Mokslininkai pateikė naują paaiškinimą, kodėl žmonės poruojasi

Žurnalo „Quanta“ rašoma, kad biologai išsiaiškino, kodėl žmonės poruojasi ir kam iš tikrųjų reikalingas seksas. Anot jų, dauguma teorijų remiasi pagrindine priežastimi – susilaukti palikuonių. Tačiau amerikiečių mokslininkai sugebėjo rasti įtikinamų ir kitokių paaiškinimų.

Sekso tikslas yra gana paprastas

Publikacijos autorės Christie Wilcox teigimu, ne veltui net patys mokslininkai seksą laiko sunkiausiai biologijoje įmenama mįsle. Nors jo dauginimosi būdas yra visiems žinomas. Bet kadangi poravimosi metu du asmenys turės intymiai bendrauti, jiems a priori gali grėsti ir daug nemalonumų. Pavyzdžiui. Lytiniu keliu plintančios ligos. Tačiau yra ir nelytinis dauginimosi būdas.

Anot mokslininkės, pavyzdžiui, yra mažiau nei 1proc.  rūšių augalų kurie dauginasi nelytiškai. Nelytinis gyvūnų dauginimasis būdingas tik vienai iš tūkstančio mokslui žinomų rūšių.

Genetikas Hermannas Mulleris, gavęs Nobelio premiją už radiacijos genetikos srityje tyrimus, pranešė, kad jam pavyko rasti atsakymą į panašų klausimą. „Taip, genetika pagaliau išsprendė šimtmečių senumo paslaptį dėl dviejų skirtingų lyčių egzistavimo ir lytinio dauginimosi priežastis, – sakė jis interviu „American Naturalist“. – Dėl naujų genetinių derinių susidarymo lytinis dauginimasis yra ta priemonė, leidžianti visapusiškai išnaudoti visas genų mutacijų galimybes“. Kitaip tariant, sekso tikslas yra gana paprastas.  „Seksas tiesiog padidina genetinę įvairovę visose vėlesnėse kartose, – aiškino autorius. – Ši įvairovė taip pat padidina kartų išlikimą. Jie daro juos stipresnius ir atsparesnius aplinkos poveikiui“.

Gali poruotis arba klonuotis

Mulleris toli gražu nėra pirmasis biologas, iškėlęs tokią hipotezę. Tačiau tuo metu jo įtaka buvo tokia didelė, kad būtent jo pavardė tapo idėjos sinonimu, kuri vėliau sulaukė daugumos mokslininkų palaikymo.

Dabar mokslininkai kartu su kitais tyrinėtojais iš naujo svarsto klausimą, kaip tiksliai, kaip poravimasis gali paveikti individą. Remiantis tyrimo rezultatais, pagrindinė priežastis, kodėl biologai ilgą laiką negalėjo rasti visaverčio lytinio dauginimosi paaiškinimo, yra ta, kad… tokio paaiškinimo tiesiog nėra!

Tiesa, yra daugybė galimų teigiamų aspektų, susijusių su poravimuisi. Todėl gali būti, kad organizmai poruojasi tiesiog dėl tų priežasčių, kurios jiems yra naudingiausios.

Seksas tam tikra prasme yra universalus. Beveik visi organizmai dauginasi poruodamiesi. Tačiau vis tiek šis procesas yra unikalus kiekvienai rūšiai ir atrodo skirtingai. „Sutikite, mes kalbame apie labai skirtingus procesus, jei kalbėtume apie visus gyvus organizmus. Turint galvoje dumblius, jie ne visada poruojasi, kad susilauktų palikuonių“, – sakė Kanados Naujojo Bransviko universiteto biologė Aurora Nedelcu. – Jie daug greičiau dauginasi nelytiškai. Kitaip tariant, jie gali pasirinkti poruotis arba klonuoti save. Tuo metu, kai jie pasirenka poruotis, galima pasakyti, kad tai daroma siekiant padidinti išgyvenimo tikimybę“.

Išsiskiria į naują ląstelę

Anot jos, dumbliai turi tik vieną kiekvienos chromosomos kopiją. Todėl klonuojasi, kopijuodami kiekvieną savo chromosomą. Tada šios chromosomos išsirikiuoja ląstelėse išilgai pusiaujo ir išsiskiria į naują ląstelę, visiškai identišką motinai.

Tačiau, kai aplinka per šilta, o joje trūksta azoto, dumbliai pradeda kitaip daugintis.

Štai kodėl mokslininkai priėjo prie išvados, kad poravimosi tikslas yra ne susilaukti palikuonių, o pirmiausiai suteikti sau malonumą.

Tačiau idėja, kad poravimasis evoliucijos metu padėjo organizmams išgyventi gana sunkius laikus, nėra nauja. Arizonos universiteto molekulinės biologijos ir anatomijos profesoriai Harrisas ir Carol Bernsteinai iškėlė šią hipotezę devintojo dešimtmečio pradžioje, tačiau tada dauguma evoliucijos biologų tiesiog nekreipė į tai deramo dėmesio.

„Yra įrodymų, kad savaiminis apvaisinimas yra labai paplitęs tarp dumblių“, – padarė išvadą mokslininkai.

Jie nustatė, kad dumbliai gali gauti tiesioginės naudos iš poravimosi.

Visa tai leido daryti išvadą, kad, viena vertus,  tai skatina gyvus organizmus poruotis. Kita vertus, kad pats procesų, reikalingų poravimuisi, suaktyvinimas padeda efektyviai susidoroti su stresu.

„Mes suprantame, kad vienaląsčiai dumbliai nėra žinduoliai, todėl jų poravimosi patirtis vargu ar gali būti laikoma pagrindu“, – perspėjo mokslininkai. – Mat poravimosi funkcijos pradiniame etape gali skirtis nuo prisitaikymo funkcijos, kuri yra labiau būdinga žmonėms“, – teigė mokslininkai.