Masačiusetso  (JAV) technologijos instituto mokslininkai nustatė, kad vieta, kur žmogus gyvena senatvėje, iš tikrųjų gali pailginti arba sutrumpinti jo gyvenimo trukmę.

 

Įtakos turi jo socialinė ir ekonominė padėtis

Ne paslaptis, kad gyvenant kai kuriose vietovėse,  ilgaamžių būna daugiau, nei kitose. Bet kodėl taip yra? Ar kai kurios šalys pritraukia daugiau žmonių,  stropiai besirūpinančių savo  sveikata  ir  kokybiška mityba? O gal aktyvūs, sveikai gyvenantys žmonės mieliau renkasi vienoje vietoje?

Iš tikrųjų žmogaus sveikatai įtakos turi jo socialinė ir ekonominė padėtis, rasė, genai ir įpročiai, o persikėlus gyventi į kitą šalį,  iš esmės neturėtų labai paveikti  ir gyvenimo trukmės. O gal ilgo gyvenimo paslaptis slypi aplinkoje, kur žmogus gyvena senatvėje?

Jei tai tiesa, tada žmogus, persikėlęs iš vietos, kur gyvenimo trukmė yra maža, į vietą, kurioje numatoma ilga gyvenimo trukmė, gyvens ilgiau, laikydamasis to krašto įpročių.

Ekonomistė ir MIT profesorė Amy Finkelstein atliko tyrimus, siekdama išsiaiškinti, kas iš tikrųjų turi įtakos gyvenimo trukmei. Tyrimo rezultatai buvo paskelbti leidinyje „American Economic Review“.

 

Priklauso nuo kokybiškos sveikatos priežiūros ir taršos lygio

Anot tyrimo autorės, tiems, kurie nori gyventi ilgiau, yra gerų žinių: nustatyta, kad  persikėlus  gyventi į  tinkamą vietą, tikrai galima prailginti savo gyvenimo metus.

Norėdami suprasti  aplinkos įtaką žmogaus sveikatai, tyrėjai peržiūrėjo kelių milijonų pagyvenusių amerikiečių nuo 65 iki 99 metų medicinos įrašus. Iš jų 2 milijonai žmonių per tyrimo laikotarpį persikėlė gyventi į kitą šalį.

Tyrimo idėja buvo paimti du pagyvenusius žmones iš to paties miesto, iš kurių vienas persikėlė gyventi į kitą miestą, kur mirtingumas yra mažas, o kitas – kur, palyginti, trumpesnė žmonių gyvenimo trukmė.

„Rezultatai rodo, kad 65 metų vyrui persikėlus  į tinkamą jo sveikatai vietovę, jo gyvenimo trukmė pailgėjo 1,1 metų.  Tiesa, kodėl gyvenimo trukmė vienose vietovėse ilgėja, o kitose mažėja, mokslininkai nežino ir stengiasi tai išsiaiškinti. Tačiau tikėtina, kad daugiausiai priklauso nuo  kokybiškos sveikatos priežiūros ir taršos lygio“, – sakė profesorė Amy Finkelstein.

PARAŠYKITE SAVO NUOMONĘ

Prašome įvesti savo komentarą!
Įveskite čia savo vardą