sniegopilys.lt
„Be meilės sau, negali mylėti ir kitų“ – tam pritariu, bet gali būti ir kiek kitaip. Pavyzdžiui, nesaugus, savęs nemylintis žmogus gali labai įsimylėti, tapti priklausomas nuo partnerio. Bet tai ne meilė, o priklausomybė.
Tiesą sakant, žmogus, kuris nemyli savęs, iš tikrųjų „nemato“ savo antrosios pusės, o tiesiog ieško patvirtinimo, kad kažkam jis taip pat reikalingas. Juk meilės sau nėra viduje, todėl jos reikia ieškoti lauke. Tokiam žmogui partneris yra funkcija, kuri turėtų patenkinti poreikį. Nors pats to nesuvokia, sako, kad myli.
Tokiuose priklausomuose santykiuose abu gali labai kentėti. Priklausomas nuo tokių santykių – nes gauna mažai dėmesio, o antras – todėl, kad visada jaučiasi blogai ir kaltas.
Meilė yra tada, kai žmonės mato ir priima vienas kitą tokį, koks yra.
Be to, kai žmogus nemyli savęs, jis ir vengia santykių, nes nemano, kad kas nors galėtų juo susidomėti.
Bet yra nemažai atvejų, kur partneriai yra „auka-tironas“, ir auka gali pasakyti, kad myli savo tironą taip, kaip mama jo nemylėjo. O bet kuris sveiko proto žmogus pasakys, kad tai ne meilė, o greičiau kvailystė, trumparegystė ir emocinė priklausomybė, nuo kitos meilės ir „tikrų jausmų“.
Todėl viską lemia žmonių psichologija.
Abi šios frazės yra susijusios su teiginiais, todėl jų teisingumas priklauso nuo to, kokią prasmę jūs į juos įtraukiate. Pabandysiu tai aiškiai pasakyti.
Suprantama, meilė sau, vienaip ar kitaip, veikia abu. Ar sutinkate? Bet kuriuo atveju svarbu požiūris į save. Mes nesvarstysime teigiamų pavyzdžių, nes jūs jų neklausiate.
Tarkime, kad esate mylima, bet pati nemylite. Ar patikėsite mylimojo nuoširdumu, gerbsite jo jausmus, jei jo nemylite? Atsakykite sau nuoširdžiai.
Arba, tarkime, jūs mylite ką nors kitą, bet ką, tik ne save. Ar tai tikrai bus pasiaukojimas?
Pirmuoju atveju jūs tarsi mistiškai iš anksto atsisakote meilės jausmo, susijusių su jumis. Antruoju atveju, nemylėdama savęs, jūs gal tik prisidengiant meile, tiesiog norėdama turėti tą žmogų.
Abiem atvejais meilė gali būti. Bet jei narcizai ir savimylos mylėtų tik save, jie būtų patys mylimiausi žmonės. Tačiau meilės sau nebuvimas gali būti savęs atmetimo ar savęs nepripažinimo pasekmė.
Abi šios antraštės frazės yra labai naudingos žmonėms, kurie tikrai nemyli savęs. Ir taip tomis pačiomis frazėmis galima manipuliuoti ir pateisinti egoizmą.
Taigi, meilė kitiems prasideda nuo meilės sau. Net Biblijoje rašoma: „Mylėk savo artimą kaip save patį“. Kiekvieno žmogaus užduotis yra išmokti mylėti ir priimti save tokį, koks jis yra. Žinoti viską apie save, savo savigarbos tipus, įsitikinimus, vaikystės traumas, tikslus, vertybes, lūkesčius.
Nes kai žmogus viską žinos apie save, jis nuspręs, ar jam reikia šalia esančio žmogaus. Arba jei jam ko nors prireiks, jis tiksliai žinos, ką nori matyti šalia savęs. O gal jis nieko nenori ir gerai jaučiasi. Tai yra kiekvieno pasirinkimas, kuris vertas pagarbos. Pati meilės samprata yra laikina, transcendentinė. Meilės negalima liesti, jos negalima užuosti, jos negalima paragauti. ⠀
Kaip matote, mylėti save reiškia rasti laiko sau, rūpintis savimi, gardžiai valgyti, bendrauti su patinkančiais žmonėmis ir taip toliau. Mylėti save reiškia gerbti save, būti oriam ir panašiai. ⠀
Svarbu, kad meilė sau nevirstų savimeile ir narcisizmu.
Ko gero ne vienam jūsų smalsu žinoti, kaip suprasti, kad žmogus nemyli ir nevertina savęs? Jūsų dėmesiui keli svarbiausi požymiai:
- Jūs esate abejingas savo išvaizdai ir sveikatai.
- Jūs esate savikritiškas, nuolat „dirbate su savimi“, tobulinate save.
- Bendraudami su kitais žmonėmis jaučiatės menki ir savo nepilnavertiškumą.
- Laikote save nevertu nieko – pinigų, materialinių gėrybių, malonumų, išsilavinimo, darnių santykių. Tiesiog galvojate, kad to nenusipelnėte.
- Pasirinktoje situacijoje jums labiau patinka patenkinti kito žmogaus poreikius, kenkiant sau, ir tada jaustis auka.
psichologė Angelė Kazlauskienė
