Dažnai vaikai tyli, kai juos lytiškai išnaudoja tėvas, patėvis ar kiti artimi žmonės, nenorėdami skaudinti mamos ir bijo būti nubausti. Ir šios tragedijos herojei – tuometinei mergaitei buvo gėda ir baisu prisipažinti mamai, kas vykdavo, kai jos nebūdavo namuose.  Aušra (vardas pakeistas – red.) sako iki šiol nedrįstanti atskleisti šios baisios paslapties savo mamai.

 

Mokykloje jautėsi tarsi bjaurusis ančiukas

„Kai mes persikėlėme iš regiono gyventi į sostinę, man buvo ketveri metukai. Mama seniai svajojo ištrūkti iš provincijos. Jai pasisekė – ištekėjo už gimusio sostinėje vyro ir buvo priregistruota jo bute. Beje, ištekėjo ne fiktyviai, o iš meilės.  Labai didelės meilės. Praėjusio šimtmečio devintajame dešimtmetyje tokio jaunikio pavydėjo visos moterys – inžinierius, su aukštuoju išsilavinimu, savo trijų kambarių butas. Pas jį  netrukus ir persikėlėm gyventi. Patėvis buvo rūpestingas,, vadino dukra, o aš į jį kreipiausi: „Tėveli“. Mama už tai jam buvo labai dėkinga ir stengėsi kaip įmanydama, kad šeimoje būtų santarvė ir ramybė“, – pasakoja Aušra.

Anot pašnekovės, paskui užklupo juo nelaimė. Patėvis patyrė rimtą traumą darbe, neteko 40 proc. darbingumo, ėmė gauti neįgaliojo pašalpą ir įsidarbino pusę etatu budėtoju. Sakė, kad dabar daugiau dėmesio skirs šeimai. Mama dirbo padavėja restorane, grįždavo po pusiaunakčio. O patėvis vakarais gerdavo alų arba vyną, kurį atnešdavo mama iš darbo.

Kol mama dirbo, su mergaite namuose sėdėdavo patėvis: mokė ją skaityti, kartu piešė, maudydavo, eidavo pasivaikščioti. Per retas mamos išeigines visi kartu eidavo į kiną ar tiesiog pasivaikščioti po parką. Kitų akimis atrodė normali šeima.

„Mokykloje jaučiausi, kaip bjaurusis ančiukas: apkūni, prastai mokiausi, berniukai nekreipė į mane jokio dėmesio. Žinoma, man labai patiko vienas berniukas klasėje, bet net pasvajoti apie jį nedrįsau, nes supratau, kad jis niekada neatkreips į mane, storulę dėmesį. Prie mokslų nepuoliau, todėl man mama nuolat kartojo: „Stenkis mokytis, turi sugebėjimų. Įgysi gerą specialybę ir pradėsi dirbti“, – pasakoja jauna moteris.

Kai Aušrai suėjo 14 metų, mama pradėjo važinėti į Vokietiją prižiūrėti senelių. Tada buvo 1995 metai. Jos nebūdavo dvi savaites namuose, o paskui kas dvi savaites ji keisdavosi su kita moterimi. Aušra kaip visada likdavo viena namie su patėviu. Bet paauglė nebijojo jo ir nieko neįtarė, kadangi jis augino, rūpinosi ja ir ne tik kad jokio gesto, bet ir blogo žodžio nėra iš jo girdėjusi.

 

Patėvis stvėrė į glėbį ir atitempė į savo ir mamos miegamąjį

Таip praėjo kiek daugiau nei vieneri metai. Aušra įstojo į aukštesniąją  mokyklą. Prasidėjo naujas gyvenimo etapas ir naujos draugės. Kartą išsirengė į diskoteką pasipuošusi nauju trumpučiu klostuotu sijonėliu. Jautėsi beveik gražuolė. Grįžusi namo, rado išgėrusį patėvį. Pagalvojo, kad paskutiniu metu jis vis dažniau ir dažniau išgerdavo. Ir tada nei iš šio, nei iš to jis ėmė lįsti prie Aušros. Mergina ištrūko, nuskubėjo  į savo kambarį ir užsirakino.

Praėjus porai valandų, kai viskas nurimo, Aušra nuėjo į tualetą. Netikėtai koridoriuje patėvis tarsi iš pasalų puolė merginą, stvėrė į glėbį ir atitempė į savo ir mamos miegamąjį. Aušra pradėjo rėkti, bet vyras savo tvirtomis rankomis užčiaupė jai gerklę. Ir įvyko tai, kas įvyko. Merginą ištiko šokas. „Visą laiką man atrodė, kad  tai ne su manimi vyksta arba kad tai košmariškas sapnas. Man niekaip netilpo galvoje, kad tas, kurį vadinau tėveliu, tas svetimas žiaurus vyras,  iš tolo tvoskiantis alkoholiu, vienas ir tas pats žmogus“, – dalijasi skaudžiais prisiminimais jauna moteris.

Kai jis užmigo, Aušra atsistojo ir nuėjo į dušą. Tą  naują sijonėlį, išteptą sperma, išmetė.  Merginai nedavė ramybės mintis ir nuolat klausė savęs: „Jei būčiau apsirengusi kukliau, jis manęs nebūtų lietęs? Nebūtų to nutikę?..“. Paskui vėl užsirakino savo kambaryje, norėjo verkti, bet nebuvo ašarų.  Ryte, vos prašvitus, išbėgo iš namų net nenusipraususi ir nepavalgiusi.  Bet šaltis lauke ir alkis privertė grįžti namo vakare. Tiksliai žinojo, kad mama kitą dieną jau bus namuose.

Tačiau namuose patėvis lyg niekur nieko įpylė „mylimai dukrelei“ sriubos ir įspėjo: „Jei prasitarsi mamai, pasakysiu jai, kad pati prie manęs lindai“. Ir pridūrė, kad jis ne kvailys, matė kaip  ji vizgino uodegą pusnuogiu pasturgaliu prieš jį. Ir dar pasakys, kad ir be liemenėlės pusnuogė vaikščiojo. „Bet aš ir taip nebūčiau pasakiusi mamai. Nes buvo labai gėda. Juk ji mėgo dažnai kartoti, kad jei moteris nenorės, vyras niekada TO nepadarys“, – neslepia apmaudo Aušra.

 

Tyliai nekentė jo, nors ir stengėsi valdytis, atrodyti rami

Anot jos, tikroji baimė atsirado po to, kai savo pirmam vaikinui, besimokant pirmame instituto kurse,  melavo apie savo pirmąją meilę, apie jauną vyrą, kuriam ir atidavė savo nekaltybę. „Juk nepasakysi, kad mano pirmas vyras gyvenime – girtas patėvis“, – dabar nebeslepia jauna moteris.

Patėvio gąsdinimai „pasakysiu tavo motinai, kad tu prie manęs lindai“  truko apie metus. Kai mama buvo eilinį kartą išvykusi į Vokietiją,  ji stengėsi kuo toliau būti nuo patėvio. Dažnai nakvodavo pas drauges. Bet taip pavykdavo ne visada. Kartais tekdavo miegoti ir… su juo. Nedažnai, kartą per du mėnesius, kai mamos nebūdavo namuose, o jis – girtas. „Stebiuosi, kad nepastojau, nes apie kokias nors apsisaugojimo priemones tada nebuvo ir kalbos.  Viskas buvo kaip sapne. Kodėl kentėjau ir tiek metų tylėjau? Nenorėjau mamos liūdinti, – pasakoja Aušra. Nors iš šalies ji ir atrodė tvirta bei stipri moteris, bet kartais skųsdavosi, kad duria širdelę. Todėl parėjus ir tiek metų nieko jai nesakiau. Galvojau, juk vis tiek nieko nebepakeisi“.

Jauna moteris neslepia, kad mama ištekėjo už to niekšo dėl buto. Tai yra dėl jos, kad turėtų daugiau galimybių, puikią ateitį. Juk ji negalėjo žinoti, kaip dukteriai už tas „galimybes“ teks atsiskaityti. Ir į policiją nesikreipė dėl tos pačios priežasties: būtų buvęs skandalas, o naudos jokios. Sako, juk jie neatsuks, kaip kino juostos,  jos gyvenimo atgal.

„Paskui santykiai su patėviu pasikeitė. Tyliai nekenčiau jo, nors ir stengiausi valdytis, atrodyti rami.  Bet vien nuo jo kvapo mane pykindavo“, – prasitaria iškrypėlio auka.

Dar besimokydama pirmame kurse institute, susirado darbą ir išsikėlė iš namų. Nuomojosi kambarį su bendrakurse. Mama į tai žiūrėjo normaliai, nes ir pati pradėjo anksti gyventi savarankiškai. Bet ji taip ir nenutuokė, kad duktė pabėgo iš namų dėl patėvio.

Vis dėlto bent retsykiais užsukdavo pas mamą į svečius. Sėdėdavo visi kartu prie jos paruošto pietų stalo. Elgėsi tarsi nieko ir nebūtų buvę. Bet ir patėvis daugiau nebelindo. Vis tiek niekada nelikdavo nakvoti. Mama ir neversdavo. Pasėdėdavo, pavalgydavo, išgerdavo vyno ir viskas.

„Маma su patėviu išsiskyrė po penkiolikos metų, nes labai stipriai gėrė. Man tada buvo 19 metų. Bet ir po skyrybų  likau priregistruota jo bute. Nors gyvenau atskirai, nuomojau kambarį, bet ryšių su patėviu nenutraukiau.  Kai patėvis sunkiai susirgo prieš mirtį, važinėjau pas jį motinos prašoma. Tai produktų nuveždavau, tai vaistų. Jis beveik manęs ir nebepažino. Jam mirus, mums liko jo trijų kambarių butas“, – pasakoja Aušra.

Jauna moteris sako nesuprantanti iš kur sėmėsi jėgų ir gailestingumo, nes  seniai atleidusi savo patėviui. Galvojo, ligotas žmogus, ką padarysi… „Dabar, praėjus tiek metų suprantu, kad patėvis elgėsi nusikalstamai. Nors mamai iki šiol taip ir nepasakiau. Ir nesakysiu. Tegul gyvena ramiai. Jei ir reikėjo pasakyti, tai tada, jaunystėje. O kam dabar ją skaudinti? Kad galvotų, kol ji sunkiai dirbo, jos dukterį prievartavo? Aš pati motina ir nenorėčiau savo gyvenimo pabaigoje išgirsti tokių dalykų. Nors iki šiol negaliu suprasti, kaip ji to nejautė, kodėl niekada nepaklausė?- svarstė pašnekovė.

 

PARAŠYKITE SAVO NUOMONĘ

Prašome įvesti savo komentarą!
Įveskite čia savo vardą