sniegopilys.lt
Jei žmonės negalėtų pamiršti kadaise patirto skausmo, moterys niekada nebūtų išdrįsusios susilaukti antro vaiko. Bent jau taip sako populiarus mitas. Tačiau iš tikrųjų skausmingi prisiminimai ne visada išblėsta.
Skausminga atmintis sulaikytų žmonių norą daugintis
Pasikalbėkite su moterimi, kuri ką tik pagimdė kūdikį, ir ji, apibūdindama gimdymo metu patirtą skausmą, beveik neabejotinai pasakys: „Dar kartą? Niekada gyvenime!“. Negana to, ji net gali mėginti atkalbėti savo draugę nuo tokio žingsnio. Ir ką? Praėjo tik keleri ar vieneri metai, o moteris ir vėl ruošiasi gimdyti…
Paprastas paaiškinimas: moterys tiesiog pamiršta skausmą, kurį patyrė gimdydamos ir kai smegenys užfiksavo tuos prisiminimus. Žvelgiant iš evoliucijos perspektyvos, protinga pamiršti gimdymo skausmą, antraip, skausminga atmintis sulaikytų žmonių norą daugintis. Deja, tai nėra taip paprasta.
Mokslininkai atliko gimdymų apžvalgą iki 2000 metų, kuri parodė, kad moterys toli gražu nepamiršta gimdymo skausmo, kurį teko patirti, intensyvumo. Tačiau tai yra sunkiai nagrinėjama tema. Anot tyrėjų, yra skalė, leidžianti žmonėms įvertinti skausmo sunkumą, tačiau kadangi darbas gali užtrukti daug laiko, nėra aišku, kuriame tyrimo etape, jo dalyviai sutelkė didesnį dėmesį. Net kiekvieno gimdos susitraukimo skausmas gali būti skirtingo sunkumo, todėl, vargu, ar kada nors bus lengva įvertinti viso proceso metu patirtą skausmą.
Tačiau yra keletas dalykų, kuriuos galima išsiaiškinti. Pavyzdžiui, ištirti, ar tam tikros moters prisiminimai apie patirtą skausmą laikui bėgant pasikeitė.
Švedijos specialistai apklausė 2428 moteris ir palygino jų prisiminimus apie skausmą, patirtą praėjus dviem mėnesiams ir vieneriems metams po gimdymo.
Gauti duomenys parodė, kad dauguma moterų nepamiršta savo jausmų: 60 proc. moterų prisiminimai apie gimdymą išliko tokie patys ir po dviejų, ir po 12 mėnesių. Tiesą sakant, tik trečdalis motinų po 12 mėnesių pamiršo, kaip skaudžiai jos prisiminė gimdymą, praėjus dviem mėnesiams po gimdymo. 18 proc. apklaustų moterų įvyko visiškai priešingai – jos ne tik nepamiršo patirto skausmo intensyvumo, bet, priešingai, jų atmintyje gimdymas tapo skausmingesnis po 12 mėnesių.
Žmogui svarbu, kad pajustų skausmą ir tiksliai prisimintų, kas jį sukėlė
Praėjus penkeriems metams mokslininkai vėl apklausė tą pačią moterų grupę. Šį kartą kai kurių iš jų skausmo prisiminimai jau išblėso. Maždaug pusė teigė, kad skausmas buvo ne toks stiprus, kaip joms atrodė praėjus dviem mėnesiams po gimdymo. Tačiau tos, kurios neigiamai vertino gimdymo patirtį praėjus dviem mėnesiams po įvykio, nepaliko skausmo prisiminimų. Tačiau tai nebūtinai yra blogas dalykas. Kai kurių tyrimų metu paaiškėjo, kad moterys, prisimenančios gimdymo metu patirtą skausmą, suvokia šį įvykį kaip savotišką pasiekimą, kuris joms lieka visam laikui. Reikia suprasti, „jei galiu suvaldyti skausmą gimdymo metu, galiu susitvarkyti su bet kuo“.
Tuo pačiu gali nustebinti pats faktas, kad skausmo atmintis laikui bėgant nesikeičia. Kaip rodo per kelis dešimtmečius atliktų psichologinių tyrimų rezultatai, kiekvieną kartą ką nors prisimenant, praeities įvykius rekonstruojame šiek tiek kitaip. Todėl tyrėjai priėjo prie išvados, kad skausmą, kurį patiria moteris gimdymo metu, sunku išmatuoti
„Mūsų atmintis nėra skaitmeninių diskų su vaizdo įrašais rinkinys, kurį grodami kiekvieną kartą pamatysime praeities įvykius tiksliai tokius, kokie jie buvo iš tikrųjų. Vietoj to keičiasi pirminės atminties kontekstas. Mes kalbame apie tą ar kitą įvykį, kiekvieną kartą atkurdami jį iš atminties šiek tiek kitaip nei anksčiau“, – teigė tyrimui vadovavęs mokslininkas.
Anot jo, gimdymo skausmas turi tikslą. Jei gimdymas praeina gerai, šis teigiamas rezultatas paprastai padeda greičiau pamiršti kančios prisiminimus. Tačiau akivaizdus ir kitas dalykas: kai kurioms motinoms net ir laimingas vaiko gimimo įvykis neišlygina skaudžių prisiminimų apie gimdymo procesą.
Taigi, jei „teigiamo“ skausmo neretai negalima pamiršti, o kaip yra su neigiama patirtimi?
Anot tyrėjų, kartais žmogui svarbu, kad pajustų skausmą ir tiksliai prisimintų, kas jį sukėlė. Ši atmintis saugo ir vengia kartoti skaudžių klaidų. Jei atidarydami skardinę skausmingai įsipjausite, kitą kartą atidarydami būsite atsargesni. Arba jei jūs nuspręsite patikrinti, ar metalinis ratlankis, supantis židinį, tikrai karštas, ir paliesite jį pirštais, greičiausiai daugiau nepakartosite tokio eksperimento. Nenuostabu, kad žmonės, turintys sutrikimų, kurie neleidžia jiems jausti skausmo, dažnai susižeidžia ir patiria kitas įvairias traumas. Taigi, negalima pamiršti skausmo.
Net ir prieš daug metų, kai ėjote pro geležinius vartus, ir susitrenkėte koją arba atidarydami duris, prisivėrėte pirštus, iki šiol prisimenate šiuos įvykius.
Mokslininkai suabejojo šio požiūrio etika ir pasekmėmis
2006 metais Arizonos valstybinio universiteto medicinos koledžo mokslininkai pateikė teiginį, kad taip yra dėl vadinamosios atminties molekulės, sustiprinančios smegenų neuronų ryšius, kai sužinome ką nors naujo. Tai taip pat sukuria fizinį jautrumą patyrus skausmą.
Net jei skausmo prisiminimus pavyktų ištrinti – ką tai pakeistų?
Eksperimentai su pelėmis parodė, kad blokuojant tam tikrą eksperimentinių gyvūnų stuburo molekulę, galima ištrinti papildomą jų jautrumą skausmui. Tačiau vėliau kiti mokslininkai suabejojo aprašyto eksperimento rezultatais ir įrodė, kad pelės vis tiek gali jausti skausmą.
O nepatogus ar traumuojantis skausmas, susijęs su tam tikromis medicininėmis procedūromis? Pavyzdžiui, kai pacientui atliekama kolonoskopija (žarnyno zondavimas). Jam tada kartais skiriamas vaistas, kuris sumažina norą tuštintis ir skatina nesugebėjimą susidaryti prisiminimų po ligos pradžios. Šios procedūros metu pacientai gali susiraukti dėl nemalonių pojūčių, tačiau tikimasi, kad pasibaigus kolonoskopijai jie nejaus skausmo ar diskomforto.
Kai kurie mokslininkai suabejojo šio požiūrio etika ir pasekmėmis. Praėjusiais metais paskelbtame straipsnyje Australijos karališkosios Viktorijos vaikų ligoninės anesteziologas Andrewas Davidsonas perspėja, kad nors tokie vaistai ir apsunkina aiškių prisiminimų formavimąsi, jie negali visiškai išbraukti jų iš atminties. „Šie prisiminimai mus veikia, nors mes negalime sąmoningai jų atgaminti. Lygiai taip pat, kaip automatiškai susisegame marškinius ar pažįstamu keliu ateiname į autobusų stotelę, negalvodami, kada ir kaip tai įvyko“, – sakė medicinos specialistas.
Davidsono teigimu, net jei žmogus pamirštų jam atliktą kolonoskopiją, jis jausis keistai nejaukiai, vien pamatęs zondavimo žarną. „Ar nebūtų etiška iš anksto įspėti pacientą, kad taip gali atsitikti?“, – retoriškai klausė jis.
Jo manymu, norint išvengti psichologinės traumos, atsirandančios dėl tokio reto įvykio, kaip paciento pabudimas operacijos metu, taikant bendrą anesteziją, jį reikia iš anksto įspėti dėl tokio galimybės. Kadangi užkirsti kelią šio įvykio prisiminimams, pabudus operacijos pabaigoje, po to bus neįmanoma.
parengta pagal science.sciencemag.org
