Tyrimas: iškalėte, bet neišlaikėte egzamino. Kodėl?

Visą naktį sėdėjote prie vadovėlių ir bandėte įsiminti, bet vėl neišlaikėte egzamino? Reikalas tas, kad neteisingai ruošiatės egzaminui. Mokslininkai ištyrė žmogaus atminties savybes ir siūlo geriausią būdą įsidėmėti tai, ko mokotės.

Reikia susidaryti mokymosi planą

Galbūt žinote, kaip veikia jūsų smegenys, tačiau naujausi tyrimai parodė, kad mažai žmonių  yra girdėję apie atminties savybes.  Anot mokslininkų, mes stengiamės ko nors išmokti, bet akivaizdžiai darome tai neteisingai, nes nesugebame galvoje išsaugoti mums reikalingos informacijos.

Kiekvienam iš mūsų bent kartą gyvenime teko laikyti sunkų egzaminą. Nesvarbu, tai buvo  mokyklos ar kolegijos baigiamasis egzaminas, bet besimokantieji vis pamiršta svarbiausią dalyką: reikia susidaryti mokymo planą. Turėdami tai prieš akis, jūs turite galimybę paskirstyti medžiagos krūvį ir kiekį per visą pasirengimą egzaminui ir nepasikliauti viena ar dviem naktimis  prieš egzaminą. Ir įsidėmėkite svarbiausią taisyklę: bet kuriuo atveju medžiagos iškalimas nepadės.

Tai gali atrodyti akivaizdus ir paprastas patarimas, tačiau vienas tyrimas rodo, kad dauguma žmonių nepaiso šios taisyklės. Stengiasi iškalti medžiagą 99 proc. moksleivių ir studentų – tai paaiškėjo 2014 metais balandžio mėnesį atlikus apklausą JAV, Indianos universitete. Tyrime, atliktame naudojant universiteto internetinį klausimyną „Qualtrics“, dalyvavo 1 500 vyresnių kursų studentų.

Kita besiruošiančiųjų egzaminui klaida – viską palikti kone paskutinei akimirkai, nei pradėti ruoštis egzaminui likus kelioms savaitėms ar net mėnesiams iki jo.

Taigi, kaip sėkmingai išlaikyti egzaminą?

Po nemiegotų naktų prie vadovėlių jums gali atrodyti, kad viską išmokote. Bet tai yra ne kas kita, kaip  saviapgaulė, pavargusio proto triukas.

2009 metais  Kalifornijos universiteto Los Andžele  mokslininkas Nate‘as Cornellas nustatė, kad, pavyzdžiui, 90 proc. jo eksperimentų dalyvių, kurie iš anksto planavo mokymąsi ir pasiruošimą egzaminui, buvo daug veiksmingesnis mokymosi metodas, nei iškalimas paskutinę naktį.

Anot mokslininko, vis dėlto 72 proc. teigė manantys, kad medžiagos iškalimas  jiems buvo pakankamai produktyvus.  Kodėl besimokantieji pasiduoda tokiai saviapgaulei?

Besimokantieji dažnai susiduria su įsiminimo problemomis

Tarkim, ruošdamasis egzaminui  moksleivis ar studentas praleidžia šešias valandas prie vadovėlių,  suvalgo penkias šokolado plyteles ir išgeria tris puodelius kavos. Žiūri į knygą ir jaučia pasitenkinimą, kad kiekvienas puslapis, kiekvienas svarbus faktas jam yra žinomas.

„Esmė ta, kad prikimšus informaciją į smegenis, palieka „mirgančią šviesą“ mūsų jutimo ir atminties sistemose. Ši „lemputė“ suteikia galimybę smegenims įsidėmėti: „Aš tai mačiau anksčiau“. Tačiau sugebėjimas įsidėmėti informaciją dar nereiškia sugebėjimo ją atgaminti“, – teigė Nate‘as Cornellas.

Anot jo, atmintį palaiko kelios smegenų dalys vienu metu. Kaip greitai  žmogus atpažįsta informaciją, priklauso  ir nuo to, kaip lengvai ji keliauja per jutimines smegenų sritis. Pavyzdžiui, žiūrėdami į užrašus, naudojate regimąją atmintį, esančią smegenų pusrutulio pakaušio srityje.

Savo ruožtu „prisiminimo“ procesą palaiko visas skirtingų smegenų dalių tinklas, įskaitant prefrontalinę žievę. Tai yra, jie bendrauja tarpusavyje, atkurdami informaciją. Bet tai įvyksta tik tuo atveju, jei informacija yra kaupiama iš anksto ir iš lėto. Išvada paprasta: egzaminams reikia pradėti ruoštis iš anksto. Kartais prieš kelis mėnesius. Jei regimoji smegenų žievė sklandžiai apdoroja jūsų užrašus po to, kai penkias valandas neatsitraukdami žvilgčiojote į juos, tai nereiškia, kad kitos smegenų dalys prireikus galės atkurti atmintį.

Tyrimai šioje srityje  taip pat parodė, kad žmonės paprastai  susiduria su įsiminimo problemomis.

Pavyzdžiui, daugelis žmonių mano, kad labai galvojant apie tai, kaip išmokti, jie galės  geriau įsidėmėti ir prisiminti mokomąją medžiagą. Tačiau iš tikrųjų taip nėra. Daug svarbiau teisingai  įsisavinti mokymosi medžiagos turinį ir tokiu būdu sėkmingai išsaugoti reikiamą informaciją atmintyje.