Mokslininkė nurodė dvi priežastis, kodėl bendraujant ir žiūrint į kito akis, sukeliama ne pasitikėjimo, o priešiška reakcija

Kažkodėl manoma, norint, kad bendravimas būtų paremtas abipusiu pasitikėjimu, reikia žiūrėti žmogui į akis. To paties mokoma įvairiuose seminaruose apie bendravimo įgūdžių ugdymą ir panašiai.

Kai kuriems žmonėms tai  gali sukelti net nepatogumo pojūtį

Daugelis galvoja, kad jei žmogus nuolat žiūri į kito akis, tada jis atviriau ir nuoširdžiau pasidalins savo informacija. Bet licencijuota patarėja ir Šiaurės Ilinojaus universiteto profesorė, psichologijos dr. Suzanne Degges-White sako, kad  ne visada taip yra!  Ir tam yra  dvi pagrindinės priežastys.

Anot psichologijos daktarės, pirmoji priežastis ta, kad įdėmiai žiūrint į kito žmogaus akis, atsiranda galingas veiksnys, automatiškai, tarsi prieš valią  nukreipiantis dėmesį į šalį. Kitaip tariant, pašnekovas, užfiksavęs tokį žvilgsnį, neretai sutrinka ir nukreipia dėmesį nuo temos, apie kurią galvojo ar kurią jis jau  buvo pradėjęs pasakoti! „Įsmeigus akis į kito žmogaus akis, jis nebegali sutelkti dėmesio ties jam reikalinga tema, nes dalis dėmesio tenka šiam „akis į akį“ žvilgsniui“, – paaiškino universiteto profesorė. Anot jos, greičiau tai gali sukelti priešingą reakciją: jei kas nors spokso į akis, tai gali reikšti galimą grėsmę!

Kai kuriems žmonėms tai  gali sukelti net nepatogumo pojūtį, blaškyti dėmesį, ypač jei žmogus, su kuriuo bendraujama, iš prigimties yra intravertas.

„Mano nuomone, naudingesnis požiūris yra naudoti vadinamąjį neutralų žvilgsnį. Šis žvilgsnis pasiekiamas per panoraminio žvilgsnio įgūdį. Tai yra, kai žvelgiama į žmogų plačiai ir visaapimančiai, įskaitant jo akis, veidą, gestikuliuojančias rankas, taip pat kojas ir taip toliau“, – nurodė psichologijos daktarė.

Į tai turėtų atkreipti ypatingą dėmesį darbdaviai

Anot jos, tokiu būdu pašnekovas išvengs sutelkto dėmesio į jį,  galės geriau susikaupti, nesiblaškys  ir nenutrauks jo minčių. Į tai turėtų atkreipti ypatingą dėmesį darbdaviai, kviečiantis būsimus darbuotojus į interviu. Taip pat  ir šeimos gydytojai bei kitų medicinos sričių specialistai, norint, kad pacientai aiškiai ir suprantamai išdėstytų savo negalavimus.

„Mat, kai žmogus nėra akylai stebimas,  jis gali labiau atsipalaiduoti, susikaupti ir pasitikėti savo jėgomis. O kai iš pašnekovo  vos ne jėga, agresyviai reikalaujama akių kontakto, jis jaučiasi įsitempęs ir nervingas. Ši būsena yra ramesnė ir labiau dekoncentruota“, – teigė dr. Suzanne Degges-White.

Anot jos, geriausias pokalbio su žmogumi variantas yra tas, kuris suteikia galimybę pašnekovui nukreipti didžiąją dalį savo dėmesio (idealiu atveju, visą dėmesį) į temą, kurią jis  ir bando pateikti ir paaiškinti.

parengta pagal psichologytoday.com