Tyrimas: kiek reikia turėti draugų šiuolaikiniam žmogui?

1994 metais televizijos serialas „Draugai“ pirmą kartą buvo parodytas Amerikos televizijoje. Serialas žiūrovams pasakojo apie grupę draugų, kurie kasdien susitiko, pasakojo savo gyvenimo situacijas,  priversdami juoktis  ar verkti, rašo sciencedaily.com.

Neįmanoma užmegzti prasmingų santykių su tiek daug žmonių

Pasirodo, žmonės, užaugę šioje situacijoje, yra vienišiausia karta. 2019 metais liepos mėnesį atliktas tarptautinės analitikos įmonės „YouGov“ tyrimas parodė, kad 30 procentų apklaustų žmonių teigė dažnai arba visada būnantys vieni, palyginti su 20 procentų 2000-ųjų  metų karta.

27 procentai apklaustųjų teigė neturintys artimų draugų (nors 70 procentų teigė turintys bent vieną geriausią draugą). Dar labiau stebina tai, kad 22 procentai teigė išvis neturintys draugų.

Ar dėl žmonių vienatvės kalti socialiniai tinklai? „Facebook“, „Twitter“, „Instagram“ ir  kiti socialiniai tinklai padeda įgyti daugiau „draugų“ nei bet kada, tačiau šie draugai nesėdi  su mumis kartu, nekalba apie santykius – pažymi mus ir komentuoja mūsų įrašus arba nuotraukas.

Socialinė žiniasklaida neabejotinai praplėtė mūsų akiratį, bet ir gerokai jį susilpnino. Iš šimtų ir net kelių šimtų ar tūkstančių  „draugų“, mėgstančių ir komentuojančių mūsų nuotraukas, labai mažai yra tokių, į kuriuos kreiptumėmės krizinėje situacijoje.

Taigi, kiek draugų mums iš tikrųjų reikia?

Pasak  antropologo Robino Dunbaro ir knygos „Kiek draugų reikia vienam žmogui?“ autoriaus, net ir norėdami, negalėtume užmegzti prasmingų santykių su tiek daug žmonių.

Remdamasis žmogaus smegenų dydžiu, palyginti su didesniais žinduoliais, Dunbaras iškėlė hipotezę, kad  gali būti ribotas skaičius draugų, su kuriais galima būtų užmegzti draugystę. Mokslininkas draugus grupuoja į vadinamuosius „sluoksnius“ pagal jų emocinį gylį.

Pasak Robino Dunbaro, mūsų artimiausiame rate, kurį sudaro tie,  į kuriuos galima būtų kreiptis pagalbos sunkmečiu ar sunkią valandą, yra vietos tik penkiems draugams. Kitame sluoksnyje yra vietos dar 10. Trečiame yra 35, o paskutiniame sluoksnyje turime vietos dar 100, o tai reiškia, kad mūsų smegenų tinkle gali būti apie 150 žmonių.

Žmogaus prigimtis pirmenybę teikia asmeniniam augimui

„Dėl socialinės žiniasklaidos paplitimo mūsų gyvenime iš tikrųjų negalime skirti laiko šių paviršutiniškų santykių tyrinėjimui – 35 trečiame lygyje arba 100 ir daugiau žmonių paskutiniame lygyje. Nors tarp jų galėtų būti vertingų žmonių artimiausioje mūsų aplinkoje.

Nepaisant bendravimo su platesniu tinklu, jei trūksta pirmojo sluoksnio, labiau tikėtina, kad jausimės vieniši“, – teigė knygos autorius.

2015-aisiais dainininkė Taylor Swift pasauliui parodė savo pirmąjį draugų ratą, kurį pavadino „pakuote“. Po ketverių metų  viename savo interviu Taylor prisipažino, kad jos 20-ies ir 25-erių metų draugų grupėse buvo visiškai skirtingi žmonės. Dainininkė teigė šiuos santykius „peraugusi“.

Elgesio specialistė, mokslininkė Sarah Hopwood siūlo pažvelgti į situaciją kitu kampu. Anot jos, draugystė neturi eskaluoti ir subyrėti. Žmogaus prigimtis pirmenybę teikia asmeniniam augimui, o ne santykiui su kitais žmonėmis.

„Šiuolaikinėje visuomenėje sukūrėme individualistinį elgesio modelį. Asmeniniai pasiekimai ir gerovė yra ant pjedestalo virš mūsų tarpasmeninio vaidmens visuomenėje ir mūsų ryšių su kitais“, – sakė Sarah Hopwood.

Jos teigimu, dauguma nuotraukų, kurias matome „Instagram‘e“, yra asmenukės sporto salėje, filmai, restoranai ir kelionės prie jūros. Esant įtemptai dienotvarkei ir dažnai naudojant „Instagram‘ą“ savo gyvenimui nušviesti, nereikėtų tikėtis, kad toks žmogus dalyvaus kokiame nors renginyje. Jis užsiima paprasčiausiai savo reikalais. Kitaip kalbant, žmogus užpildo savo gyvenimą pramogomis, bet neturi laiko skirti bendravimui su kitu. Dešimtmečius mums buvo kalama į galvą  draugystės modelis iš  serialų „Seksas ir miestas“ arba „Draugai“. Įsivaizdavome, kad taip turi elgtis draugai, bet  iš tikrųjų taip nėra.