
Neištikimybė – tai emocinių, fizinių ar santykių ribų pažeidimas santykiuose, kuris skirtingoms poroms gali pasireikšti skirtingai, įsitikinusios santykių ekspertės Tina Fey ir Samantha Saunders.
Ekspertės perspėja, kad bausmė ar kerštas už neištikimybę retai kada padeda išgyti ir gali tik pabloginti situaciją. Vietoj to rekomenduojama savirefleksija ir pastangos atkurti pasitikėjimą, rašo „Psychology Today“.
- Kerštas neleidžia paleisti
Neištikimybė neretai palieka gilų pėdsaką psichikoje. Geriausiu atveju žmogus susiduria su sunkiais jausmais, juos įveikia, paleidžia ir juda toliau. Laimingas judėjimas toliau yra galutinis tikslas.
Gali atrodyti, kad kerštas yra puikus būdas užbaigti istoriją ir judėti toliau. Taip nėra. Tai veikiau reiškia nejudėti toliau, o klaidžioti ratu aplink traumuojantį įvykį, nuo kurio grandinė neleidžia jums pajudėti. Svarbiausia, jūs nesate prirakinti prie šios grandinės, o savanoriškai laikote ją rankose, nors galėtumėte paleisti.
Keršto planavimas verčia iš naujo išgyventi visus sudėtingus jausmus ir palaikyti emocinį ryšį su neištikimybe. Atveriate žaizdas, per daug galvojate apie tai ir be reikalo švaistote energiją.
Vietoj to daug geriau visus savo išteklius skirti sau ir tam, kad pasijustumėte geriau. Ir leiskite kitam žmogui gyventi savo gyvenimą taip, kaip jis gali ir nori – geriau ar blogiau, bet tai jau ne jūsų reikalas. Geriausias būdas atkeršyti kam nors apie tai negalvoti ir nieko nedaryti.
- Kerštas nesuteikia laukiamo pasitenkinimo
Trumpuoju laikotarpiu kerštas iš tiesų gali būti malonus jausmas. Tačiau jis nesuteikia gryno džiaugsmo. Veikiau priešingai – jis dažniausiai sukelia mišrias emocijas, persmelktas kartėlio ir liūdesio. Taigi kyla rizika patirti kaltę ir gėdą, o ne pasitenkinimą. Kodėl žmonės siekia keršto ir ar tai pagerina gyvenimą tiek, kiek paprastai manoma – tai jau visai kitas klausimas.
- Kerštas gali įžiebti užsitęsusį konfliktą
Tarkime, kerštas sėkmingas, žmogus laimingas ir pasiruošęs pradėti naują gyvenimą. Tai veiks tik tuo atveju, jei kitas žmogus pasakys: „Na, taip, aš to nusipelniau, man tai tinka“.
Tačiau praktiškai tai mažai tikėtina. Geriausiu atveju žmogus tiesiog nuspręs nieko nedaryti. Blogiausiu atveju jis, jo šeima ir draugai įsižeis ir atkeršys. Kerštautojas nuspręs, kad jis yra auka, ir smogs dar kartą. Tai galiausiai sukels konfliktą, kuriame trauminiai veiksmai ir pasekmės didės, todėl ištrūkti iš šios keršto spiralės bus dar sunkiau.
- Kerštas gali sugadinti žmogaus reputaciją
Neištikimybė kaip susitarimo pažeidimas yra, deja, bet gana dažnai pasitaikantis atvejis. Nepaisant to, neištikimybė visuomenėje paprastai vertinama gana ramiai, ypač kai apgaudinėjamas kažkas kitas. Tačiau kerštas – žinoma, priklausomai nuo jo formos – gali būti visiškai kitas reikalas. Nors retas susimąsto, kiek tai gali pakenkti jo reputacijai.
- Kerštas gali padėti apgaudinėjančiam pasijusti geriau
Daugeliu atvejų žmogus paprastai jaučia tam tikrą kaltę ar gėdą dėl apgaudinėjimo. Jis gali ieškoti pasiteisinimų, rasti vis daugiau priežasčių savo veiksmams, tačiau tai nekeičia fakto, kad jis pasirinko apgaudinėti.
Tokiam žmogui kerštas atrodo kaip kažkas, kas atkuria teisingumą. Jis galvoja, kad jei partneris jį įskaudino, todėl dabar tegul tai gauna. Tačiau tai veikia ir atvirkščiai: apgaudinėtojas po to gali jaustis geriau, o ne blogiau. Pirma, tarsi būtumėte lygūs. Antra, tai reiškia, kad jis pasielgė teisingai: pažiūrėk į save, pasirodo!
Taigi, nesiekti keršto, nesutepti savo gero vardo – tai taip pat, tam tikra prasme, yra kerštas. Galbūt net veiksmingesnis. Todėl gyvenkite laimingai ir užsiimkite savo reikalais.
sniegopilys.lt




