sniegopilys.lt
Riba tarp šių sąvokų yra nereikšminga, ir jūs ne iš karto suprasite, kad čia yra kažkas ne taip. Gerai, jei abu partneriai tai pajunta ir supranta, ir norėdami nešvaistyti laiko, pasuka skirtingais keliais. Deja, bet dažnai vienas partneris tikrai myli, o antrasis kenčia nuo netikros meilės, rašo psychologytoday.com.
Apsėstasis gali bandyti priversti užmegzti santykius
Taigi, jei vaikinas myli, o mergina tik apsimetė, belieka laukti nemalonumų ir akibrokštų.
Geriausiu atveju iš pradžių jis gali mėginti įtikinti save, kad miestas pilnas gražių merginų, bet neaišku, kaip ją pamiršti. Ir tada prasideda liūdnos dienos. Bet jei jaunuoliai nespėja prisirišti, tada viskas bus daug lengviau. Tačiau apsėdimas yra baisus dalykas. Emocijos aptemdo jausmus, depresija suryja proto likučius. Bėda ta, kad emocijos, apmaudo ir nusivylimo jausmai gali palaužti net pačius atkakliausius ir stipriausius iš mūsų. Tačiau dauguma iš mūsų gyvena ir nepastebi (arba nenori pastebėti) savo psichikos jautrumo ir pažeidžiamumo.
Tačiau blogiausia, jei tikrą meilę painiojate su meilės iliuzija ir jus apima manija. Net ir tada, kai žmogui sudaužoma širdis į šipulius, jis vis tiek tiki, kad mylimasis myli. Kaip pamatyti skirtumą tarp meilės ir „padirbinių“, kurie vagia jūsų laiką, emocijas ir jausmus? Kaip suprasti, kas yra meilė, o kas – nemeilė? Iš tikrųjų, jos neįmanoma nei paaiškinti, nei apibūdinti. Bandysime paaiškinti, bet suprasite tik tada, kai atidžiai apgalvosite, o ne skubotai išliesite kontrargumentus. Galime ir klysti.
Apsėdimas yra tada, kai žmogus jaučia didžiulį norą turėti tą, kuris jį traukia. Apsėstasis gali bandyti priversti užmegzti santykius, jis gali mėginti „nusipirkti“ savo meilę, o prireikus apsaugoti garbinimo objektą nuo draugų ir artimųjų. Blogiausia, kad apsėstasis niekada nepriims atstūmimo. Arba mylėk, arba kaltink save. Apsėdimas dažnai laikomas tam tikra psichinės ligos rūšimi, nes žmogus nepripažįsta, kad yra apsėstas. Jis painioja savo troškimą su meile.
Ir kuo daugiau laiko ir pastangų apsėstasis investavo į meilę, tuo jam blogiau. Negana to, juos greitai užvaldo patologinis pavydas. Pasisveikinęs kolega su meilės objektu iš karto tampa neištikimybės įrodymu. Apsėstas žmogus nemato garbinimo objekto kaip žmogaus – veikiau kaip savo paties dalį. Ir tada jis praranda savo tapatybę. Užburtas ratas atsiranda tada, kai apsėstas žmogus tampa vis labiau priklausomas nuo kito žmogaus.
Tai greičiau beprotybė, kuri nekvepia meile. Kai meilė būna be atsako, apsėdimas tampa pavojingas. Apsėstasis gali jausti, kad negali gyventi be kito žmogaus. Jis gali grasinti arba net bandyti nusižudyti. O jei jo troškimų objektas jau yra santykiuose, tada prasideda apsėstojo kliedesiai, lydimi tokių minčių kaip „jis pavogė iš manęs mano mylimąja“, „aš jo niekam neatiduosiu!“. Žinoma, labai gaila jų, nes jie nežino, ką daro. Kita vertus, apsėdimas yra savotiškas egoizmas. Jo akys dega, reikalauja, kad mylimoji būtų tik su juo.
Jei garbinimo objektas atsako į jo jausmus, vadinasi, gerai. Tačiau laikui bėgant jam atrodo, kad grąžos negauna. Kitaip tariant, ima galvoti, kad jį myli jau mažiau, tada ir prasideda įtarinėjimai, pykčio priepuoliai. Ir ne tik psichologinis, bet ir fizinis smurtas.
Todėl labai svarbu atsiminti, kad normali meilė nėra savininkiškumas. Tai reiškia kiekvieno įsimylėjėlio asmeninę erdvę ir nereikalauja kiekvieną kartą duoti ataskaitą.
Meilė yra tada, kai žmogus jaučiasi laimingas
Jei potraukis kitam žmogui daugiausia pasireiškia fiziniu lygmeniu, greičiausiai jūs susiduriate su prisirišimu. Būtent tai verčia žavėtis mylimosios figūra, veido bruožais, bet ne asmenybe. Tai net ne aistra, o greičiau įprotis.
Artimiausias jausmas meilei yra neapykanta. Ne veltui sakoma, kad nuo meilės iki neapykantos tik vienas žingsnis. Ne visi tą parodo, nes tiesiog meistriškai slepia, neleisdami demonams prasiveržti. Kai esi tiesiog prisirišęs prie žmogaus, pykčio nėra. Yra nerimo, nusivylimo, bet nieko daugiau. Įsimylėjęs vyras yra pasirengęs kelti mylimosios interesus aukščiau savo. Kalbant apie prisirišimą – niekada. Su ja gali būti patogu ir linksma, bet meilė yra tada, kai žmogus jaučiasi laimingas.
Tikra meilė niekada nėra lengva. Tada susikerta interesai, ego nenori pasiduoti ir prasideda skandalai. Norisi matytis dažniau, net jei tai ne visada pavyksta. Juos traukia vienas prie kito. Tai nereiškia, kad jie turi susitikti 7 dienas per savaitę, iš tikrųjų pakanka vieno ar dviejų dienų. Tiesiog jaučiate, kad jums reikia to žmogaus.
Bet taip nėra su prisirišimu. Greičiau, prisirišimas yra bjaurus ir destruktyvus dalykas. Prisirišimas yra toks pat savanaudiškas kaip ir manija. Tiesiog santykiuose prasideda kova dėl valdžios. Norisi jaustis visagaliu, kurio niekas nesaisto ir neprivalo, o kas su meile – nerūpi. Na, o svarbiausia, kad prisirišimas labai greitai gali nuvertėti. Kaip apdegęs popierius virsta dulkėmis, taip ir santykiai pradeda aižėti. Jūs nebijote išsiskirti, nors ir sunku, bet nesąmoningai suprantate, kad taip ir turi būti.
Išeina, kad meilė – emocinis jausmas, tačiau ji nekelia diskomforto. Visada yra problemų, nepasitikėjimo, krizių – tai normalu. Tačiau kai švytuoklė juda arba abejingumo, arba maniakinio apsėdimo kryptimi, tai nėra normalu. Santykiuose visada viskas yra griežtai individualu. Todėl tiesiog įsitikinkite, kad tai naudinga abiem, o ne vienam. Priešingu atveju ateis laikas ir bus blogai abiem.
“YouTube“ vaizdo įrašas
