyti timpa ir važinėtis riedučiais, o vyresnio amžiaus žmonės – ne. Čia veikia du mechanizmai. Pirmasis – geresnė vyresnio amžiaus žmonių sveikata. Daugelis išlaiko aktyvų senatvę net sulaukę septyniasdešimties ir taip toliau. Ir atitinkamai didėja jų lytinis potraukis.
Antrasis – kultūros pokytis. Mintis, kad seksas skirtas jaunimui, o visi kiti ryte turėtų skaityti naujienas, yra klaidinga. Pridėčiau dar trečią punktą. Tie nedideli fiziniai veiksniai, kurie trukdė vyresnio amžiaus žmonėms – galbūt sausumas, nepakankama potencija – dabar lengvai pašalinami nekenksmingais vaistais. Ir šiandien sveikas šešiasdešimt penkerių ar septyniasdešimt metų žmogus gali mylėtis du ar tris kartus per savaitę.
sniegopilys.lt




