Prakeikti vandenys: paslaptingiausi dingimai Bermudų trikampyje

Jau labai seniai  ir plačiai aptarinėjamas Bermudų trikampio fenomenas. Nuo tada ši paslaptinga vieta, esanti Atlanto vandenyne, patraukė ne tik jūreivių ir mokslininkų, bet ir mistikos bei sąmokslo teorijų mėgėjų dėmesį. Kokie įvykiai privertė žmones su baime žvelgti į šiuos apgaulingai ramius vandenis?

Laive nebuvo matyti jokių matomų pažeidimų

Bermudų trikampis yra vienas pagrindinių mūsų planetos mistinių taškų, apie kurį nuolat kyla naujų gandų ir teorijų. Ir nors paslaptingų incidentų šioje Atlanto vandenyno dalyje būta ir anksčiau, būtent 1940-aisiais paslaptingiausios ir pavojingiausios vietos šlovė pagaliau buvo užfiksuota  Bermudų trikampyje.

1944 metais spalio 21 d. Bermudų trikampyje neaiškiomis aplinkybėmis dingo laivas „USS Rubicon“ su mažiausiai 300 žmonių. Laivas buvo aptiktas jau kitą dieną, ir šis incidentas gali įeiti į istoriją kaip vienas iš tūkstančių panašių incidentų Atlanto vandenyne. Jei ne vienas „bet“: laive nebuvo nė vieno gyvo padaro, išskyrus šunį. Keista buvo ir tai, kad paskutinis įrašas laivo žurnale buvo padarytas likus beveik mėnesiui iki paslaptingo dingimo, laivui užsukus į Havanos uostą. Vargu ar tai galima paaiškinti įgulos užmaršumu – tokių dalykų, tvarkant dokumentus, neleidžia net prekybinių ir pramoginių laivų vadai, jau nekalbant apie kariškius.

Tuo pačiu metu laive nebuvo matyti jokių matomų pažeidimų: laivas buvo puikios techninės būklės, jame buvo maisto ir vandens atsargų, laive buvo rasti ir asmeniniai įgulos narių daiktai. Vienintelė užuomina – dingusios gelbėjimo valtys – sukėlė versiją, kad įgula skubiai paliko „Rubicon“, bėgdama nuo staigios audros. Tačiau kodėl patyrę jūreiviai nusprendė, kad siaučiant bangoms mažuose laiveliuose bus saugiau nei nepažeistame laive? Vargu ar kada nors bus rastas atsakymas į šį klausimą, tačiau „Rubicon“ įgulos dingimas amžiams įėjo į Bermudų trikampio pasmerktų vandenų istoriją.

1945 metų gruodžio 5 dieną penki amerikiečių bombonešiai „Avenger Torpedo“ atliko mokomąjį skrydį virš Atlanto. Deja, pilotams užduoties atlikti nepavyko – lėktuvai iš pradžių pametė kursą, o vėliau visiškai nustojo bendrauti. Kaip jau galima spėti, į bazę niekas negrįžo.

Jei šioje istorijos vietoje būtų buvęs dedamas taškas, ji nebūtų pelniusi tokios šlovės. Galų gale orlaivių išnykimą galima paaiškinti logiškai: XX amžiaus vidurys technologijos dar toli nuo modernios, o įgulas sudarė ne vien asai. Tačiau tą dieną sėkmė nusisuko ne tik nuo tų pilotų. Be žinios dingo ir vienas iš dviejų į tariamą dingimo vietą atsiųstų gelbėjimo plūdinių lėktuvų. Ir tai nepaisant palankaus oro ir apskritai gana gerai ištirtos vietovės.

Nuo tada buvo pateikta daug šio lėktuvo praradimo versijų. Dažniausia iš jų – leitenanto Charleso Carrollo Tayloro padaryta klaida, kuris, nepaisant solidžios patirties, buvo linkęs skristi orlaiviu, pasikliaudamas intuicija, o ne instrumentais. Tuo pačiu metu jo intuicija jau šlubavo ir anksčiau – dėl to Taylorui net porą kartų teko nusileisti ant vandens. Tačiau ši versija nepaaiškina gelbėtojo „Marinerio“ dingimo.

Lėktuvas staiga dingo iš radaro ir  įgula nustojo bendrauti

Įvykio paslaptį padidina daugybė nerimą keliančių gandų apie radijo žinutes, kuriose Tayloras ir kažkas iš jo komandos kalba apie „vandenynas neatrodo taip, kaip paprastai“, taip pat apie „baltųjų vandenų“ lėktuvus, besileidžiančius žemyn. Tačiau nė vienas iš jų nerado dokumentinių įrodymų – iki šiol paslaptinga byla tebėra neišaiškinta, o jos dalyviai taip ir dingo su galais. Tai patvirtina grėsmingą mistiškiausios Atlanto vietos reputaciją ir sukelia dar daugiau gandų apie Bermudų trikampį.

Kitas paslaptingas incidentas įvyko 1948 metais. Šį kartą Bermudų trikampio auka tapo gruodžio 28 dieną iš Puerto Riko pakilęs keleivinis lėktuvas „Douglas DC-3“, kuris netikėtai dingo iš radaro apie 4.30 val. ryto. Iš pradžių niekas nenumatė bėdų – skrydis vyko pagal planą, oro sąlygos buvo patenkinamos, radijo ryšys nenutrūko. Paskutiniame pranešime, kurį pilotai perdavė gruodžio 28 dieną, 04.13 val., buvo rašoma, kad lėktuvas buvo už 50 mylių nuo Majamio, tačiau kažkodėl žinutė adresato nepasiekė. Nepaisant to, žinutė buvo priimta ir vėliau perduota Floridos antžeminėms tarnyboms. Po to lėktuvas staiga dingo iš radaro ir  įgula nustojo bendrauti. Kai buvo norėta informuoti įgulą apie vėjo krypties pasikeitimą, „Douglas DC-3“ pilotai  nesulaukė jokio atsakymo.

Lėktuvo paieškos operacija prasidėjo operatyviai – per kelias valandas dispečeriai paskelbė ekstremalią situaciją, į tariamą dingimo vietą buvo išsiųsti pakrančių apsaugos laivai. Deja, didelio masto paieškos nedavė jokių rezultatų. Vienintelis šios paslaptingos bylos užuomina buvo po kelių dienų prie Kubos krantų rasti du neatpažinti kūnai. Tačiau nebuvo jokių įrodymų, kad jie galėjo būti dingusio lėktuvo keleiviai.

Tolesnis tyrimas parodė, kad orlaivis pakilo iš oro uosto visiškai geros būklės – prieš pat skrydį atlikto kapitalinio remonto metu techninių pažeidimų nebuvo nustatyta.

Ekspertai linkę manyti, kad orlaivyje įvyko netikėtų maitinimo problemų, dėl kurių sugedo radijo kompasas. Dėl to lėktuvas skrido ne į Majamio oro uostą, o gilyn į Meksikos įlanką – link savo tragiško likimo.

Bermudų trikampis – toli gražu ne vienintelis tamsus puslapis žmonijos istorijoje. Mūsų pasaulis vis dar pilnas paslapčių, kurių kartais neįmanoma logiškai paaiškinti, tačiau žmonės ir toliau ieško atsakymų į savo klausimus.