Seksas ilgalaikiuose santykiuose: neretai partneriai nesprendžia šios problemos, o nueina lengviausiu keliu

Ką daryti, jei jūsų ir jūsų partnerio temperamentai skiriasi? Ar normalu jausti seksulinį potraukį kitiems? Šiuos ir kitus klausimus  žmones dažniausiai gėdijasi užduoti draugams ir specialistams, tačiau jie dažnai ieško atsakymų „Google“ paieškos sistemoje. Tačiau seksologas Liudvikas Petravičius  mielai dalijasi savo interviu apie seksą ilgalaikiuose santykiuose klausimais.

• Ar seksas ilgalaikiuose santykiuose keičiasi, ar vis dėlto išlieka toks pats? O gal yra išimčių?
• Buvo net atlikta tyrimų šiuo klausimu, per kurį paaiškėjo, kad, apskritai, kas  penkerius metus turėtumėte „pakartotinai patikrinti“ save ir savo partnerį – kaip pasikeitė jūsų seksualinės nuostatos. Mat atsiranda naujų erogeninių zonų, o senosios nustoja būti aktualios.

Jei abiejų partnerių seksualinis temperamentas yra  ganėtinai silpna, jų potraukis gali visiškai išnykti. Vyrams aktyvumo pikas būna iki 25 metų, , o moterims viskas asocijuojasi su savo kūno pažinimu. Moteris sau daugiau leidžia būdama 30-50 metų. Taip nutinka dėl to, kad mergina laikosi  mamos požiūrio: „Ištekėk ir susilauk vaikų ar nori likti viena?“ Laikui bėgant mergina „seksualiai bręsta“ ir pradeda galvoti apie savo malonumą.

• Kiek vidutiniškai trunka seksualinis potraukis vienam partneriui? Nuo ko tai priklauso?
• Apibrėžto skaičiaus nėra. Evoliuciniai biologiniai ciklai užtikrina, kad trauka truktų 1,5–3 metus. Maždaug tokiam periodui (kad moteris pastotų, pagimdytų vaiką ir jis šiek tiek paaugtų) skirtas hormoninis partnerių prisirišimo procesas. Tačiau tai nėra griežta taisyklė. Daug kas priklauso nuo to, kiek partneriai domisi vienas kitu, rūpinasi, eksperimentuoja, ieško naujovių. Kita vertus, seksualinis potraukis priklauso ir nuo žmogaus libido lygio. Vaizdžiai kalbant, libido (seksualinis potraukis) yra tarsi gyva būtybė: ji gali pavargti, būti mieguista, pabusti, jai gali  ne tik skaudėti, bet ir linksmintis. Viskas priklauso nuo to, ar žmogus patiria stresą, ar  jaučiasi saugus.
• Ar normalu, kad  seksualiai traukia kiti, kai myli savo partnerį?
• Tai yra gerai. Tik 8 proc. gyvūnų yra monogamiški, primatai jiems nepriklauso. Jei mylite partnerį, tai, kad staiga ko nors geidžiate, nereiškia, kad esate blogas žmogus.

Galbūt šis žmogus tiesiog atrodo kaip jūsų pirmoji meilė, pirmasis seksualinis partneris, kaip jūsų merginos figūra arba aukštas, kaip jūsų vaikinas. Šiems trigeriams suveikus, sustiprėja libido. Beje, šiuos trigerius galima panaudoti, norint atgaivinti santykius su partneriu. Pavyzdžiui, jei mergina ar moteris pradeda kvėpintis tais pačiais kvepalus, kuriuos naudojo santykių pradžioje. Turėtų suveikti, lytinis potraukis taip gali pailgėti.

• Ką dar galima padaryti,  norint išlaikyti seksualinį potraukį ir patrauklumą?
• Abu partneriai turėtų tuo domėtis, apie tai kalbėti. Kiekvienas žmogus turi tam tikrą seksualinio priimtinumo diapazoną. Jei santykių pradžioje dažniausiai viskas rutuliojasi pagal standartinę klasikinę schemą, tai ateityje verta pasimokyti ir pasikalbėti apie bet kokią naujo seksualinio gyvenimo įvairovę. Pavyzdžiui, pora sužino apie naujus sekso žaislus, žiūri kartu erotinį filmą… Norėdami išlaikyti lytinį potraukį, turite pridėti ką nors naujo, kas tiktų abiem partneriams. Todėl turėtumėte kuo daugiau kalbėti apie savo norus ir fantazijas.
• Ar moteris turėtų siekti nuolatinių lytinių santykių, jei jos partneris to nori, o ji ne?
• Kai kas vyrišką lytinį potraukį lygina su poreikiu nueiti į tualetą. Jei vyras nenori eiti į tualetą, jis, žinoma, ir neina. Priešingu atveju tai būtų smurtas prieš savo kūną ir psichiką. Nei moteris, nei vyras neturėtų priversti savęs mylėtis.
• Vienas nori, o kitas ne… O jeigu temperamentai nesutampa?
• Tai yra seksualinės konstitucijos nesuderinamumas. Ką daryti? Jei pora myli vienas kitą, galite padėti vienas kitam glamonėmis, paglostymais, oraliniu seksu, bet tai nebūtinai turi būti santykinis ryšys.

Bet neretai parneriai nesprendžia šios problemos, o nueina lengviausiu keliu. Tai yra vienas  partnerių, tarkim, vyras užsiima pasitenkinimu savimi, arba susiranda kitą moterį (meilužę), jei leidžia jo moralinės savybės. Taip atsitinka, kai vyrą tikrai kamuoja seksualinė abstinencija:  šėlsta hormonai, gaminasi sperma, o pagalbos iš  savo partnerės jis nesulaukia. Tokiais atvejais pora neretai išsiskiria. Tokais atvejais nebūna laimingų ir ilgalaikių santykių.

Kita vertus, prieš tai reikia išsiaiškinti, kokia jūsų partnerio/ės seksualinė konstitucija, ar esate seksualiai ir psichologiškai tinkami vienas kitam. Tai patartina pasitikrinti prieš kuriant šeimą. Tai trunka apie 1-2 metus.

• Per kiek laiko galima tai išsiaiškinti ir ar būtinas sekso ritualas?
• Tai trunka apie 1-2 metus. Jei partneriai turėjo vieną ar du kartus seksą ir jie dar nespėjo apie tai pasikalbėti, tai vyrai dažniausiai galvoja – merginoms/moterims reikia ne tik ilgos preliudijos, bet kad ir lytinis aktas turi būti ilgas. O moteris, ko gero, tiesiog tuo metu apskritai nenori sekso!
• Ar vyras turi paklausti moters, kaip ir ko ji nori?
• Šiandien normos samprata nyksta, daugiau kalbama apie „priimtinas individualiai“ abiem normas. Žinoma, masinės tendencijos gali atsirasti dėl pornografijos filmų, televizijos laidų įtakos. Pavyzdžiui, moters galvoje gali suktis mintis, kad preliudija turėtų būti ilga, bet jai pačiai to nereikia – ji jau du kartus spėjo prisnūsti arba galvoja apie rytojaus ataskaitą. Pirmiausiai visada  įsiklausykite į save ir savo partnerį.
• Intymios sueities metu vien mintis, kad vyras „gali padaryti vaiką“, neslopina jo troškimo ir tuo pačiu jo libido?
• Taip nutinka tais atvejais, kai vyras daug pastangų, laiko ir jėgų skiria moters pasitenkinimo kontrolei. Jei ilgai nesiseka, kyla nerimo lygis, atsiranda minčių „mes netinkame vienas kitam“ arba „aš prastas vyras“.

Kita vertus, padidėjus nerimo ir streso lygiui, didėja kortizolio gamyba – tai slopina potraukį. Be to, moteris pastojimo baimei teikia pirmenybę, o ne santykiams su vyru. Tai jį slegia.

Be to, yra moterų, kurioms tiesiog nereikia ilgalaikių santykių. Tačiau visuomenės požiūris į būtinybę turėti vyrą ir vaiką vis dar veikia.

Įsivaizduokite kad ir tokią situaciją. Pora draugavo 5 metus, viskas buvo gerai, kol jie kūrė karjerą, keliavo… Tada – oho! – vaikas. Dažną moterį tai taip sužavi, kad iš tikrųjų nuo tos akimirkos, kai pastojo, jai tiesiog nebereikia vyro! Ji užsiima nėštumu, augina vaiką. Praeina pora metų, ir žmona inicijuoja skyrybas: nebemyli vyro, jis ją erzina. Be to, ji susilaukė vaiko, vadinasi,  jos biologinė užduotis baigta. Ir tai yra normalu  šiai moteriai. Tačiau vyrai ne visada tai supranta ir nustemba: „Kas atsitiko?“. Bet moteris nusivylusi: „Jis kvailys, jis mane pykdo“. Tai yra, prieš pastodama, ji to nematė. Viskas buvo gerai: „Mes mylime vienas kitą“. Ir tada funkcijos apmiršta, santykių poreikis išblėsta, šeima išyra. Taip, deja, neretai  nutinka.

• Teigiama, kad nėštumas ir gimdymas mažina seksualinę trauką. Kaip to išvengti?
• Biologiškai nėščia moteris gamina prolaktiną, kuris slopina potraukį. Bet, jei nėra kontraindikacijų, moteris gali ramiai mylėtis (jei yra potraukis) iki septintojo ar aštuntojo nėštumo mėnesio. Vėlgi, yra įvairių seksualinių santykių formų. Tai taikoma tiek kūdikio maitinimo periodu,  tiek atsigavimo laikotarpiui po gimdymo.
• O kaip su seksu, jei ankštame bute gyvena daugiau šeimos narių?
• Pirma, tėvų seksualinis gyvenimas niekada neturėtų patekti į vaikų akiratį. Ką daryti? Reikia ieškoti būdų ir išeities! Pavyzdžiui, užsidarius vonios  kambaryje iki intymių santykių planavimo ne namuose. Kitaip bus sunku. Problemą reikia spręsti. Tai svarbu ir būtina laimingai santuokai.
• Tenka girdėti, kad vaikas daugiau nei metus miega tėvų lovoje. Suprantam, seksas yra retas. Kokio rezultato galima tikėtis?
• Tai nėra normalu! Lova – tik sutuoktinių vieta. Ir niekas kitą į ją neturėtų būti įleidžiami. Antraip, vaikas (mergaitė ar berniukas) tampa trečiuoju sutuoktinių varžovu.

Europoje ir Amerikoje vaikas nuo gimimo turi savo lovelę ir kambarį. Normalu, jei mama lieka su vaiku, kol jis užmiega, arba jis retsykiais atlekia vidury nakties, susapnavęs blogą sapną. Tada vaiką reikia pasiimti į savo lovą.

Tai svarbu ne tik santuokiniams santykiams, tokia konkurencija kenkia ir vaikui: jis jaučia, kad tėvai ne jo pusėje.

Kiekvieno žmogaus ribas reikia gerbti. Jei vaikas miega su tėvais, manau, kad žmona turi kažkokių  problemų, ir tokiu būdu ji apsisaugo ir atsitveria nuo vyro. Tam yra priežastis, o vaikas yra tiesiog skydas.

Susituokusi pora yra du žmonės, neturėtų būti nei tėvų, nei draugų, nei vaikų. Trečiasis asmuo, sprendžiant problemas gali būti tik specialistas – šeimos konsultantas, psichologas, seksologas, kuris profesionaliai pataria. Bet koks kitoks trečiojo asmens buvimas dviejų santykiuose viską  apsunkina ir griauna.

• Žinia, prasta finansinė padėtis ir problemos darbe slopiną seksualinį norą. Ką daryti tokiais atvejais?
• Kai išgyvenimo poreikiai yra pirmame plane, libido energija sublimuos ir bus nukreipta į išgyvenimą. Tai yra, aš galiu mylėti žmogų, rasti psichologinį komfortą šalia jo, bet seksualinio potraukio nebus. Neliks jėgų arba tiesiog nesinorės intymumo. Vaizdžiai kalbant, moters orgazmas slypi jos galvoje. Kitaip tariant, tai labai priklauso nuo jos psichoemocinės būsenos: sunku atsipalaiduoti ir pasiekti atsipalaidavimą, kai galvoji, iš kur gauti pinigų sumokėti už darželį.

Dažniausiai vyrams seksas yra būdas sumažinti įtampą. Tačiau kai kuriems  ir tai nepadės: net jei yra erekcija, psichoemociniai išgyvenimai trukdys pasiekti orgazmą.

Be esamų problemų, jis taip pat pradės laikyti save seksualiai nesėkmingu. Įvairių tyrimų duomenimis, 80 proc. vyrų, galvojusių apie savižudybę (o gal ir mėginusių) susiję su seksualinio gyvenimo problemomis. Tokiais atvejais būtina kreiptis į specialistus.

kalbino Vytautė Jogailaitė