sniegopilys.lt
Jevgenijui 44 metai, Irinai buvo 37-eri. Kadaise vyras vadovavo Karelijos policijos pareigūnų grupei. Ten pat dirbo ir Irina. Tarp jų įsiplieskė tarnybinis romanas. Vėliau vyras pasuko kūrybos keliu: dainavo Petrozavodsko restoranuose ir vedė įmonių renginius. Tada jis tapo žinomas kaip pramogų pasaulio atstovas, šoumenas. Moteris išvyko į Maskvą dirbti. Per kelerius metus ji sukūrė sėkmingą karjerą, uždirbo geras pajamas ir daug keliavo. Tačiau Irina, panašu, vis dėlto negalėjo pamiršti šio vedusio mylimojo. Jų gyvenimo keliai paskutinį kartą susikirto 2024 metų lapkritį…
Paieška truko kelias dienas
Irina dažnai atvykdavo į Kareliją aplankyti savo tėvo Medvežegorske, susitikti su draugais ir, jei įmanoma, susitikti su juo, Jevgenijumi. Jis vedęs beveik 20 metų, augina du vaikus ir visus šiuos metus sąžiningai sako, kad neketina palikti savo šeimos.
„Lapkritį Ira atvyko į Petrozavodską švęsti savo 37-ojo gimtadienio ir dingo lapkričio 23 d. Tai buvo visiškai neįprasta jai: kadangi visada atsiliepdavo į skambučius, mėgo bendrauti ir juoktis, net kai jausdavosi prislėgta, – leidiniui pasakojo jos draugė Svetlana (vardas pakeistas). – Paieška truko kelias dienas, visur iškabinome skrajutes, siuntėme žinutes žiniasklaidai ir skelbėme ieškomus asmenis socialinių tinklų grupėse. Iki pat pabaigos nenorėjome patikėti, kad Iročkos nebėra.“
Keturias dienas Petrozavodsko saugumo pajėgos ir specialiosios tarnybos buvo padidinto budrumo būsenoje: jų kolegė, 37 metų Irina dingo kaip į vandenį. Moteris, vilkinti avikailio paltą, paskutinį kartą matyta šeštadienį, lapkričio 23 d. Ji dingo po susitikimo su draugais. Ji atvyko į Petrozavodską aplankyti draugų ir savo 63 metų tėvo, gyvenančio Poveneco kaime.
Jos artimieji svarstė įvairias galimybes, įskaitant tai, kad Irina pasiklydo arba, paslydusi ant ledo, susitrenkė galvą ir prarado atmintį. Tačiau paaiškėjo, kad tai buvo daug baisiau – tai buvo žmogžudystė.
Po keturių dienų savanoriai pranešė, kad Irinos kūnas rastas miške Prionežo rajone. Jis buvo sudegintas ir negiliai užkastas.
„Gyvenimą mėgstanti, maloni ir energinga, ji visada buvo apsupta draugų. Jos klientai iš jos gaudavo ne tik teisinių patarimų, bet ir moralinę paramą. Ji mėgo muziką ir keliones, buvo apkeliavusi daug šalių“, – prisimena kolegos iš Leningrado srities advokatūros.
Tačiau pažįstami apie Jevgenijų kalba tik gerai: atsakingas, malonus ir turintis puikų humoro jausmą – trumpai tariant, vakarėlio siela.
Vėliau tyrėjai sudėliojo po gabalėlį paskutinę Irinos gyvenimo dieną. Ji atvyko į restoraną, įsėdo į Jevgenijaus automobilį ir jie nuvažiavo.
„Sustojome kelyje tarp Kukovkos ir Drevliankos, kur viskas įvyko. Tada nuvežiau kūną į miško juostą“, – vėliau apklausos metu pasakojo Jevgenijus.
Norėdamas suklaidinti tyrėjus, buvęs Irinos meilužis kartu su savanoriais šukavo Petrozavodsko ir jo apylinkių gatves ir takus, iškabindami dingusios moters skelbimus. Vyras akivaizdžiai nervinosi, ir tai buvo pastebima ne tik teisėsaugos pareigūnams. Tada buvęs policininkas nusprendė sprukti iš miesto, bet prieš tai buvo sulaikytas, padedant saugumo tarnyboms.
Išsiskyrė su žmona prieš pat nužudymą
Apklausos metu Jevgenijus prisipažino, kad įniršęs pasmaugė Iriną, suvyniojo jos kūną į plastikinį maišelį ir užkasė. Tada persigalvojo ir, norėdamas atsikratyti bet kokių pirštų atspaudų, padegė kūną. Po kurio laiko vyras pats atskleidė, kur užkasė savo mylimosios kūną.
„Miško juosta, kurioje paslėpiau kūną, – tyrėjams parodė Jevgenijus. – Užkasiau kiek galėjau. Automobilyje turėjau kastuvą. Paguldžiau ją čia, jos kojas į kelmą, galvą čia, vaisiaus poza. Apliejau ją tirpikliu, padegiau. Ką iškasiau, tiesiog išmečiau.“
Kitoje apklausoje kaltinamasis pasidalijo konkrečiomis detalėmis. „Kažkuriuo metu dėl kažkokios priežasties nusprendžiau, kad kūną reikia paslėpti. Užkasiau kūną ir dėl kažkokios priežasties tą akimirką pajutau, kad turiu pašalinti bet kokius savo pėdsakus nuo jos kūno paviršiaus. Paėmiau iš bagažinės šiek tiek tirpiklio, užpyliau ant jos ir padegiau“, – prisipažino jis.
Anot jo, šešis kartus spyrė ir trenkė jai į galvą ir liemenį.
„Tyrimo duomenimis, 2024 m. lapkričio 23 d. įtariamasis, būdamas Petrozavodske, dėl asmeninio priešiškumo bent šešis kartus spyrė ir trenkė savo pažįstamai į galvą ir liemenį, po to spaudė jos kvėpavimo takus, kol ji nustojo rodyti gyvybės ženklus. Moteris mirė nusikaltimo vietoje nuo mechaninio uždusimo“, – komentavo Karelijos tyrimų komitetas.
Teisėsaugos pareigūnai svarstė kelias versijas ir motyvus: vyras galėjo bijoti, kad Irina atskleis jų intymaus gyvenimo detales žmonai.
Be to, nužudymo motyvas galėjo būti pavydas: moteris gerai rengėsi, daug keliavo, buvo vakarėlio siela – ji galėjo sužavėti bet kurį vyrą.
Įdomu tai, kad vyras iš tikrųjų išsiskyrė su žmona prieš pat nužudymą. „Ira pabėgo nuo tų santykių į Maskvą. Ji gerai užsidirbdavo ir visada padėdavo savo šeimai ir draugams. Tačiau ją traukė jis kaip magnetas, ir jį taip pat. Ji prašė jo skirtis, grasindama viską papasakoti žmonai, – sakė viena draugė. – Kas iš tikrųjų tarp jų nutiko, nežinau. Mums jos labai trūks, mūsų malonios ir linksmos Iročkos.“
Tyrėjo prašymu teismas skyrė kaltinamajam suėmimą, nepaisant gynybos reikalavimo skirti jam namų areštą. Vyrui grėsė iki 15 metų laisvės atėmimo bausmė.
Įvykių versijos skyrėsi vienu esminiu klausimu
Kito leidinio pranešimais, spalio 27 d. Petrozavodsko miesto teismas surengė posėdį garsioje baudžiamojoje byloje dėl Maskvos advokatės Irinos Ivačiovos nužudymo. Teisiamųjų suole atsidūrė buvęs policijos pareigūnas ir buvęs aukos kolega Jevgenijus Rodionovas, kuris palaikė artimus santykius su Ivačiova. Teisme buvo apklausti kaltinamojo artimieji.
Pasak prokuratūros, Jevgenijus Rodionovas bijojo, kad pasklis informacija apie savo ankstesnius santykius su Irina, todėl iš anksto planavo nusikaltimą. Susitikimas įvyko ankstyvą rytą netoli restorano „Eli-Peli“ Petrozavodske. Irina įsėdo į kaltinamojo automobilį. Matyt, jie susiginčijo. Kažkuriuo metu Ivačiova išlipo iš automobilio, o Rodionovas, prokuroro teigimu, mažiausiai šešis kartus smogė moteriai ir pradėjo ją smaugti, kol „auka nustojo rodyti gyvybės ženklų“. Tada kaltinamasis suvyniojo kūną į plastikinę plėvelę ir padėjo ant galinės automobilio sėdynės. Jis nuvežė moters kūną į Padozero kaimą, apipylė jį degiu skysčiu, padegė ir užpylė žemėmis.
Prokuratūros ir kaltinamojo įvykių versijos skiriasi vienu esminiu klausimu: Jevgenijus Rodionovas tvirtina, kad jis neplanavo žmogžudystės, o tiesiog kažkuriuo metu prarado kontrolę.
Irina Ivačiova ir Jevgenijus Rodionovas kartu dirbo policijoje, kur užmezgė romaną. Jie išsiskyrė daugiau nei prieš dešimt metų. Išsiskyrimas buvo skaudus. Pasak kaltinamojo, Irina bandė įsilaužti į butą, kad pasikalbėtų su jo žmona, ir netgi kartą sekė jį savo automobiliu, kai jis važiavo su jų dukra.
2022 metais jų santykiai atsinaujino. Vyro teigimu, susitikimus inicijavo Irina, dažnai lankydamasi Petrozavodske, kur turėjo giminaičių ir draugų.
Jevgenijus Karpovas, antrasis teisiamojo motinos vyras, teigė, kad augino Jevgenijų nuo šešerių metų. Jis apibūdino jų šeimą kaip tipišką, glaudžią šeimą, o Ženia buvo „be problemų vaikas“.
Jevgenijus Rodionovas su buvusia žmona Jekaterina išsiskyrė du kartus. Pirmą kartą – daugiau nei prieš dešimt metų, kai Irina Ivačiova pasakė jai, jog palaikanti intymius santykius su jos vyru.
Kai Irina vėliau paliko policiją ir pradėjo užsiimti advokatės praktika Maskvoje, Karpovas sužinojo, kad Jevgenijus ir Jekaterina vėl nusprendė išsiskirti, tik 2024 metų spalį, praėjus porai mėnesių po oficialių skyrybų. „Mes buvome priblokšti“, – sakė jis.
Jevgenijus skyrybas paaiškino tuo, kad „meilė dingo“. Pasak Karpovo, jis niekada nepastebėjo jokių Ženios agresijos protrūkių. Paauglystėje net bandė jį įrašyti į kovos menų užsiėmimus, bet susidūrė su trenerio pasipriešinimu, kuris neįžvelgė jame „su sportu susijusio pykčio“.
Girdėjo apie „romaną“ tarp jos sūnaus ir Irinos
Teisiamojo motina Ema Eduardovna atsiprašė Ivačiovos artimųjų. Sprendžiant iš jos reakcijos, ji negali patikėti, kad jos sūnus galėjo nužudyti. „Ženia nėra žvėris. Tai tiesiog taip susiklostė situacija. Jis niekada nebuvo žvėris. Jis negalėjo pakelti rankos ar balso… Tai kažkokia beprotybė“, – tvirtino moteris.
Anot jos, sūnus buvo malonus, švelnus ir geros valios žmogus. Tvirtino nežinanti sūnaus skyrybų su Jekaterina priežasčių, bet girdėjo apie „romaną“ tarp jos sūnaus ir Irinos. Ji sakė, kad 2012 metais sūnaus žmona Jekaterina turėjo „budėti“ ir beveik kiekvieną rytą tikrinti savo automobilio padangas, ar jos nepradurtos.
„Manau, kad dėl šios tragedijos esame kaltos mes abi“, – sakė Karpova.
Teisiamojo dukra Jelizaveta taip pat apibūdino savo tėvą kaip rūpestingą, nekonfliktuojantį ir dėmesingą žmogų. Ji prisipažino įtarusi, kad jos tėvas turėjo kitų moterų, tačiau tai neturėjo įtakos jų santykiams.
„Manau, jausmai išblėso. Gali nutikti bet kas. Galbūt tėtis tiesiog rado naują moterį“, – sakė ji, kalbėdama apie galimas tėvų skyrybų 2024 metais priežastis.
Anot teisiamojo gynėjų, 2024 metų lapkritį, kai Jevgenijus ir Jekaterina jau buvo išsiskyrę, grasinimas atskleisti informaciją apie jo romaną su Irina Ivačiova negalėjo pakenkti kaltinamajam. Kitaip tariant, gynyba bandė įrodyti netyčinį nusikaltimo pobūdį.
Teisme buvo perskaityti ir vieno iš buvusių Irinos ir Jevgenijaus kolegų parodymai. Jis matė jų ginčą darbe, kur Ivačiova stovėjo su plyta rankoje, reikalaudama, kad Jevgenijus grąžintų jai telefoną. Tačiau liudytoja manė, kad konfliktas iki to laiko iš esmės buvo išspręstas, ir nesikišo. Apskritai išsiskyrimas prieš dešimt metų buvo gana emocingas, tačiau tai nesutrukdė Jevgenijui atnaujinti pasibaigusių santykių su buvusia mylimąja.
Vis dėlto Jevgenijus Rodionovas pripažino savo kaltę. Tačiau jo bausmės griežtumas labai priklausė nuo to, ar teisėją įtikino gynybos argumentai, kad žmogžudystė buvo netyčinė.
Socialiniuose tinkluose pareiškė užuojautą Irinos tėvams
„Jis neatskleidžia žmogžudystės motyvo. Kaip tiksliai jis ją nužudė, taip pat yra paslaptis. Mirties priežastį nustatys autopsija ir teismo medicinos ekspertizė. Po nusikaltimo jis suvyniojo auką į plastiką, išvežė ją iš miesto į Prionežo rajoną, iškasė duobę miške, įdėjo į ją kūną, uždegė ugnį ir tada palaidojo“, – tuomet sakė gerai informuotas šaltinis, cituodamas žmogžudystės detales.
Dešimtys žmonių socialiniuose tinkluose pareiškė užuojautą Irinos tėvams. Draugai dėl ryškios išvaizdos ją vadina Holivudo diva. Artimieji rašo, kad ji mylėjo kiekvieną savo gyvenimo minutę.
„Tai mums baisi netektis, nes Ira buvo tokia užjaučianti ir visada visiems padėdavo, – redakcijai sakė viena iš artimų jos draugių. – Ji buvo saulėčiausias, maloniausias ir nepakeičiamiausias žmogus pasaulyje. Tai baisi tragedija. Ji atvyko į Petrozavodską aplankyti savo tėvo prieš jo operaciją. Ir tą lemtingą vakarą ji susitiko su draugais. Tada ji dingo. Ir štai kaip viskas baigėsi…“.
Nusikaltimas buvo išaiškintas padedant Tyrimų komiteto teismo ekspertizės skyriui, Federalinės saugumo tarnybos Karelijos skyriui. Sulaikytajam pateikti kaltinimai dėl nužudymo. Teismas skyrė ikiteisminį suėmimą. Mirusios moters kūnas su terminio nudegimo žymėmis buvo rastas miškingoje vietovėje Prionežo rajone. Nurodyta medicininė apžiūra mirties priežasčiai nustatyti.
Teismo teigimu, apklaustas apie moters dingimo aplinkybes, vyras bandė pabėgti iš Petrozavodsko, tačiau buvo sulaikytas.
Leidinyje rašoma, kad dingimo naktį Ivačiova tariamai paskambino Jevgenijui ir paprašė jo paimti ją ir jos draugus iš naktinio klubo. Jis sutiko. Teigiama, kad automobilyje buvo keturi keleiviai. Jevgenijus juos parvežė namo, o Irina buvo paskutinė likusi jo automobilyje.
Žmogžudystės motyvas, taip pat kaip moteris buvo nužudyta, vis dar nežinomi. Jevgenijus neatskleidė nusikaltimo detalių.
Interviu regioninio tyrimų komiteto atstovas teigė, kad pagrindinė teorija yra ta, jog žmogžudystės motyvas – pavydas. Tuo pačiu metu jis prisipažino padaręs nusikaltimą.
Socialinių tinklų nuotraukos
