Ką vyrai turėtų žinoti apie išsiskyrusią moterį, prieš užmegzdami su ja santykius

Nieko nestebina situacija, kai dar visai jaunai moteriai jau guli liūdna skyrybų patirtis.

Žinoma, ankstesni santykiai jos gyvenime nebus paskutiniai, tačiau paliks rimtą pėdsaką jos širdyje.

Todėl vyras, kurio pasirinkimas krito ant moters, išgyvenusios santuokos iširimą, turėtų žinoti, kaip užmegzti su ja santykius.

Santuokos iširimo priežasčių gali būti daug

Ar turėtume bijoti išsiskyrusių moterų? Daugelis vyrų skeptiškai žiūri į moteris, išgyvenusias skyrybas, nes, jų įsitikinimų, gerų moterų nepalieka. Tačiau neturėtumėte atmesti šio dalyko, nes santuokos iširimo priežasčių gali būti daug.

Būna situacijų, kai santykių pertrauka siejama su abipusiu sutuoktinių sprendimu, o kartais santuoka tebuvo neapgalvotas žingsnis. Bet kuriuo atveju statusas „išsiskyrusi“ dar nereiškia, kad moteris netinkama santykiams, o visa kaltė tenka tik jai.

Todėl prieš priimant neigiamą nuosprendį išsiskyrusios moters atžvilgiu, reikėtų išsiaiškinti jos tokios situacijos priežastį ir tik tada nuspręsti, ar užmegzti su ja santykius.

Į ką reikėtų atsižvelgti? Reikia suprasti, kad iš ankstesnės santuokos moteris sukaupė ne tik namų tvarkymo patirties, bet ir tam tikras psichologines traumas.

Jų pasireiškimas bus ypač ryškus, jei ji skyrybas patyrė visai neseniai. Ir kaip rodo praktika, psichologiniai išgyvenimai po neigiamos santykių patirties moterims gali trukti ne vienerius metus. Todėl susidomėjimo nauju vyru demonstravimas ne visada rodo pasirengimą naujiems santykiams.

Priklausys nuo kompetentingo abiejų suaugusiųjų elgesio

Paprastai santuokos griūtį išgyvenusios moterys pasižymi padidėjusiu emocionalumu ir pažeidžiamumu. O jei vyras vis tiek neketina trauktis, teks apsiginkluoti kantrybe ir ištverme.

Tuo pačiu metu patartina nedaryti jai spaudimo ir duoti laiko prisitaikyti prie naujų aplinkybių. Ypač jei ji atvirai pareiškė esanti nepasirengusi naujai meilei ir santykiams.

Taip pat būtina atsižvelgti į tai, kad moteris gali turėti vaikų iš pirmosios santuokos, todėl būtina su jais kurti santykius. Deja, dažniausiai vyrai pamiršta šį dalyką, visas jėgas nukreipdami išskirtinai į moterį.

Dėl to neretai tai tampa lemtinga klaida, nes dažnai vaikas būna neigiamai, jei ne priešiškai nusiteikęs mamos  naujo vyro atžvilgiu ir visais įmanomais būdais bando gadinti tarpusavio santykius. Todėl teigiamas rezultatas priklausys nuo kompetentingo abiejų suaugusiųjų elgesio, o ne tik nuo moters.

Be kita ko, reikėtų pasiruošti ir tam, kad visoje šioje istorijoje greičiausiai atsiras ir vaiko tėvas, kurio tiesiog ignoruoti negalima. Geriausias pasirinkimas tokioje situacijoje būtų vengti neigiamų emocijų, galimų kivirčų ar konfliktų ir elgtis su juo supratingai, nepaisant asmeninio priešiškumo.

psichologė Angelė Kazlauskienė