Mokslininkai paaiškino, kodėl žmonės painioja kitų vardus

Taip atsitinka todėl, kad pasąmonė supainioja žmogui artimus žmones.  Žmogus dažnai kreipiasi į savo gerą draugą, klaidingai pavadindamas jį kito draugo vardu, o kartais net ir į šeimos narį, per klaidą pašaukdamas savo mylimo šuns vardu.

Atskleisti dėsningumai pasirodė gana nuspėjami

Duke‘o universiteto mokslininkų grupei pavyko išsiaiškinti šio reiškinio kilmę ir kokie dėsningumai  būdingi jam.

Ekspertai atliko tyrimą, kuriame dalyvavo daugiau nei 1700 žmonių. Tyrėjai  įsitikino, kad žmonės, kurie klaidingai kitus vadina kitaip nei jų tikri vardai, nenaudoja atsitiktinių vardų. Asmuo, į kurį kitas žmogus kreipiasi, ir tas, kurio vardą jis klaidingai ištaria, dažniausiai priklauso tai pačiai „kategorijai“. Kitaip tariant, draugas, greičiausiai, bus pavadintas kito draugo vardu, o šeimos narys – kito šeimos  nario vardu.

Dažniausiai atskleisti dėsningumai pasirodė gana nuspėjami, ir tik vienas tyrėjams atrodė tikrai įdomus. Kai kurie tyrimo dalyviai teigė, kad kartais, kalbėdami apie artimus giminaičius, jie ištaria  šuns vardą, bet tai netaikoma katėms ir kitiems augintiniams. Pasak tyrėjų, tokių skaičius buvo gerokai didesnis, nei jie tikėjosi.

Tik tarp žmonių ir šunų yra tikrai ypatingas ryšys

Pasak psichologų, tai gali reikšti, kad dažnai žmonės tikrai ir beveik be perdėto laiko šunis pilnaverčiais šeimos nariais.

„Iš karto norėčiau pasakyti, kad turiu kačių ir aš jas myliu, – sakė pagrindinė tyrimo autorė Samantha Deffler. – Tačiau mūsų tyrimai rodo, kad tik tarp žmonių ir šunų yra tikrai ypatingas ryšys“.

Tyrėjai taip pat pastebėjo, kad žmonės dažniau painioja vardus, jei jie yra panašūs vienas į kitą. Pavyzdžiui, jie prasideda ir baigiasi taip pat, kaip, tarkim, Michaelas ir Mitchellas arba turėjo tuos pačius balsius, pavyzdžiui, Johnas ir Bobas. Tuo pačiu tyrėjai išsiaiškino, kad tėvai dažnai painioja savo vaikų vardus, net jei jie buvo skirtingo amžiaus ir lyties. Žmogaus amžius taip pat nebuvo labai svarbus, bet jaunimas vardus supainiojo tik šiek tiek rečiau nei vyresnės kartos žmonės.

Mokslininkai savo tyrimus paskelbė žurnale „Memory and Cognition“.