Kodėl kai kurie žmonės kramto nagus?

Kramtyti nagus yra negražu, nehigieniška, o persistengus net skauda. Taigi kodėl žmonės tai daro? Psichologas Thomas Staffordas prisipažįsta, kad ir pats yra susidūręs su šiuo nemaloniu įpročiu. Bet kas, anot jo, yra bendro tarp buvusio Didžiosios Britanijos ministro pirmininko Gordono Browno, dainininkės Britney Spears ir buvusios JAV pirmosios ponios Jacqueline Kennedy?

Thomas Staffordas skaito paskaitas Šefildo universiteto (Anglija) psichologijos katedroje. Jis yra vienas iš bestselerių knygos „MindHacks“ autorių ir turi to paties pavadinimo tinklaraštį.

Iki 45 proc. paauglių kramto nagus ir daugelis jų nepasižymi geru charakteriu

„Aš asmeniškai net išgyvenau dėl šio savo įpročio. Žmonėms tikrai nemalonu žiūrėti, kaip kas nors kramto nagus. Tai yra nehigieniška ir kartais net skausminga, nes įsijautęs gali ir įsikąsti“, – teigė psichologas.

Anot jo, pats galvojęs, kas verčia žmones užsiimti tokiais bjauriais dalykais kaip savo nagų kramtymu? Ar jiems trūksta valios? Gal dėl to, kad labai susinervino? Arba alkanas?

Taip ne vieną atveda prie įpročio kramtyti nagus, medicininio termino – onichofagijos.

Psichiatrai šį įprotį priskiria prie impulsų kontrolės sutrikimo. Šis psichikos sutrikimas yra panašus į vadinamąjį obsesinį-kompulsinį sutrikimą. Bet tai taikoma tik sunkiais atvejais, kai reikalinga psichiatro pagalba. Šiai kategorijai taip pat priskiriami trichotillomanijos atvejai – priverstinis odos gniaužimas arba savo plaukų ištraukimas.

„Nesu pasiekęs tokio sunkaus etapo ir priklausiau daugumai paprastų nagų kramtymui, kuriems šis įprotis nesukelia rimtų pasekmių“, – teigė psichologas.

Tyrimų duomenimis, iki 45 proc. paauglių kramto nagus. Ir daugelis jų nepasižymi lanksčiu ir geru charakteriu. Bet tai nereiškia, kad beveik pusei tokio amžiaus žmonių skubiai reikia medikų pagalbos! Norint suprasti tą reiškinio pusę, kuri nėra susijusi su psichikos sutrikimais, daugumos atvejų, tai tiesiog blogas  ir nemalonus įprotis, kurio galima ir reikia atsikratyti.

Psichoterapeutai, žinoma, turi savo teorijas dėl nagų kramtymo priežasčių. Sigmundas Freudas šį įprotį priskyrė nepasitenkinimui, vadinamuoju žodiniu etapu – vaiko vystymosi laikotarpiu nuo gimimo iki maždaug 18 mėnesių amžiaus. Anot Freudo pasekėjų, visi mūsų įpročiai kyla iš vaikystės nepasitenkinimo. Tai būdinga ir kitoms Freudo teorijoms. Pavyzdžiui, burna susijusi su daugeliu priežasčių: nepakankamu maitinimu,  per ilgu žindymu arba problemiškais santykiais su motina. Pasak Freudo, šias problemas išreiškia visa aibė simptomų – ne tik nagų kramtymas, bet ir sarkastiškas charakteris, rūkymas, alkoholizmas ir potraukis oraliniam seksui.

Kiti psichoterapeutai teigia, kad nagų kramtymas yra nervinės įtampos ar net į vidų nukreiptos agresijos išraiška. Remiantis jų teorija, tai yra lengva savęs žalojimo forma.

Kaip ir dauguma psichiatrijos teorijų, šie paaiškinimai gali būti teisingi, tačiau nėra absoliučių jų teisingumo įrodymų. Daug svarbiau, kad visos šios teorijos nesuteikia galimybės atsikratyti įpročio.

Viename iš mokslininkų darbų pranešama apie gydymo kurso, skirto suvokti šį blogą įprotį, naudą. Bet be to, beveik nieko nėra. Kai kurie straipsniai šia tema netgi prasideda nuo pripažinimo: mokslinės literatūros šioje srityje yra stebėtinai mažai.

Atsižvelgdami į mokslinių tyrimų trūkumą,  tyrėjai pateikė savo hipotezę, kodėl žmonės kramto nagus ir kaip juos atpratinti.  Pirmiausiai jie išsakė savo požiūrį, „antiteoriją“: įpročiui kramtyti nagų nėra jokios priežasties. Tai nėra žindymo kūdikystėje problema, tai nėra lėtinis nerimas ar motinos meilės trūkumas.

Šį įprotį labai lengva išsiugdyti

Vienintelė „paguoda“ ta, kad šiuo klausimu nagų kramtytojai gali ieškoti  panašumų su buvusiu Didžiosios Britanijos ministru pirmininku Gordonu Brownu, buvusia JAV prezidento žmona Jacqueline Kennedy (antroji santuoka su Onassis), bet tai nesutrukdė jai kramtyti nagų. Ir dainos „Hit Me Baby One More Time“ dainininke Britney Spears, kuri tai pat mėgsta pakramsnoti nagus

Vis dėlto produktyviau manyti, kad nagų kramtymas yra tiesiog atsitiktinio veiksnių derinio rezultatas, dėl kurio žmogus turi šį blogą įprotį.

Visų pirma, labai lengva pridėti pirštą prie burnos. Tai vienas iš dažniausiai pasikartojančių judesių valgant ar rūpinantis savimi. Todėl šį judesį kontroliuoja pagrindinės smegenų sritys. Tai reiškia, kad toks judesys gali lengvai virsti automatine reakcija.

Be to, nagų kramtymas turi „savęs priežiūros“ elementą. Taip nagai visą laiką išlieka trumpi. Iš pradžių tai gali atrodyti net malonu, nors dėl to gali būti pažeisti nagai.

Šis „atlygio“ elementas išvien su lengvais judesiais reiškia, kad įprotį labai lengva išsiugdyti. „Be prisilietimo prie lytinių organų, sunku įsivaizduoti lengvesnę galimybę suteikti sau trumpalaikį malonumą. Be to, mokykloje niekas nekreipia dėmesio į nagų kramtymą – graužk kiek nori.

Nustačius šį įprotį, jis greitai tampa kasdienybe. Ir gyvenimas, kaip žinote, yra kupinas situacijų, kai jūsų burna ir abi rankos yra visiškai laisvos ir nėra kuo jų užimti“, – aiškino psichologas Thomas Staffordas.

Anot jo, bet laikantis tokio paaiškinimo dėl šio įpročio, nėra jokios vilties jo atsikratyti. Dauguma žmonių, bandančių su tuo kovoti, praranda savitvardą bent kartą per dieną ir vėl pradeda kramtyti nagus.

„Mano nuomone, nagų kramtymas nėra asmenybės bruožo pasekmė ar bet kokio evoliucinio naudingo elgesio užuomazga. Nagų kramtymas yra mūsų kūno anatominės sandaros pasekmė. Kaip natūralu ranka pridėti prie burnos, tiek dėl impulsų mūsų smegenyse, tiek dėl įpročio psichologijos“, – teigė psichologas.