Yra prielaida, kad raidos vėlavimas gali atsirasti dėl to, jog vaikui sunku vienu metu įvaldyti dvi kalbas. Archyvo nuotrauka

Kai kurių vaikų gebėjimas kalbėti dviem kalbomis vienu metu yra apipintas mitais ir prasimanymais. Sakoma, kad mokantis dviejų kalbų sulėtėja raida, todėl vaikas viską supras, bet nieko negalės pasakyti. Štai keletas ilgalaikių mitų apie dvikalbius vaikus ir jų mokslinį paneigimą, rašo „Science news“.

 

1 mitas: dvikalbystė lėtina vaiko vystymąsi

Tiesą sakant, dviejų kalbų mokymasis suteikia daug privalumų, tokių kaip smegenų vykdomųjų funkcijų vystymąsi,  gebėjimą suvokti kalbą kaip abstraktų vienetą, protinį judrumą – adaptyvų informacijos apdorojimą ir kūrybinį mąstymą!

Dvikalbiai vaikai vystosi normaliu kalbos raidos diapazonu, tačiau kai kuriais atvejais šiek tiek atsilieka pagal kai kuriuos kitus kriterijus.

2 mitas: dvikalbiai vaikai atsilieka nuo savo bendraamžių ir tada nesugeba pasivyti

Tai dažna klaida, nes visi vaikai yra skirtingi. Kai kurie dvikalbiai vaikai kalbos įgūdžių ugdymu apskritai neatsilieka nuo savo bendraamžių.

Yra prielaida, kad raidos vėlavimas gali atsirasti dėl to, jog vaikui sunku vienu metu įvaldyti dvi kalbas. Bet net jei dvikalbis vaikas pagal kai kuriuos kriterijus atsilieka nuo savo bendraamžių, iki penkerių metų jis patobulina kalbos įgūdžius ir kalba lygiai su savo amžiaus vaikais (nepainiokite to su kalbos raidos vėlavimu).

3 mitas: vaikas painioja kalbas

Kyla tam tikrų ginčų dėl to, kada vaikai pradeda kalbėti dviem kalbomis. Ilgą laiką buvo manoma, kad iš pradžių dvi vaiko kalbos susilieja ir pradeda skirtis tik arčiau penkerių metų. Neseniai atliktas tyrimas įrodė, kad vaikas gali atskirti kalbas daug anksčiau.

Jau 10-15 mėnesių kūdikiai burba įvairiomis kalbomis, priklausomai nuo to, su kuo jie yra. Pavyzdžiui, vaikas kalbėdamas su mama  gali burbėti angliškais garsais, o kalbėdamas su tėčiu – prancūziškai. Suprantama, jei jis auga, tarkim, mamos britės ir tėvo prancūzo šeimoje. Tai rodo, kad vaikai nuo pat mažens jautriai reaguoja į tai,  kas su jais bendrauja ir kalbasi.

 

Penki patarimai tėvams, auginantiems dvikalbį vaiką:

1.Būkite kantrūs ir dažniau pagirkite vaiką. Jis turi spręsti sudėtingesnes problemas nei vaikas, mokantis kalbėti tik viena kalba.

2.Labai svarbu, kad kalba atliktų tam tikrą funkciją. Juk kalba pirmiausia yra bendravimo priemonė. Taigi, jei vaikas neturės praktinės naudos kalbėti antrąja kalba, jis nustos ja kalbėti. Todėl labai svarbu, kad vaikas dažnai būtų aplinkoje, kurioje jam reikės vartoti abi kalbas. Ir geriau, kad jam teko bendrauti su įvairiais žmonėmis.

3.Daugelis tėvų nerimauja dėl to, kad vaikas vienodai laisvai mokėtų kalbėti abiem kalbomis. Tiesą sakant, net patyrę dvikalbiai suaugusieji turi pirmaujančią kalbą, todėl vienodai gerai mokėti dviejų kalbų tiesiog neįmanoma.

4.Kai kurie tėvai nerimauja, kad jų dvikalbiai vaikai painioja kalbas kalbėdami. Nesijaudinkite dėl to, tai yra įprasto dvikalbio vaiko vystymosi dalis. Net suaugusieji dvikalbiai tai daro.

5.Jei nerimaujate dėl dvikalbio vaiko vystymosi, parodykite tai specialistams: logopedui, defektologui, psichologui. Bet kuriam vaikui gali tai atsitikti ir nesvarbu, ar jis dvikalbis, ar ne.

PARAŠYKITE SAVO NUOMONĘ

Prašome įvesti savo komentarą!
Įveskite čia savo vardą